- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1712-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12994-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., AB DNB bankas, S. J., I. C., S. K., P. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio I. G. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti 2014 m. kovo 26 d. įvykusias varžytynes dėl 0,1505 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 451,90 kv. m. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančiomis. Nurodė, jog 2014 m. vasario 12 d. buvo paskelbtos varžytynės dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Varžytynių pradžia 2014 m. kovo 19 d. 10.00 val., o pabaiga 2014 m. kovo 26 d. 15.00 val. Elektroninės varžytynės buvo baigtos ir paskelbtas laimėtojas P. Š.. Pradinė turto pardavimo kaina buvo 750 000 Lt, o maksimali pasiūlyta kaina buvo 772 500 Lt, už kurią turtas ir buvo parduotas. Pareiškėjas kategoriškai nesutiko su įvykusiomis varžytynėmis, kadangi turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, t. y. už du kartus mažesnę kainą. Antstolis buvo ne kartą informuotas, jog turto reali vertė yra gerokai didesnė, todėl turi būti atliekama pakartotinė ekspertizė. Pažymėjo, jog gyvenamasis namas buvo parduotas nors realiai šiame name gyvena šeima, kuri augina vaiką. Gyvenamasis namas galėjo būti parduotas tik po to, kai šeima, gyvenusi name, būtų iškraustyta. Pardavus turtą buvo visiški neatsižvelgta į šeimos teisėtus interesus, o taip pat į vaiko teises. Varžytynes laimėjęs dalyvis yra advokatas P. Š., kuris pasak pareiškėjo. net negalėjo būti registruojamas kaip varžytynių dalyvis. Tarp advokato ir antstolio galimai yra artimi ryšiai, kurių pagrindu atsirado reali galimybė įsigyti turtą už gerokai mažesnę nei realią rinkos kainą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, jog vykdomojoje byloje, siekiant pašalinti abejones dėl parduodamo iš varžytynių turto įkainojimo, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Ekspertizę atliko nepriklausomas turto vertintojas UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamasis turtas, kuris pateikė parduodamo turto įvertinimą – 1 250 000 Lt. Pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. ginčijo turto įkainojimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Taigi įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos kainą antstolis nustatė tinkamai. Klausimas dėl turto rinkos kainos šiuo atveju nekvestionuojamas. Įstatymas nedraudžia skelbti ir vykdyti varžytynių turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. CPK 663 straipsnis numato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal Hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 709 straipsnyje numatytas sąrašas asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse. Šioje teisės normoje nurodytas sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškinamas. CPK 709 straipsnio norma nedraudžia varžytynėse dalyvauti advokatams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad vykdymo procesas yra specifinė civilinio proceso stadija, kurioje, viena vertus, realizuojami įsiteisėję teismų sprendimai ar kiti vykdomieji dokumentai, kita vertus, susiduria labai plataus vykdymo proceso dalyvių (išieškotojų, skolininkų) ir kitų asmenų interesai. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).
Šalies argumentai
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundu prašo pripažinti negaliojančiomis 2014 m. kovo 26 d. jau įvykusias varžytynes, vienu iš pagrindų nurodydamas tai, kad turtas parduotas nepagrįstai maža kaina. CPK 681-682 straipsniai numato detalią areštuoto turto įkainojimo procedūrą ir tvarką, remiantis kuria skolininkas gali įgyvendinti savo teises įkainojant areštuotą turtą. Varžytynėse parduotas turtas buvo įkainotas remiantis ekspertizės išvadomis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-22091-596/2013, pareiškėjas prieštaravo dėl 2013 m. sausio 23 d. ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, prašė skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo atmestas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas prieštaravimuose nurodė deklaratyvius samprotavimus apie tai, jog tikroji ginčo turto kaina yra 1 850 000 Lt, nepateikdamas įrodymų, patvirtinančių bei pagrindžiančių nurodomą turto kainą. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad turto įkainojimo procedūra buvo atlikta laikantis CPK nustatytų taisyklių, po to, kai varžytynės jau įvyko, o varžytynėse turtą įsigijęs asmuo įgijo teisėtų lūkesčių, kad jam bus perduota nuosavybės teisė į turtą, sprendė, jog vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad turtas parduotas už per mažą kainą, nesudaro teisinio pagrindo varžytynes pripažinti neįvykusiomis. Teismas tai pat nurodė, kad kiti skundą pagrindžiantys argumentai – kad varžytynes laimėjo advokatas, kad galimai tarp advokato ir antstolio yra artimi ryšiai, kad pardavus turtą visiškai neatsižvelgta į vaiko teises – neįrodyti ir taip pat nesudaro pagrindo tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti 2014 m. kovo 26 d. įvykusias varžytynes negaliojančiomis. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. UAB ,,Ober haus“ nekilnojamojo turto tikrosios rinkos vertės nustatymo išvados netinkamos ir neatitinka realios situacijos. Vertintojas nesivadovavo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika; neatsižvelgė į nekilnojamojo turto rinkos augimo tempus; netinkamai parinko lyginamuosius objektus; nenurodė, kuo remdamasis padarė ir paskaičiavo patalpų struktūros, pastatų konstruktyvo pataisą fizinės būklės pataisą ir vietovės pataisą; nepateikė pastatų ir patalpų lyginamųjų objektų; neatliko nekilnojamojo turto nuomos, nekilnojamojo turto rinkos pasiūlos, bankų finansavimo politikos analizės; kadangi šiuo metu rinkos kainos yra didesnės nei 2008 metais, nurodydamas, kad turto vertė yra 1 250 000 Lt, t. y. 22 procentais mažesnė nei 2008 metais, blogai nustatė turto vertę.
