Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. ir jos gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirta 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebendrauti su nukentėjusiuoju N. B..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 19.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 13.15 val., t. y. dvi paros, prilyginant jas keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios A. B. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 104,61 Eur nukentėjusiojo išmokėtai ligos pašalpai atlyginti.

Nukentėjusiojo N. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios A. B. priteista nukentėjusiajam N. B. 280 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteista už tai, kad ji, 2019 m. liepos 13 d. 18.00 val. savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia vieną kartą dūrė peiliu per klaidą į jos būtą patekusiam N. B. į pilvo sritį taip padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtiniu –pjautiniu kiauryminio pilvo sienos sužalojimu su pilvaplėvės bei taukinės pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios A. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Spręsdama, ar yra pagrindas nustatytus A. B. veiksmus vertinti kaip įvykdytus esant būtinosios ginties situacijai, ko prašomo nuteistosios gynėjos apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų intensyvumas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą, ir neriboja gynybai nuo pavojingo kėsinimosi naudojamų priemonių.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvais bei dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl BK 28 straipsnio netaikymo nagrinėjamoje byloje padarytos tinkamai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas bei nepadarant esminių BPK pažeidimų. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistosios baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nė vienam nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė aiškius įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad A. B. nukentėjusįjį sužalojo ne gindamasi nuo pavojingo kėsinimosi. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis šios bylos aplinkybėmis, padarytomis teismo išvadomis ir abejoti nuteistosios A. B. veikos kvalifikacija nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nuteistoji neneigė, kad 2019 m. liepos 13 d. apie 18 val. savo buto, esančio (duomenys skelbtini), koridoriuje vieną kartą dūrė peiliu per klaidą į jos butą patekusiam nukentėjusiajam N. B. į pilvo sritį. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiojo N. B., liudytojų V. B., T. R. S. V., D. M. parodymais, specialisto išvada, laikė įrodyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji A. B. nurodė, kad ji begamindama valgį virtuvėje išgirdo beldimą į duris, nuėjusi pro durų akutę pamatė, kad į duris beldžia nukentėjusysis. Pagalvojusi, kad jis sumaišė buto duris, grįžo į virtuvę toliau gaminti valgį. Sugrįžus, beldimas stiprėjo, todėl ji vėl ėjo link durų ir išėjusi iš virtuvės savo buto koridoriuje pamatė nukentėjusįjį N. B., kuriam spontaniškai iš išgąsčio dūrė rankoje tuo metu turėtu peiliu (t. 2, b. l. 41). Taip pat, ji nuosekliai teigė, kad nukentėjusįjį ji sužalojo gindamasis, tą patį tvirtina ir apeliacinį skundą pateikusi nuteistosios gynėja, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina buvus būtinosios ginties situaciją. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip įtariamoji A. B. nurodė, kad nukentėjusysis buvo iškėlęs abi rankas į viršų ir puolė ant jos tarsi norėdamas mušti (t. 1, b. l. 105-106), tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos nukentėjusiojo N. B. parodymais, kad rankose jis turėjo maišus (t. 2, b. l. 42). Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisme A. B. nurodė, kad galvojo, jog nukentėjusysis sumaišė duris, kad jis nieko jai nesakė (2 t., b. l. 42). Pats faktas, kad nukentėjusysis neteisėtai pateko į nuteistosios butą, savaime neleidžia teigti, kad pastaroji veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti asmens veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. O šiuo atveju byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios smurtinius veiksmus sąlygojo pavojingas, realus ir akivaizdus nukentėjusiojo kėsinimasis. Teisėjų kolegijos nuomone, susidariusioje situacijoje N. B. veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad nuteistajai būtų reikėję nuo nukentėjusiojo gintis taip agresyviai – peiliu duriant į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, kadangi byloje nustatyta, jog įvykio metu N. B. buvo vienas, neblaivus, neturėjo ginklo ar kokio kito įrankio, kuriuo pasinaudodamas galėjo padaryti nuteistajai rimtus sužalojimus. Be to, šią aplinkybę t. y. rizikingą nukentėjusiojo elgesį, kaip įtakojančią nuteistosios neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip ir tai, kad nuteistojo nusikalstamą veiką ji padarė dėl didelio susijaudinimo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl būtinosios ginties sąlygų egzistavimo, būtina atsižvelgti ir į labai skirtingus nuteistosios ir nukentėjusiojo fizinius duomenis, tačiau pažymėtina, kad kėsinimosi pavojingumui konstatavimas atsižvelgiant į tai, kas yra fiziškai stipresnis, yra sąlyginis. Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad dėl to savaime atsiranda pavojingas kėsinimasis, nes būtinosios ginties institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimų, kurių šiuo atveju neįžvelgiama, o ne nuo pavojingų asmenų.

