Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Š. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria grąžintas S. Š. pareiškimas, kuriuo prašoma AB ,,Š. g.“ direktorę T. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnį, ir bylos medžiaga nutartyje nurodytiems trūkumams ištaisyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 19 d. S. Š. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo AB ,,Š. g.“ direktorei T. K. pagal ATPK 50⁶ straipsnį ir nuobaudos paskyrimo.

S. Š. apygardos teismui apeliantė, pakartodama pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo tekstą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje yra neadekvatus ir kelia neadekvačius reikalavimus. Nurodo, kad prie pareiškimo ji pridėjo darbo ginčų komisijos sprendimą, iš kurio matosi, jog ji yra AB ,,Š. g.“ kreditorius, todėl turi teisę kreiptis į teismą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pradėjimo pagal LR ATPK 50⁶ str. Taip pat nurodo, kad iš jos pareiškimo matosi, jog AB ,,Š. g.“ yra nemoki įmonė, tačiau įmonės vadovas, t.y. T. K., iki šiol pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė. Pažymi, kad pareiškimu ji prašė teismo iš AB ,,Š. g.“ išreikalauti duomenis apie visus atliktus mokėjimus už laikotarpį nuo 2015-11-02 iki 2016 metų, taip pat šios įmonės finansines atskaitomybes, iš ko būtų galima nustatyti, ar T. K. nepadarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų, būtų įsitikinta, kad įmonė yra nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pirmosios instancijos teismo nutartį, sutinka su šioje nutartyje padarytomis išvadomis, kad S. Š. pareiškime suformuluotas kaltinimas T. K. nėra konkretus, jame išvardinta keletas padarytų pažeidimų, tačiau jie nėra susieti su konkrečiais laikotarpiais ar veiksmais. Teismas pažymi, kad ATPK nenumato pareiškimo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą turinio, todėl daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai rėmėsi analogija, ir padarė išvadą, kad pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Taip pat yra pažymėjęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802-07).

Nagrinėjamu atveju iš S. Š. pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo matyti, kad pareiškime nurodyti galimai padaryti AB ,,Š. g.“ direktorės T. K. pažeidimai – S. Š., kaip įmonės kreditorės, interesų pažeidimas nesumokant darbo ginčų komisijos 2016-03-17 sprendimu išieškotų piniginių sumų, taip pat nesikreipiant dėl bankroto bylos AB ,,Š. g.“ iškėlimo į teismą, tačiau nėra suformuluoto aiškaus ir konkretaus kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai sudaro prielaidas pažeisti asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas bei teisę į veiksmingą ir efektyvią gynybą nuo pateikto kaltinimo.

Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta pastaba, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos teismas 2016-08-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą AB „Š. g.“ (juridinio asmens kodas ..., buveinės adresas (duomenys neskelbtini)), paskyrė šios įmonės bankroto administratorių. Todėl pareiškėjai, pareiškime teismui nenurodžius laikotarpio, per kurį, jos nuomone, T. K. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo AB ,,Š. g.“, tačiau to nepadarė, todėl turėtų būti baudžiama, šio klausimo svarstymas teisme nebetenka prasmės.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl pareiškimo turinio neatitikimo keliamiems reikalavimams, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti S. Š. skundo ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.