2. Turtas, atsižvelgiant į tai, kad turto vertinimas buvo atliktas netinkamai, buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą.
3. Vykdant varžytynes buvo visiškai neatsižvelgta į jo šeimos teisėtus interesus. Turtas buvo parduotas, nors jame gyveno šeima su nepilnamečiais vaikais. Turtas buvo parduotas su visais jo šeimai priklausančiais daiktais, kas yra neteisėta.
4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog varžytynes laimėjęs dalyvis yra advokatas. Teismas turėjo būti aktyvus ir pats sutrinkti įrodymus, galinčius patvirtinti advokato ir antstolio, kuris vykdė varžytynes artimus ryšius ir galimą piktnaudžiavimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog apeliantas atskirajame skunde dėsto tik tuos argumentus, dėl kurių atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų jau pasisakė bankas ir pirmosios instancijos teismas. Apelianto argumentai dėl lyginamojo turto rinkos vertės nustatymo metodo pažeidimo yra neįrodyti, turto vertinimo ataskaita buvo atlikta laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl antstolis pagrįstai ja rėmėsi. Be to, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto rinkos kainą antstolis nustatė tinkamai. Tai, kad varžytynes laimėjo advokatas, nėra pagrindas pripažinti varžytynes negaliojančiomis, nes advokatui nėra įstatymais draudžiama dalyvauti varžytynėse. CPK nustatytas sąrašas asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse, yra baigtinis. Antstolis, vykdydamas varžytynes jokių pažeidimų nepadarė, o apelianto tikslas yra tik vilkinti vykdymo procesą.
Antstolis I. G. atsilipimu į atskirąjį skundą ginčija skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad klausimas dėl turto vertės jau išnagrinėtas instancine tvarka, nutartys yra įsiteisėję. Skolininkui ne kartą buvo siūloma surasti ir pasiūlyti savo pirkėją, tačiau skolininkas šia galimybe nesinaudojo, kas tik patvirtina, jog turto kaina buvo nustatyta reali ir teisinga. Apeliantas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie parduoto nekilnojamojo turto rinkos kainą, savo paaiškinimus grindžia tik pamastymais. Pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia skalbti ir vykdyti varžytinių turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Apie tokio turto pardavimą raštu buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Be to, įstatymas nenumato galimybės iškeldinti asmenis iš turto, kuris nuosavybės teise jiems priklauso. Taip pat nurodo, jog advokatai nėra asmenys, kuriems įstatymas draustų dalyvauti varžytynėse. Antstoliui iki pat varžytynių pabaigos nėra žinoma ne tik, kas registruojasi dalyvauti varžytynėse, bet ir kiek yra dalyvių, o taip pat, kas yra tie dalyviai, kokias kainas jie siūlo. Varžytynės vyksta internete, o jas administruoja VĮ Registrų centras.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. Š. taip pat pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto deklaratyvūs teiginiai, jog turtas parduotas už per mažą kainą nesudaro pagrindo pripažinti varžytynes neįvykusiomis. Apeliantas pasinaudojo teise ginčyti ekspertizės turto vertei nustatyti išvadas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi apelianto skundus atmetė. Suinteresuoto asmens užsakymu 2014 m. balandžio 4 d. buvo atliktas iš varžytinių įsigyto turto vertinimas turto įkeitimo tikslu. Vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2014 m. balandžio 4 d. buvo 975 000 Lt, o priverstinio pardavimo vertė – 730 000 Lt. Taigi atsižvelgiant į šios ekspertizės išvadas, taip pat į tai, kad ginčijamą turtą iš antrųjų varžytynių suinteresuotas asmuo išsigijo už 772 500 Lt, darytina išvada, kad skolininko teisės iš esmės apribotos nebuvo. Dėl to jo teiginiai dėl pernelyg mažos parduoto turto kainos yra nepagrįsti. Pažymi, kad nėra draudžiama skelbti turto, kuriuose gybena mažamečiai vaikai, varžytinių. Advokatai nepatenka į asmenų, kuriems draudžiama dalyvauti varžytynėse, sąrašą, todėl šie apelianto argumentai taip pat atmestini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl iš varžytynių teisėtumo, nes, pasak apelianto, varžytynių metu parduoto apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo su gyvenamuoju namu kaina buvo aiškiai per maža. Be to, varžytynėse buvo parduotas nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, o varžytynes laimėjo advokatas, kuris galimai susijęs su antstoliu, vykdžiusiu varžytynes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. liepos 11 d. išieškotojas AB DNB bankas pateikė antstolių V. M., I. G. ir D. T. kontorai vykdyti 2012 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo nutartį Nr. 5453V/2011, kuria buvo nutarta išieškoti išieškotojo naudai iš skolininkų V. J. ir S. J. 424 667,90 EUR, 11 603,38 Lt, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 424 667,90 EUR ir 11 603,38 Lt sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo padavimo dienos, t. y. nuo 2012 m. kovo 13 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, kurį 2012 m. liepos 12 d. patvarkymu antstolis I. G. priėmė vykdyti (vykdomoji byla, b. l. 1-4). Nutartimi taip pat buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių joje nurodytą įkeistą nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir 0,1505 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, pastatu – 451,90 kv. m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).
