Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo K. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis K. J. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą prieš jį nutraukti.

Kasatoriaus nuomone, byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 140 straipsnio 1 dalis ir 286 straipsnis, nesant nusikaltimų sudėties, o būtent kaltės. Nuteistasis įsitikinęs, kad esant nepakaltinamumui, nepagrįstai netaikytas BK 17 straipsnis, reglamentuojantis asmens nepakaltinamumą. Veikos jam inkriminuotos nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad atlikdamas nusikalstamas veikas, jis buvo pakaltinamas. Teismai padarė esminių įrodymų vertinimo pažeidimų, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymus vertino šališkai ir subjektyviai, rėmėsi tik jo padėtį sunkinančiais įrodymais. Esant prieštaringoms nepakaltinamumui konstatuoti išvadoms, neskyrė pakartotinės ekspertizės, kad pašalintų byloje esančius prieštaravimus. Teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo – visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai – principu ir, vadovaujantis BK 17 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti. Pasak kasatoriaus, pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis, nes kasatoriaus kaltė buvo preziumuojama, neparemta nuosekliais bei patikimais įrodymais.