Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 31 925,26 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro 28 962 Eur draudimo išmoka, 1 173 Eur draudimo įmokos nuo 2017 m. sausio 22 d., 1 501,43 Eur išperkamoji suma ir 288, 83 Eur delspinigių.

3. Nurodė, kad pagal su atsakovu sudarytą sutartį, 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartis, o papildomas kritinių ligų draudimas įsigaliojo 2014 m. rugpjūčio 1 d.

4. Ieškinio reikalavimus dalyje dėl 1 173 Eur draudimo įmokos ir 1 501,43 Eur išperkamosios sumos priteisimo, ieškovas grindė tuo, kad atsakovas pažeidė sutartyje nustatytus įsipareigojimus, todėl pagal draudimo sutarties Bendrųjų sąlygų 15.2.3. punkto nuostatas sutartis turi būti laikoma nutraukta dėl draudiko kaltės nuo 2017 m. sausio 22 d., o ieškovui sumokėta draudimo įmokų suma sumokėta nuo sutarties nutraukimo momento bei išperkamoji suma.

5. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas kategoriškai atsisakius pakeisti sutarties sąlygas, atsakovas jau kitą dieną galėjo pateikti pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kaip tai nustatyta Sutarties 12.3.2. ir 15.3.1.6. punktuose, tačiau tai buvo padaryta tik 2016 m. gruodžio 22 d. Tokiu būdu, buvo akivaizdžiai vilkinamas draudimo sutarties nutraukimo procesas.

6. Teigia, kad nors 2017 m. sausio 31 d. ieškovo atstovas el. paštu ir pateikė atsakovui sutikimą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau rašytinė sutartis dėl sąlygų pakeitimo nebuvo pasirašyta. Ieškovo atstovas pagal 2016 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartį, įgaliojimų sudaryti sutarties neturėjo, o Bendrųjų sąlygų 3.3 punkte, nurodyta, jog Draudikas turi teisę reikalauti, kad fizinis asmuo (įskaitant, bet neapsiribojant Draudėju ir Apdraustuoju) sudarytų ir/ar pasirašytų Sutartį, su ja susijusį bet kokį dokumentą ar sandorį asmeniškai. Anot ieškovo, būtent šia nuostata vadovaujantis atsakovas 2017 m. vasario 9 d. el.laišku prašė patikslinti adresą, kur būtų galima, atsiųsti originalius dokumentus, bei pažymėjo, kad klientui reikės dokumentus pasirašyti.

7. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, ieškovo nuomone, sutartis negalėjo būti laikoma sudaryta, ir apeliavo į CK 6.993 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ieškovas pažymėjo, kad draudimo įmokos nuo jo sąskaitos buvo nuskaitomos automatiškai, apie tai nepranešus. Draudimo įmokų mokėjimai negali būti laikomi naujos draudimo sutarties sudarymu, ar pritarimu jai, kadangi ieškovas negalėjo valdyti šių mokėjimų, jie buvo nuskaitomi automatiškai, visiškai neatsižvelgus į ieškovo valią.

8. Atsakovo veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė ir tuo, kad Sutarties 11.13 punkte nurodyta, jeigu Draudimo išmoka neišmoka per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie Draudžiamąjį įvykį gavimo dienos, Draudikas įsipareigoja raštu išsamiai informuoti į Draudimo išmoką pretenduojantį asmenį apie Draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Tačiau, šiuo atveju, nors atsakovas pranešimą gavo 2016 m. kovo 30 d., tuo tarpu apie tyrimo eigą ieškovas buvo informuotas tik 2016 m. birželio 20 d. ir tik prieš tai pateikus rašytinį prašymą, t. y. tokiu būdu pažeisdamas Sutarties 11.13 punkto nuostatas.

9. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas savo kalte pripažino 2018 m. gegužė 8 d. el. paštu, kuriame pasiūlė ieškovui laikyti, kad sutartis buvo nutraukta 2017 m. sausio 22 d., gražinti V. P. visas sumokėtas draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 22 d. iki šios dienos bei išmokėti išperkamąja suma, priklausančia sutarties nutraukimo dienai (2017 m. sausio 22).

10. Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

11. 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nesutinka su Draudimo sutarties sąlygų pakeitimu, pateikė pranešimą dėl Draudimo sutarties nutraukimo nuo 2017 m. sausio 22 d., remiantis sutarčiai taikytinų Bendrųjų draudimo sąlygų 12.3.2 ir 15.3.1.6 punktais.

