Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas N. G. (toliau – ir skolininkas, pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo: panaikinti 2025-10-13 patvarkymą Nr. S-25-45-42360 (toliau – ir Patvarkymas).

2. Skunde nurodė, kad antstolė Tereza Gerasimovič (toliau – ir antstolė) vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/25/00967 pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9405-962/2025 dėl 809,30 Eur skolos ir 16,30 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo AB “Miesto gijos” naudai bei vykdomąją bylą Nr. 0045/25/00961 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3637-1176/2024 dėl 569,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, 63815,42 Eur skolos ir 6171,74 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo UAB “ALSUNGA” naudai. Bendra iš skolininko išieškotina suma – 71 382,22 Eur. 2025 m. spalio 10 d. skolininkas pateikė prašymą antstolei leisti parduoti skolininkui pačiam atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), pirkėjų paiešką ir laikinai netęsti išieškojimo veiksmų iš kito skolininko turimo turto. Antstolė Patvarkymu prašymo netenkino ir paskyrė papildomą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Skolininkui 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo įteiktas antstolės 2023 m. gruodžio 15 d. patvarkymas dėl turto arešto akto pakeitimo ir turto vertės nustatymo Nr. S-25-45-36989 su ekspertizes aktu BN-EKP25050 (toliau – Ekspertizės aktas), kuriuo skolininkui priklausančio Sklypo nustatyta vertė – 34 900 Eur. 2025 m. rugsėjo 11 d. skolininkas pateikė antstolei prašymą dėl areštuoto turto vertės ir pakartotinės ekspertizės, nurodydamas, kad Sklypas turėtų būti lyginamas su kitais sklypai (duomenys neskelbtini) r., kurie ribojasi su ežeru, o lyginimas su žemės paskirties sklypais, kurie nesiriboja su ežerais, yra netinkamas, kadangi tokie žemės sklypai yra parduodami už daug žemesnę kainą. Antstolė, kreipdamasi į turto vertintoją dėl Sklypo vertinimo ir skundžiamu Patvarkymu paskirdama pakartotinę Sklypo vertės ekspertizę, pripažino skolininko 2025 m. rugsėjo 11 d. prašymo argumentus dėl Sklypo vertės. Sklypas gali būti įvertintas ir 70 525 Eur, todėl pirmosiose Sklypo varžytynėse pradinė Sklypo kaina būtų 56 420 Eur. Tokiu atveju galėtų likti nepadengta 15 562,22 Eur suma ir susiklostytų situacija, kad be Sklypo reikėtų neišvengiamai realizuoti ir kitą skolininko turtą, kas reikštų dar vieną ypač brangų turto vertinimą, papildomas antstolio vykdymo išlaidas, kito skolininko turtinio vieneto praradimą. Tačiau, tokių pasekmių būtų galima išvengti jei skolininkui pačiam būtų leista realizuoti jam priklausantį Butą, nes gauta kainos dalimi būtų galima padengti ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimą, bet ir visas išieškotinas sumas vykdomosiose bylose. Pastarąsias aplinkybės patvirtina tai, jog 2025 m. balandžio 29 d. mainų sutarties (toliau – Mainų sutartis) 5.4. p., pagal kurį skolininko nuosavybėn yra perleidžiama ½ Buto dalis. Pagal Mainų sutarties 2 p. ir 5.4 p. ½ Buto dalis nuosavybėn skolininkui atitenka jei kreditorius sutinka, kad ½ Buto dalis būtų išmainyta į kitą skolininkui priklausantį butą. Kaip matyti, Mainų sutartimi ši ½ dalis Buto ir buvo išmainyta į kitą Skolininkui priklausantį butą, dėl ko dabar reikia tik hipotekos kreditoriaus sutikimo, jog ½ dalis Buto taptų Skolininko nuosavybe. Tai reiškia, kad skirtingai nei antstolė patvarkyme teigia, Skolininkui galima parduoti visą Butą, hipotekos kreditorei sutinkant, kad Skolininkas įgytų nuosavybės teises ½ Buto dalį su sąlyga, kad skolininkui jį pardavus, gautos kainos dalis bus paskirta hipotekos kreditorės reikalavimui patenkinti. Buto vertė dar 2024 m. sausio 17 d. buvo 185 000 Eur. 2025 m. balandžio 29 d. mainų sutartyje vien tik ½ Buto dalis buvo įvertinta 140 000 Eur. Hipotekos kreditoriaus reikalavimas 2025 m. spalio 17 d. buvo tik 51 281,26. Jei skolininkui būtų leista realizuoti jam priklausantį Butą ir leisti kainos dalį pirkėjui tiesiogiai pervesti hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti bei leisti pirkėjui tiesiogiai pervesti kitą kainos dalį visoms skoloms padengti į antstolės depozitinę sąskaitą, tai toks išieškojimas atitiktų tiek išieškotojų, tiek skolininko interesus maksimaliai geriausiu būdu nes būtų realizuojamas tik vienas turtinis vienetas ir grąžinamos visos skolos išsaugant kitus skolininko turtinius vienetus bei reikėtų tik vieno turto realizavimo proceso – skolininko Buto pardavimo pirkėjui laisvoje rinkoje (tai užtikrintų išieškojimo operatyvumo principą), būtų išvengta papildomų vykdymo išlaidų ekspertams vertinant ne vieną turto objektą bei juos realizuojant vykdymo procese (tai užtikrintų vykdymo proceso ekonomiškumo principą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015). CPK 747 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis turi raštu kreiptis į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Aplinkybė, kad Butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui, nereiškia, kad iš tokio turto negalima išieškoti kitos eilės kreditoriams, tol, kol antstolis negauna atsakymo iš hipotekos kreditoriaus, kuris nesutinka su tokiu išieškojimu. Šiuo atveju antstolė nesikreipė į Buto hipotekos kreditorių ir nesidomėjo ar jis sutiktų dėl šio Buto pardavimo ir kokiomis sąlygomis tokį sutikimą duotų. Atitinkamai, skundžiamo patvarkymo argumentai dėl to, jog Butas yra įkeistas, visiškai nesudaro pagrindo atmesti skolininko prašymą, nes nėra aišku ar hipotekos kreditorius prieštarautų Buto realizavimui. Be to, antstolė neinformavo skolininko, jog jai priimant sprendimą dėl prašymo yra svarbi informacija ar būtų realizuojama ½ Buto ar visas Butas bei kiek laiko truktų pardavimo procesas.