Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas N. V. 2013-04-15 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–3), kurį 2013-05-06 (b. l. 34–37) ir 2013-05-17 (b. l. 46–49) patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3501(11) atsisakyti išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 2 d. taikymo; 2) priteisti laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m., kuriuo pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 26 341,96 Lt; 3) priteisti laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-04-01 neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį – 4 025,76 Lt ir toliau mokėti nesumažintą pensiją.

Teisme 2015-09-10 gautas pareiškėjo N. V. patikslintas skundas, kuriame jis teismo prašo: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3501(11); 3) įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį (7 388,10 Eur) (b. l. 84-85). Teismas 2015-09-11 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo 2015-09-10 patikslintą skundą (b. l. 106).

Teisme 2015-10-22 gautas pareiškėjo N. V. patikslintas skundas, 2015-10-19 išsiųstas teismui paštu, kuriame jis teismo prašo: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-03 sprendimą Nr. 1D-3501(11) atsisakyti išmokėti pareiškėjui teisėtai priklausančią pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. nuostatų taikymo; 3) priteisti pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 iki 2012 metų neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, kai pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, iš viso – 7 318,24 Eur (b. l.132-133). Teismas 2015-10-28 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo 2015-10-19 patikslintą skundą, teisme gautą 2015-10-22 (b. l. 135-136).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Bylos šalys ir jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 160–162).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 5 str. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 teisėtumo. Šioje byloje, visų pirma, spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per 3 metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. LVAT išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Laikinojo įstatymo 5 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01, tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas. Laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios nuo 2012-09-01.

LVAT yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 p. nustatyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas už 2010 m. sausio mėnesį sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo teismui išsiuntė 2013-04-15, praleidęs procesinį 3 metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo (b. l. 9).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dėl reikalavimo priteisti susidariusias nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei pusei metų nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo 2012-09-21. Pažymėtina, kad LVAT yra nurodęs, jog sprendžiant dėl termino atnaujinimo, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, teismui yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti ir nurodė, kad į teismą kreipėsi praleidęs terminą, nes minėtu laikotarpiu sirgo ir keletą kartų dėl širdies ligos gulėjo ligoninėje (b. l. 85). LVAT praktikoje konstatuota, kad terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (LVAT 2012-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012). Pareiškėjas teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbiami) (b. l. 86–92, 96–104, 134). Teismo vertinimu, byloje esantys dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo sveikatos sutrikimus, trukusius ilgą laiką, sudaro pagrindą atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažintos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjui. Tuo tarpu skundą dalį dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas sumažintos ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjas pateikė nepraleidęs 3 metų termino skundui paduoti.

Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad Ministerijos 2000-10-20 sprendimu Nr. 16865 pareiškėjui nuo 2010-10-01 paskirta 1 297,10 Lt valstybinė pensija (b. l. 24). Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pareiškėjui valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 7–8). Pareiškėjas Ministerijai 2013-03-18 pateikė prašymą išmokėti valstybinės pensijos dalį (b. l. 4). Ministerija 2013-04-03 sprendime Nr. 1D-3501(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 5–6). Ministerija minėtame sprendime taip pat nurodė, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl Ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d. Taigi Konstitucinis Teismas minėtame nutarime iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 str. pareiškėjui buvo taikomas tuo metu, kai pareiškėjas dirbo Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinėje sąjungoje (b. l. 148–149). Konstitucinis Teismas 2016-01-26 priėmė nutarimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams“ pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek ja nebuvo draudžiama valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijos 52 str., konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 nepagrįstai neišmokėta 7 318,24 Eur dydžio pensijos dalis pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 128–129). Pažymėtina, kad Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą neginčija pensijos nepriemokos dydžio. Todėl pareiškėjui priteistina dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 7 318,24 Eur dydžio nepriemoka.

Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Atitinkamai nustačius, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. sumažintą valstybinę pensiją, tenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti Ministerijos 2013-04-03 sprendimo Nr. 1D-3501(11) dalį, kuria atsakovė atsisakė išmokėti pareiškėjui pensiją, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Kadangi klausimams dėl valstybinių pensijų išmokėjimo nenustatyta privaloma išankstinė administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nėra pagrindo Ministerijai grąžinti pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, vadovaudamasis ABTĮ 85¹ str., daro išvadą, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 7 318,24 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, įvykdymą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-07-01 išmokant pareiškėjui 1 318,24 Eur, iki 2016-08-01 – 2 000 Eur, iki 2016-09-01 – 2 000 Eur, iki 2016-10-01 – 2 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjo N. V. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-04-03 sprendimo Nr. 1D-3501(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti N. V. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Priteisti pareiškėjui N. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 7 318,24 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuoniolika eurų ir dvidešimt keturis euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Išdėstyti teismo sprendimo priteisti pareiškėjui 7 318,24 Eur neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, įvykdymą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, iki 2016-07-01 išmokant pareiškėjui 1 318,24 Eur, iki 2016-08-01 – 2 000 Eur, iki 2016-09-01 – 2 000 Eur, iki 2016-10-01 – 2 000 Eur.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.