2014 m. vasario 12 d. buvo paskelbtos varžytynės dėl pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini). Varžytynių pradžia 2014 m. kovo 19 d. 10.00 val., o pabaiga 2014 m. kovo 26 d. 15.00 val. Elektroninės varžytynės buvo baigtos ir paskelbtas laimėtojas – P. Š.. Pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 750 000 Lt, o maksimali varžytynėse pasiūlyta kaina buvo 772 500 Lt, už kurią turtas ir buvo parduotas.
CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Teisę areštuoti bei įkainoti skolininko turtą antstoliui suteikia teisės normos, įtvirtintos CPK XLVIII skyriuje. Areštuodamas turtą, antstolis jį įvertina rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.).
Varžytynėse parduotas turtas buvo įkainotas remiantis ekspertizės išvadomis. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-22091-596/2013, pareiškėjas prieštaravo dėl 2013 m. sausio 23 d. ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, prašė skirti pakartotinę (papildomą) ekspertizę, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas apskundė atskiruoju skundu pirmosios instancijos teismo nutartį. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartį nepakeistą. Procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, o teismai, ištyrę pareiškėjo nurodomus argumentus, susijusius su turto vertės nustatymų, jokių pažeidimų nenusutatė.
Kadangi dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su turto pardavimo kainos nustatymu jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiais teismų sprnedimais, o pareiškėjas jokių naujų argumentų ar aplinkybių, susijusių su turto verte ir jos nustatymu, nenurodė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiškėjo nuolatinis parduodamo turto vertės kvestionavimas, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai turto vertės nustatymo mechanizmo neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Atkreipiamas dėmesys, jog teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su antstolio veiksmais varžytynių metu, nenustatė jokių pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti varžytynes negaliojančiomis.
Svarbu ir tai, kad CPK 704 straipsnio 1 dalis iki varžytynių pradžios suteikia skolininkui teisę surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkui buvo išaiškinta CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pasiūlyti išvaržomo turto pirkėją (vykdomoji byla t. 3., b. l. 91, 117), tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo. Turatas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, todėl teismo vertinimu skolininkas turėjo pakankamai ilgą terminą pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už aukštesnę kainą.
Teismas atmeta apelianto argumentus, jog vykdant varžytynes buvo visiškai neatsižvelgta į skolininko šeimos teisėtus interesus, t. y. turtas buvo parduotas, nors jame gyveno šeima su nepilnamečiais vaikais, turtas buvo parduotas su visais jo šeimai priklausančiais daiktais, kas yra neteisėta. Teisės aktuose, regmanetuojančiuose turto pardavimą iš varžytynių, nėra nustatyta jokių draudimų skelbti ir vykdyti varžytinių turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Kaip matyti iš bvykdomosios bylos medžiagos, apie tokio turto pardavimą raštu buvo informuota Vaiko teisių apsaugos tarnyba (vykdomoji byla t 3 , b. l. 101).
Teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog varžytynes laimėjęs dalyvis yra advokatas. Teismo vertinimu, tai, kad varžytynes laimėjo advokatas, nėra pagrindas pripažinti varžytynes negaliojančiomis, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus advokatui nėra įstatymais draudžiama dalyvauti varžytynėse. CPK 709 straisnyje nustatytas sąrašas asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytynėse. Šis sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Tarp asmenų, neturinčių teisės dalyvauti varžytynėse, advokato nėra, taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti varžytynių tvarkos pažeidimo. Apelianto teiginys, kad antstolį ir advokatą, laimėjusį varžytynes, galimai sieja artimi ryšiai, tėra prielaidos, nepagrįtos jokiais įrosymais, tuo tarpu CPK 178 straipsnyje aiškiai išdėstyta įrodinėjimo pareiga, pagal kurią šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalvimus. Kita vertus, varžytines administruoja ne antstolis, o VĮ Registrų centras. Varžytynės vyko interenete, todėl atntstoliui iki pat varžytynių pabaigos negalėjo būti žinoma ne tik, kas registruojasi dalyvauti varžytynėse, bet ir kiek yra dalyvių, o taip pat, kas yra tie dalyviai, kokias kainas jie siūlo. Varžytynės vyksta internete, o jas administruoja VĮ Registrų centras.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.