12. 2017 metų sausio mėn. ieškovo atstovas telefonu nurodė, kad ieškovui pritrūko paaiškinimų ir konsultacijų, susijusių su siūlomu sutarties pakeitimu ir tuo pačiu patvirtino, jog tuo atveju, jei gautų visus reikiamus paaiškinimus, apsvarstytų galimybę sutikti su Draudimo sutarties pakeitimais. Dėl šios priežasties atsakovas geranoriškai suorganizavo susitikimą su ieškovo atstovu, kuriame buvo aptarti ir paaiškinti siūlomi Draudimo sutarties pakeitimai. susitikimo tikslas buvo dėl draudimo sutarties pakeitimo, o ne dėl draudimo išmokos. Ieškovo atstovas nurodė, kad pasitars su pačiu ieškovu ir informuos atsakovą apie sprendimą dėl Draudimo sutarties sąlygų pakeitimo ir sutarties tolimesnio galiojimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sustabdė sprendimo dėl Draudimo sutarties nutraukimo vykdymą, kol ieškovas apsispręs. 2017 m. sausio 31 d. atsakovas išsiuntė ieškovui pasiūlymą pakeisti Draudimo sutartį, tą pačią dieną atsakovas gavo atsakymą, kad ieškovas sutinka su pasiūlymu pakeisti Draudimo sutartį, todėl atsakovas atšaukė Draudimo sutarties nutraukimą ir pagal pasiektą šalių susitarimą toliau draudimo apsaugą teikė pakeistomis sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu, ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas, atmetė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarė Garantuotų palūkanų gyvybės sutartį, draudimo laikotarpis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2051 m. balandžio 30 d. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl papildomo kritinių ligų draudimo apsaugos taikymo ieškovui. Teismas atmesdamas reikalavimą dėl draudimo išmokos ir delspinigių priteisimo, sprendė, kad ieškovas neatliko visapusiškos ir teisingos informacijos teikimo pareigos, nuslėpė reikšmingą informaciją, ir dėl to atsakovas neturi pareigos išmokėti draudimo išmokos. Šioje dalyje sprendimas neskundžiamas.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, priteisti sumokėtas draudimo įmokas bei išperkamąją sumą, nurodė, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio nuostatomis, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad draudikas būtų netinkamai vykdęs Draudimo sutartį, priešingai Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu teikė ieškovui draudimo apsaugą, administravo pagal Draudimo sutartį kaupiamas lėšas, vykdė kitus Draudimo sutartyje numatytus įsipareigojimus. Ieškovas nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos esminiu draudiko pareigų pažeidimu dėl jo kaltės. Aplinkybė, kad draudikas nepasinaudojo savo teise nutraukti Draudimo sutartį dėl ieškovo įstatymo ir sutartinių pareigų pažeidimo (pareigos atskleisti draudimo rizikai įvertinti reikšmingą informaciją), negali būti laikoma esminiu Draudimo sutarties pažeidimu.

16. Teismas nustatė, kad 2016 m. liepos 22 d. raštu atsakovas pasiūlė pakeisti Draudimo sutarties sąlygas. 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu ieškovas atsakė, kad sutiktų pakeisti Draudimo sutartį, bet su sąlyga, jei atsakovas išmokės draudimo išmoką. 2016 m. spalio 4 d. raštu atsakovas paprašė patikslinti atsakymą dėl pakeitimų pasiūlymo. 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovas pateikė atsakovui patikslintą atsakymą, kuriame nurodyta, kad ieškovas nesutinka keisti Sutarties sąlygų.

17. Gavęs 2016 m. lapkričio 2 d. ieškovo atstovo atsakymą, kuriuo patvirtinta, kad klientas nesutinka keisti Draudimo sutarties sąlygų, atsakovas laikė, kad sutarties keitimas nėra įmanomas, todėl buvo inicijuotas Sutarties nutraukimas – 2016 m. gruodžio 22 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo 2017 m. sausio 22 d. Teismas nenustatė, kad po to atsakovas ieškovui būtų siuntęs atskirą pranešimą dėl Sutarties nutraukimo.

18. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausį toliau vyko bendradarbiavimas tarp ieškovo atstovo ir atsakovo. Atsakovas suteikė ieškovui galimybę susitikti su draudiko specialistais, kurie paaiškintų keitimų esmę bei pakonsultuotų ieškovą jam kylančiais klausimais, bei leido dar kartą apsvarstyti pasiūlymą dėl Sutarties sąlygų keitimo po suteiktų konsultacijų. Ieškovo atstovas 2017 m. sausio 31 d. el. paštu patvirtino, jog ieškovas sutinka su Sutarties sąlygų pakeitimu pagal pasiūlymą (draudimo liudijimo projektą, kurį ieškovui atsakovas pirmą kartą siuntė 2016 m. liepos 22 d.).

19. Atsižvelgiant į tai, sutarties nutraukimas, kuris buvo numatytas 2017 m. sausio 22 dienai buvo atšauktas, o vietoje to buvo atliktas sutarties sąlygų pakeitimas pagal pateiktą pasiūlymą (draudimo poliso projektą). Tokiu būdu įgyvendintas vienas iš CK 6.993 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų – draudimo sutarties galiojimas pakeitus jos sąlygas. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad draudimo įmokos buvo nuskaitomos, neatsižvelgus į ieškovo valią, kadangi 2014 m. balandžio 29 d. ieškovas pasirašė sutikimą dėl lėšų nurašymo, o duomenų, kad po to ieškovas būtų pateikęs prašymą atšaukti minėtą sutikimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

20. Atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko bendradarbiavimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo bei į tai, kad buvo mokamos draudimo įmokos sprendė, kad šiuo metu Sutartis galioja pagal 2016 m. liepos 22 d. pasiūlymą pakeistomis sąlygomis (draudimo poliso projekte). Teismui nustačius, kad nėra pagrindo ginčo šalių sudarytą Sutartį laikyti nutraukta, ieškovo reikalavimą dėl sumokėtų draudimo įmokų grąžinimo ir išperkamosios sumos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

21. Apeliaciniu skundu apeliantas V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl draudimo įmokų grąžinimo ir išperkamosios sumos išmokėjimo, ir prašo ieškinį dalyje dėl 2 424,20 Eur sumos priteisimo tenkinti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, skundžiamą sprendimą dalyje panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

22. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl sutarties nutraukimo momento, prisiimtų įsipareigojimų po 2017 m. sausio 22 d. vertinimu, šalių teisių ir pareigų vertinimu.

23. Nurodo, kad bendrųjų draudimo sąlygų 12.3.2 p. nurodyta, jog jeigu po sutarties sudarymo nustatoma, kad Draudėjas dėl neatsargumo nepateikė visos žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos Draudžiamojo įvykio tikimybei, tai Draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti Draudėjui pakeisti sutarti. Jeigu Draudėjas atsisako tai padaryti ir/ar per du mėnesius neatsako į pateiktą pasiūlymą, Draudikas turi teise reikalauti nutraukti Sutartį. Bendrųjų draudimo sąlygų 15.3.1.6 p. įtvirtinta, kad Draudikas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, atitinkamu rašytiniu pranešimu, pateikiamu prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki numatomos Sutarties nutraukimo datos, jei kitokie terminai nenumatyti kitose Sutarties nuostatose, nutraukti Sutartį esant taikytinoje teisėje nustatytiems arba šiems žemiau nurodytiems esminiams Sutarties pažeidimams: yra kiti Sutartyje ar taikytinoje teisėje numatyti Sutarties nutraukimo pagrindai.

24. Apeliantas teigia, kad tariamas sutikimas buvo pateiktas tik 2017 m. sausio 31 d., t. y. jau po Sutarties nutraukimo dienos, todėl bet kokiu atveju 2017 m. sausio 22 d. Sutartis turėjo būti laikoma pasibaigusi, sumokėta išperkamoji suma ir tik šalims pageidaujant vėliau sudaroma nauja sutartis. Byloje jokių duomenų, jog šalys būtų susitariusios atidėti Sutarties nutraukimą ar apskritai jos atsisakyti, nebuvo. Šių aplinkybių teismas išvis nevertino.

