- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- 2S-1396-826/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01531-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-1396-826/2015
Teisėja Loreta Bajorinienė (Proceso Nr. 2-46-3-01531-2010-8)
NUTARTIS
2015 m. rugpjūčio 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolė N. G. prašė teismo pakeisti skolininką vykdymo procese. Nurodė, kad antstolės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0166/10/00861 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojai AB „Swedbank“. Skolininkas S. G. mirė 2011-01-22.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-06-17 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo duomenimis nustatė, kad skolininko S. G., kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta Lomių k., Tauragės r., palikimą priėmė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Dėl to esant nurodytai aplinkybei vykdomojoje byloje Nr. 0166/10/00861 pakeitė skolininką S. G., mirusį 2011-01-22, į skolininko teisių ir pareigų perėmėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atskirąjį skundą, juo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad turtą paveldėjo ne ji, o valstybė. Taip pat nurodo, kad teismui pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kodėl dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese kreipėsi tik 2015 m., kai skolininkas mirė 2011 m. Apeliantės vertinimu, pagal CK 5.63 straipsnį pareiškėjai yra suėjęs naikinamasis trejų metų senaties terminas pranešti apie kreditinius reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams. Taip pat nurodo, kad antstolė nebuvo taikiusi jokių apribojimų mirusiojo turtui, todėl mirusiojo skolos buvo neišviešintos ir suinteresuotas asmuo atstovaudamas valstybei apie jas nežinojo. Kaip nurodo apeliantė, nurodytų aplinkybių visetas pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese.
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 straipsnio prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal LR CPK 596 straipsnį būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo LR CK 5.63 straipsnio prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 straipsnio sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Taip pat aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad įpėdinis būtų buvęs informuotas apie skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0166/10/00861. Taip pat Turto arešto ir Hipotekos registrų išrašai patvirtina, jog palikėjo turtas areštuotas nebuvo. Byloje taip pat nėra duomenų, ar apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas notaras, administravęs paveldėjimo bylą. Iš vykdomosios bylos matyti, jog 2010-12-29 patvarkymu išieškojimą vykdanti antstolė buvo areštavusi palikėjo sąskaitas bankuose, tačiau byloje nėra duomenų, ar apie šio patvarkymo priėmimą buvo informuoti bankai ir palikėjo sąskaitos buvo areštuotos. Pažymėtina, jog, be automobilio, palikimo dalį sudaro piniginės lėšos, esančios SEB banke. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtina nustatyti, ar palikimo priėmimo metu įpėdinio sąskaitose esančios lėšos buvo areštuotos. Nustačius, jog šios lėšos buvo areštuotos, būtina nustatyti, ar įpėdinis, priėmęs palikimą, objektyviai galėjo ir turėjo žinoti apie šį areštą ir taip suprasti apie palikėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriui. Vien tik aplinkybė, kad antstolė į teismą dėl vykdytojo pakeitimo kreipėsi suėjus trejų metų naikinamajam terminui, neturi teisinės reikšmės, jeigu byloje paaiškėtų, kad įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą buvo informuotas apie palikėjo skolinius įsipareigojimus.
Esant nurodytų aplinkybių visetui, apeliacinės instancijos teismo vertimu, būtina nustatyti, ar materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs per įstatyme nustatytus terminus. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų apie įpėdinio informavimą dėl skolos išieškojimo iš palikėjo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai išnagrinėti reikalingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl šalies pakeitimo vykdymo procese perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Pažymėtina, kad pagal CK 5.62 str. 1 d. nuostatas ir byloje esantį 2012-11-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimą ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, šioje byloje galėtų būti skolininko teisių ir pareigų perėmėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.