Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-4418-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02569-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2; 2.2.7; 26; 55.1.3 (S)

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2019 m. birželio 6 d. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą Nr. 3R-481 (2.13.1) dėl S. S. 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundo.

Paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pareigūnai atlikdami tarnybinį patikrinimą dėl galimai pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo, duomenis apie jį rinko neapibrėžtais ir neteisėtais tikslais. Be to, neteisėtai viešino itin asmeninius pareiškėjo duomenis per Tarnyboje naudojamą Dokumentų valdymo sistemą (DVS), tokius kaip apie pareiškėjo turimą nesantuokinį vaiką.

Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo duomenis apie jį rinko nesusijusiais su tarnybiniais pažeidimais, tokie pareigūnų veiksmai, nors jie teoriškai ir turi teisę rinkti tam tikrus duomenis, šiuo atveju nedaro ir negali daryti tokių veiksmų teisėtais. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų surinktų duomenų apimtis neatitiko atliekamų tikrinimo tikslų. Surinkti duomenys, tokie kaip sienų kirtimai, teistumai ir kt., buvo ir yra pertekliniai.

Skundžiamame sprendime tik konstatuota, kad Viešojo saugumo tarnyba, vykdydama planą, prevenciškai tikrino pareiškėjo duomenis, tačiau atsakovė netyrė aplinkybių, kokiu pagrindu išviso tai buvo daroma ir ar toks duomenų rinkimas nebuvo perteklinis. Pažymi, kad duomenys apie pareiškėją buvo renkami net devynis kartus per vienerius metus, tai akivaizdu, kad yra perteklinis duomenų rinkimas vykdant prevencines funkcijas. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–28). Nurodo, kad nagrinėdama pareiškėjo skundus nenagrinėjo ir nevertino jo nesantuokinio vaiko ir jo vaiko motinos duomenų tvarkymo teisėtumo, o nagrinėjo pareiškėjo skundus pagal atsakovės kompetenciją, kiek tai susiję su jo asmens duomenų tvarkymu, t. y. pareiškėjo asmens duomenų rinkimu ir viešinimu DVS sistemoje.

Inspekcija įvertinusi jai pateiktą informaciją, nustatė, kad Tarnyba pareiškėjo duomenis tikrino teisėtai ir nepažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ; galiojęs iki 2018-07-15) 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pažymi, kad už Inspekcijos teikiamos informacijos teisingumą atsako duomenų valdytojas – Tarnyba.

Pažymi, kad skundžiamame sprendime yra nustatyti ir nurodyti pagrindiniai faktai dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo, pagal kompetenciją surinkti įrodymai bei pateikiamas teisinis vertinimas pagal ADTAĮ, BDAR, Paslapčių įstatymą ir kitus teisės aktus nurodytus skundžiamame sprendime, apskundimo tvarka, pasirašyti Inspekcijos direktoriaus, sprendimas išsiųstas ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas nuo Sprendimų priėmimo, todėl atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešojo saugumo tarnyba prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 118–120). Paaiškino, kad Tarnybos pareigūno 2018 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime Nr. 47TP-1176 nurodyta aplinkybė, kad nustatyti neatitikimai tarp asmens duomenų, nurodytų pareiškėjo pateiktame klausimyne, pildomame siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau – klausimynas) ir asmens duomenų, esančių Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko Gyventojų registro informacinėje sistemoje, buvo pakankamas pagrindas taikyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punkte.

Pažymi, kad tikrinimą atlikusio Tarnybos pareigūno pareigybės aprašyme numatyti įgaliojimai vertinti grėsmes Tarnybos personalui, identifikuoti Tarnybai kylančias rizikas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo duomenis tikrinęs pareigūnas buvo tinkamai įgaliotas tai atlikti.

Pabrėžia, kad iš Tarnybos 2018 m. rugsėjo 25 raštu Nr. 47SD-1628 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“, Tarnybos 2019 m. sausio 14 d. raštu Nr. 47SD-66 „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ teiktų atsakovei paaiškinimų bei juos pagrindžiančių dokumentų turinio matyti, kad Tarnyba neviešino jokių pareiškėjo asmens duomenų.

Pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipdamasis į Inspekciją, prašė, tik atlikti tyrimą ir nustatyti jo asmens duomenų tikrinimo teisinį pagrindą. Atsakovė skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir atsakė į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio skunde iškeltą reikalavimą, t. y. nustatė pareiškėjo asmens duomenų tikrinimo teisinį pagrindą ir apie tai informavo jį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, skundžiamas sprendimas yra formalus, neįsigilinus į pareiškėjo pateiktą skundą. Sprendime nėra konkrečiai nurodyta, kokius tyrimus atliko trečiasis suinteresuotas asmuo ir kokiu pagrindu buvo renkami šie duomenys. Teigė, kad nebuvo pagrindo jį per metus tikrinti net devynis kartus. Trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo pateikti duomenis, kokiam konkrečiam patikrinimui koks konkrečiai veiksmas buvo atliktas, nes, pvz. sienos kirtimas, kaip jis buvo susijęs su tarnybiniu patikrinimu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jie tiria tik tai tuos duomenis, kurie yra susiję su asmens duomenų tvarkymu. Teigė, kad tarnyba surinko pakankamai duomenų (teikė užklausas trečiajam suinteresuotam asmeniui ir kt.) apie pareiškėjo asmens duomenų rinkimą jo darbovietėje.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo atlikti tarnybiniai patikrinimai neturi šioje byloje teisinės reikšmės. Pažymėjo, kad byloje minima informacija buvo rinkta Valstybės paslapčių įstatymo kontekste. Tokie tikrinimai atliekami periodiškai visų pareigūnų turinčių teisę dirbti su paslaptį sudarančia informacija atžvilgiu ne tik pareiškėjo. Pareiškėjo asmens duomenis tikrino įgalioti pareigūnai atlikti tokius tikrinimus. Atsakovei buvo pateikti pareigūnų pareigybių aprašymai.

Skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos sprendimo, kuriame konstatuota, kad pareiškėjo asmens duomenis tikrino Tarnybos įgalioti vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai, buvo teisėti ir nepažeidė ADTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba 2017 m. balandžio 17 d. atliko pareiškėjo tarnybinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad 2016 m. vasario 2 d. v. t. plk. S. S. pildė klausimyną „Klausimynas, skirtas asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „VISIŠKAI SLAPTAI“, „SLAPTAI“ arba „KONFIDENCIALIAI“ (toliau - Klausimynas), patvirtintą Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos 2012 m. spalio 26 d. sprendimu (protokolo Nr. 56-5). Pildant Klausimyną yra įspėjimas <...>, kad nuslėpus arba pateikus melagingus (klaidingus) biografijos ar kitus duomenis, Jūsų kandidatūros tikrinimas, teisės aktų nustatyta tvarka, bus nutrauktas ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nebus išduotas“ <...> po kuriuo pasirašė v. t. plk S. S.. Baigus pildyti Klausimyną v. t plk. S. S. pareiškė: „<...> Aš S. S. pareiškiu, kad visi klausimyne pateikti klausimai man yra suprantami, mano pateikti atsakymai į klausimus yra išsamūs ir teisingi. Suprantu, kad atsakius j klausimyne pateiktą (-us) klausimą (-us) neteisingai arba pateikus melagingus biografijos duomenis arba kitus duomenis apie save, savo ryšius bei aplinką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, man nebus išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija<...>“ ir pasirašė. Taip pat prie Klausimyno pateiktoje autobiografijoje (kuri pateikta atvirai, ne voke) v. t. plk. S. S. duomenų teisingumą patvirtino savo parašu.

Sulyginus v. t. plk. S. S. nurodytus duomenis Klausimyne ir autobiografijoje su duomenimis esančiais Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banke (toliau - VRIS CDB), nustatyti neatitikimai. Pagal VRIS CDB duomenis v. t. plk. S. S. turi tris vaikus, o Klausimyne ir autobiografijoje nurodė, jog turi du vaikus.

Nustatyta, kad v. t. plk. S. S. pildydamas Klausimyną pateikė galimai melagingus (klaidingus) biografinius duomenis nurodytus klausimyno 3 skyriaus 22 punkte ir šiais veiksmais, galimai pažeidė Valstybės tarnybos paslapčių įstatymą (b. l. 155–159).

Viešojo saugumo tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. išvadoje Nr. 47D-610 konstatavo, kad v. t. plk. S. S. Klausimyne ir autobiografijoje tyčia nenurodė nesantuokinio trečio vaiko galimai savo tokiais veiksmais siekė nuslėpti šį faktą nuo kompetentingų institucijų tikrinančių asmenų patikimumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Daro prielaidą, kad v. t. plk. S. S. slėpdamas nesantuokinį vaiką gali būti pažeidžiamas, gali tapti lengvu verbavimo objektu svetimų valstybių žvalgyboms, o šiuo konkrečiu atveju v. t. plk. S. S. gali būti šantažuojamas dėl nesantuokinio vaiko, kadangi pagal NATO žvalgybos ir kontražvalgybos standartus pagrindiniai pažeidžiamumo kriterijai vertinant potencialią verbavimo auką yra: pinigai, ideologija, šantažas, seksas, asmeninis ego (b. l. 160–162).

Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydamas nustatyti, kas, kokiu teisiniu pagrindu iš Tarnybos pareigūnų nuo 2017-05-31 iki 2018-05-31 tikrino jo asmens duomenis Informatikos ir ryšių departamento administruojamuose registruose ir informacinėje sistemoje (toliau – IRD) (b. l. 29–37). Pareiškėjas yra pateikęs dar vieną skundą atsakovui, tačiau šioje byloje ginčijamas sprendimas priimtas būtent išnagrinėjus pareiškėjo skundą registruotą Nr. 1R-6330(2.13) dėl informacijos apie jį (asmens duomenys) iš nurodyto registro IRD gavimo ir naudojimo teisėtumo.

Inspekcija ginčijamu sprendimu nustatė, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos darbuotojai tikrino pareiškėjo asmens duomenis 2017-06-05 ir 2017-10-25 programinėje priemonėje SODRA (VRIS naršyklė) - apie buvusius ir esamus draudėjus, įmokas; 2017-10-09, 2018-02-08, 2018-03-12, 2018-05-02 ir 2018-05-08 peržiūra / paieška programinėje priemonėje Administracinių teisės pažeidimų registras; 2018-04-11 ir 2018-05-03 peržiūra / paieška VRIS naršyklė asmens anketiniai duomenys (Gyventojų registras).

Tarnybos 2018-09-29 rašte Nr. 47SD-1629 (Inspekcijoje gauta 2018-09-25, reg. Nr. 1R-7364(2.13.), nurodyta, kad buvo rinkta iš Gyventojų registro, SODRA, VSATIS, Lietuvos Respublikos sienų kirtimai, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių nusižengimų registro informacinėse sistemose.

Tarnybos 2019-01-25 rašte Nr. 47SD-136 (Inspekcijoje gauta 2019-01-25, reg. Nr. lR-465(2.13.) nurodyta, kad nustačius informacijos neatitikimus buvo surašytas 2018-04-17 tarnybinis pranešimas Nr. 47TP-l176, ir 2018-04-17 detalesnis tarnybinis pranešimas, kuris buvo prijungtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos. Pažymi, kad iš Gyventojų registro jokių išrašų ar raštų išspausdinta ar registruota Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje nebuvo.

Tarnyba 2019-04-30, reg. Nr. 47SD-694 (Inspekcijoje gauta 2019-04-30, reg. Nr. 1R-2692(2.13.) nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 (tikrinama ar nėra šio straipsnio 2 dalies 4, 5, 11, 16, 17 punktuose nurodytų aplinkybių) 18, 22 straipsnių nuostatomis bei vykdant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kovos su korupcija 2016-2018 metų programos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 metų balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1V-264. 1.14, 1.15, 1.16, 2|4.7 priemones bei siekiant užkirsti kelią galimiems valstybės tarnautojų interesų konfliktams bei patikrinti ar jis nedalyvauja su valstybės tarnyba ar vidaus tarnyba nesuderinamoje veikloje, prevenciškai įvertinta ar neatsirado pagrindų, kurie užkerta kelią pareiškėjui toliau eiti pareigas vidaus tarnyboje 2017-06-05 ir 2017-10-25 programinėje priemonėje SODRA (VRIS naršyklė) – apie buvusius ir esamus draudėjus, įmokas; 2017-10-09, 2018-02-08, 2018-03-12, 2018-05-02 ir 2018-05-08 peržiūra / paieška programinėje priemonėje Administracinių teisės pažeidimų registras; 2018-04-11 ir 2018-05-03 peržiūra / paieška VRIS naršyklė asmens anketiniai duomenys (Gyventojų registras).

Pareiškėjo duomenų 2017-2018 metais tikrinimo periodiškumas grindžiamas patikimumo patikrinimo, informacijos apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūromis.

Inspekcija konstatavo, kad pareiškėjo duomenis tikrino Tarnybos vado įgalioti vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai, buvo teisėti ir nepažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

BDAR įsigaliojo vėliau nei aptariamos šioje byloje faktinės asmens duomenų tvarkymo (IRIS duomenų rinkimas ir panaudojimas) aplinkybės. ADTAĮ (redakcija, galiojusi iki 2018 m. liepos 15 d.) 1 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tvarkant asmens duomenis valstybės saugumo, gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip.

Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu, be kita ko, <...> 11 p. asmuo nuslėpė ar per pastaruosius 5 metus yra nuslėpęs arba jį tikrinančioms institucijoms pateikęs melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save, savo ryšius, turinčius įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui; <...> 20 p. tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus šio straipsnio 5 dalyje nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti šio straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ir aukštesne ar jos atitikmenimis. Asmuo tikrinamas 18 straipsnyje numatyta tvarka. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens tikrinimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo pradedamas gavus tinkamai užpildytą nustatyto pavyzdžio klausimyną ir asmens rašytinį sutikimą būti tikrinamam. Asmens rašytinio sutikimo būti tikrinamam nereikia gauti pradedant papildomą asmens tikrinimą. Įstatymo 18 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad asmenis, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, kai tikrinamas asmuo eina ar pretenduoja eiti pareigas vidaus reikalų sistemoje. Asmens tikrinimą atliekančios institucijos turi teisę neatlygintinai gauti duomenis apie tikrinamą asmenį iš valstybės registrų (kadastrų), klasifikatorių ir kitų duomenų bankų, taip pat kitą informaciją apie tikrinamą asmenį iš visų valstybės, savivaldybės institucijų, antstolių, notarų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ar fizinių asmenų Įstatymo 18 str. 10 d.). Asmenų tikrinimą atliekančios institucijos asmens duomenis tvarko automatiniu būdu, neatlikdamos ADTAĮ nustatytos išankstinės patikros (Įstatymo 18 str. 11 d.).

ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyti asmens duomenų tvarkymui keliami reikalavimai, tarpe jų, jog asmens duomenys renkami apibrėžtasis ir teisėtais tikslais, tvarkomi tiksliai, saugomi tik duomenų tvarkymo tikslais ir pan. ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje iš esmės numatyti teisėto asmens duomenų tvarkymo pagrindai, vienas kurių <...> 5 p. įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys.

VAD Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyr. specialistas V. A., vadovaudamasis pareigybės, patvirtintos VAD vado 2016 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 47V-858, pakeistu VAD 2017 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 47V-1091, aprašymu ir suteiktomis funkcijomis/kompetencija atlikti asmenų tikrinimus dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais, - patikrino Tarnybos darbuotojų, taip pat ir pareiškėjo, pateiktus klausimynus, kurie buvo užpildyti siekiant gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei juose pateikta informacija.

Tarnybos pareigūnas, vykdydamas Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo nustatytas funkcijas, laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis, be kita ko ir iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir Administracinių nusižengimų registrų, teisėtai, vadovaudamasis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17, 18 ir 22 straipsniais bei Pareigybės aprašymo 6.6 punktu. Byloje yra pateikti duomenys, kad peržiūrint pareiškėjo asmens duomenis, įskaitant gautus iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų ir Administracinių nusižengimų registrų, vykdytos tiesioginės pareigos, susijusios su vyriausiojo specialisto, jo viršininko, Tarnybos vado funkcijomis valstybės ir tarnybos paslapčių saugojimo srityje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo asmens duomenys būtų buvę panaudoti ne pagal paskirtį ir / arba atskleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjo argumentas, kad atsakovas nepasisakė dėl duomenų rinkimo dažnumo nepagrįsti, kadangi iš skundžiamu sprendimo matyti, kad nustatytas duomenų rinkimo dažnumas ir registro duomenų užklausos nelaikyti neproporcingu ar pertekliniu duomenų rinkimu valstybės paslapčių saugojimo srityje, kuomet nustatytas sąmoningas asmens, dirbančio su valstybės ir/ar tarnybos paslaptimis, savo biografijos duomenų nepateikimo (nuslėpimo) atvejis. Nustatytos iš esmės dvejų metų laikotarpiu vykdytos pareiškėjo asmens duomenų peržiūros / paieškos skirtinguose registruose nelaikytinos neproporcingomis ar perteklinėmis siekiamo tikslo prasme (kad valstybės tarnautojai, dirbantys su valstybės ir/ar tarnybos paslaptimis, būtų lojalūs ir ištikimi savo šaliai, nebūtų pažeidžiami). Ir nors atsakovas skundžiamame sprendime pasisakė plačiau dėl visų pareiškėjo asmens duomenų (ne tik gautų iš IRD registro) rinkimo ir naudojimo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, kadangi dėl kitų pareiškėjo rinktų asmens duomenų jo prašymo, registruoto Nr. 1R-6328(2.13), pagrindu yra priimtas kitas 2019 m. birželio 3 d. sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje.

Atsakovas pagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo vaiko asmens duomenų tvarkymo, pareiškėjui, kaip tėvui, nepateikus atstovavimo pagal įstatymą įrodymo.

Tad pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba rinko iš IRD duomenis neteisėtais ir neapibrėžtais tikslais, kai tokių duomenų rinkimo tikslai yra aiškiai Įstatyme įtvirtinti, jų rinkimo tvarka reglamentuojama atskiru specialiu įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, - nepagrįsti aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių ir darbo su valstybės ir tarnybos paslaptimis teisinio reguliavimo kontekste. Šių duomenų viešinimo nenustatyta. Teiginiai, kad šie duomenys buvo naudoti kitais tikslais (o ne asmens lojalumui pagal Įstatymą nustatyti), nepasitvirtino.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, išdėstytus motyvus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais ir tenkinti jo reikalavimų dėl skundžiamo atsakovės sprendimo panaikinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo S. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.