25. Mano, kad akivaizdu, jog jeigu ūkio subjektas aiškiai nurodo, jog 2017 m. sausio 22 d. yra paskutinė sutarties galiojimo diena, būtent tą dieną ir pasibaigia sutartiniai šalių santykiai. Priešingas aiškinimas prieštarautų teisės doktrinai ir bet kokiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, tariamas apelianto atstovo sutikimas, jeigu net ir būtų laikomas tinkamu, buvo išreikštas per vėlai, t. y. 2017 m. sausio 31 d. todėl sutartis objektyviai negalėjo būti pratęsta.

26. Mano, kad apelianto atstovo el. paštu pateiktas atsakymas negalėjo būti laikomas sutarties bei pasiūlymo pakeisti sutartį patvirtinimu (pasirašymu), kadangi 2016 m. birželio 1 d. apelianto ir jo atstovo sudaryta atstovavimo sutartis nenumatė atstovo teisės atstovaujamojo vardu sudaryti (pasirašyti) kokias nors sutartis. Apelianto atstovas jokių atsakovo atsiųstų dokumentų nepasirašinėjo, t. y. niekur savo parašo nedėjo. Tuo tarpu el. paštu atsiųstas atsakymas negali būti prilyginamas sutarties pasirašymui.

27. Pažymi, jog atsakovas šią atstovavimo sutartį turėjo savo žinioje, todėl jam buvo puikiai žinoma atstovo įgaliojimų apimtis. Atstovavimo sutarties pobūdis apėmė išimtinai tik atstovavimą privačiose įmonėse, bet ne sutarčių sudarymą atstovaujamojo vardu. Mano, kad akivaizdu, jog atstovavimo sutartis numatė konkrečias atstovo teises, pavyzdžiui, pateikti užklausas privačioms įstaigoms, pasirašyti ieškinį, sudaryti taikos sutartį ir t.t., tačiau šalia to expresis verbis nebuvo įtvirtinta galimybė sudaryti (pasirašyti) draudimo ar bet kokias kitas sutartis su privačiomis įstaigomis.

28. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog naujos Sutarties sudarymą patvirtino apeliantas pats vykdydamas draudimo įmokų mokėjimus, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Iš sutarties (turima omenyje 2014 m. gegužės 1 d. garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartį) matyti, jog mėnesinė draudimo įmoka buvo 270,00 Lt (78,2 Eur), tuo tarpu 2016 m. liepos 22 d. atsakovo pasiūlytoje naujoje sutartyje mėnesinė draudimo įmoka buvo 82,00 Eur. Apelianto į bylą pateikti bankiniai išrašai patvirtina, jog atsakovas iki pat 2018 m. balandžio 15 d. nuo apelianto banko sąskaitos kiekvieną mėnesį nurašydavo 78,20 Eur, todėl akivaizdu, jog buvo nurašomos mėnesinės įmokos pagal seną sutartį, o ne pagal naują, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog atlikdamas mokėjimus apeliantas patvirtino naujos sutarties sudarymą yra visiškai nepagrįsta.

29. Be to, apeliantas ieškinyje bandė atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog pats atsakovas savo kaltę pripažino 2018 m. gegužės 8 d. ir netgi pasiūlė apeliantui: „laikyti, kad sutartis buvo nutraukta 2017 m. sausio 22 diena, gražinti V. P. visas sumokėtas draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 22 d. iki šios dienos bei išmokėti išperkamąją suma, priklausančia sutarties nutraukimo dienai (2017 m. sausio 22 d.).

30. Atsakovas Compensa Life Vienna Insurance Group SE, veikianti per Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialą, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą. Prašo priimti papildomus įrodymus, pagrindžiančius tinkamus sukauptos sumos ir išperkamosios sumos skaičiavimo principus bei dydžius 2017 m. sausio 22 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju 2017 m. sausio 22 d. numatytas Draudimo sutarties nutraukimas nebuvo įvykdytas, kadangi po pranešimo apie Draudimo sutarties nutraukimą išsiuntimo buvo atnaujintos šalių derybos ir bendradarbiavimas dėl Draudimo sutarties sąlygų keitimo, kurios pasibaigė 2017 m. sausio 31 d. pasiektu šalių sutarimu pakeisti Draudimo sutarties sąlygas.