Dėl nukentėjusiajam pritiestos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

11. Nukentėjusysis N. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš nuteistosios 3500 Eur neturinei žalai ir 280 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 37-38). Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir N. B. iš A. B. priteista 3000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 280 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje pripažintas N. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 37-38). Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti jo naudai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiojo naudai priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlygtini. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs nukentėjusiojo civilinį ieškinį, atsižvelgė į visus CK 3.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio kriterijus. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, baimę dėl sveikatos, o taip pat ir dėl darbinės ateities, negalėjo patogiai išsimiegoti, negalėjo dirbti. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nebuvo nustatyta, pasekmės kilo iš dalies ir dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, kas lėmė nuteistosios išgąstį ir spontanišką dūrį peiliu. Taip pat buvo atsižvelgta į sunkią materialinę A. B. padėtį, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios A. B. priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam N. B., o priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei galiojančią teisminę praktiką. Mažinti šio atlyginimo dydį nėra pagrindo.

14. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su nuteistosios A. B. gynėjos Vitos Neverauskaitės apeliacinio skundo motyvais, jog N. B. civiliniame ieškinyje nebuvo pateikta jokių duomenų turtinei žalai įvertinti, priteista turtinė žala nebuvo paremta jokiais rašytiniais įrodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas N. B. turtinę žalą savo sprendimą motyvavo tik remdamasis nukentėjusiojo N. B. parodymais, jog 280 eurų turtinę žalą sudaro negautos pajamos dėl turėto nedarbingumo ir dėl sužalojimo paimtų atostogų. Jo dienos atlyginimas yra apie 200 eurų neatskaičius mokesčių. Be to, už liepos mėnesį jis gavo 800 eurų, nors jo atlyginimas yra apie 1100-1200 eurų. Tačiau jokie, šiuos nukentėjusiojo parodymus pagrindžiantys duomenys, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo pateikti.

15. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

16. Apeliacinės instancijos teisme atnaujinus įrodymų tyrimą nukentėjusysis N. B. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 22 d. pažymą Nr. 33 „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ (2 t., b. l. 152) iš kurios matyti, jog už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. birželio mėnesio nukentėjusiajam buvo išmokėta 2730,09 Eur darbo užmokesčio. Taigi, vidutinis N. B. gaunamas darbo užmokestis sudaro 910,03 Eur. Iš AB „Freda“ 2019 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 60 „Apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas“ (2 t., b. l. 151) matyti, jog nukentėjusiajam N. B. 2019 m. liepos mėnesį buvo išmokėta 821,84 Eur, be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. pažymos Nr. KA_PZ1E-8660 „Apie asmeniui išmokėtas išmokas“ (2 t., b. l. 55) matyti, jog už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 16 d. nukentėjusiajam N. B. buvo išmokėta 82,46 Eur ligos pašalpa. Tai reiškia, kad 2019 m. liepos mėnesį N. B. gavo 904,03 Eur pajamas, kas yra 5,73 Eur mažiau nei vidutinės jo gaunamos pajamos.

17. Pažymėtina, jog nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018). Nagrinėjamu atveju nustačius, jog N. B. negautas pajamas sudaro ne 280 Eur, o 5,73 Eur, o priteisus 280 Eur prašomos turtinės žalos nukentėjusysis nepagrįstai praturtėtų, nuosprendžio dalis, dėl nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžio, keistina ir iš nuteistosios A. B. nukentėjusiojo naudai priteistina 5,73 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nuteistosios A. B. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. B. atstovės advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios A. B. priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 5,73 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.