32. Apeliantas pasinaudojo atsakovo suteikta galimybe ir per savo atstovą 2017 m. sausio 31 d., el. paštu sutiko su sąlygų pakeitimu, apelianto atstovui atsakius: „Sutinkame su pasiūlymu pakeisti draudimo sutartį“, atsakymą taip pat adresuojant ir apeliantui picavp@gmail.com. Atsižvelgiant į tai, Sutarties nutraukimas buvo atšauktas, o vietoje to buvo pritaikyti Sutarties sąlygų pakeitimai pagal pateiktą pasiūlymą – draudimo poliso projektą.

33. Atskiras rašytinis pranešimas dėl Draudimo sutarties nutraukimo atšaukimo apeliantui nebuvo išsiųstas, nes laikyta, jog ši informacija šalims buvo savaime suprantama, logiška ir aiški, atsižvelgiant į šalių faktiškai atliktus veiksmus, t.y. apeliantas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, turėjo ir galėjo suprasti, kad Draudimo sutarties nutraukimas, numatytas 2017 m. sausio 22 d., buvo sustabdytas, kai buvo atnaujintos šalių derybos ir atsakovas suteikė apeliantui galimybę pakartotinai apsvarstyti Draudimo sutarties pakeitimo sąlygas, ir atšauktas – kai 2017 m. sausio 31 dieną šalys pasiekė faktinį susitarimą dėl Draudimo sutarties sąlygų pakeitimų pritaikymo.

34. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į 2017 m. sausio 31 d. sutikimo pateikimo aplinkybes bei į tarp šalių iki tol susiklosčiusią praktiką, apeliantas ir apelianto atstovas savo elgesiu davė pakankamą pagrindą atsakovui sąžiningai tikėti ir protingai manyti, kad apelianto atstovas turėjo įgaliojimus veikti apelianto vardu išreikšdamas jo poziciją dėl Draudimo sutarties sąlygų keitimo, todėl apelianto vardu pateiktas apelianto atstovo sutikimas yra privalomas apeliantui ir sukelia šiam civilines teises bei pareigas.

35. Teigia, kad sistemiškai aiškinant CK 6.993 straipsnio 5 dalyje ir pagal analogiją taikytinų CK 6.162 straipsnio, 6.167 straipsnio, 6.173 straipsnio nuostatas, atsakovas laiko, kad Draudimo sutarties pakeitimo sąlygos buvo šalių faktiškai sulygtos 2017 m. sausio 31 dieną, laikantis specialioje nustatytos Sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Apeliantas po šalių faktinio susitarimo ilgiau kaip metus mokėjo draudimo įmokas ir nereiškė jokių pretenzijų, todėl draudikas neturėjo ir negalėjo žinoti, kad apeliantas tariamai persigalvojo. Draudimo įmokos nagrinėjamu atveju buvo mokamos pagal Draudiko siunčiamas e-sąskaitas, automatinio apmokėjimo būdu, esant apelianto rašytiniam sutikimui, kurio jis niekada nebuvo atšaukęs.

36. Nurodo, kad Draudimo sutarties poliso projektas buvo suformuotas 2016 m. liepą, o pritaikytas tik 2017 m. vasarį, gavus galutinį apelianto sutikimą keisti Draudimo sutarties sąlygas. Poliso projekto suformavimo dienai Draudimo sutarties sukauptos sumos nepakako dengti draudimo apsaugos mokesčiams, kurie buvo perskaičiuoti (padidėjo) dėl išaiškėjusios didesnės draudimo rizikos, todėl poliso projekte (pasiūlyme) buvo nurodyta didesnė draudimo įmoka (vietoje 78,20 EUR/mėn. buvo numatyta 82,00 EUR/mėn.). Tačiau, kadangi apeliantas Draudiko pasiūlymą priėmė po poliso projekto suformavimo praėjus daugiau kaip pusei metų, padėtis buvo pasikeitusi – Draudimo sutarties sukaupta suma buvo padidėjusi dėl per minėtą laikotarpį sumokėtų draudimo įmokų ir jos pakako Sutarties mokesčių dengimui. Dėl šios priežasties nebeliko poreikio faktiškai didinti apelianto mokėtiną mėnesinę draudimo įmoką. Atitinkamai po Draudimo sutarties pakeitimo priėmimo draudimo įmoka faktiškai nebuvo padidinta ir taikoma iki pakeitimo galiojusi 78,20 EUR/mėn. įmoka.

37. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neteisingai apskaičiavo priteistinas sumas. Pirma, apeliantas nepagrįstai įtraukia įmoką, kuri sumokėta 2017 m. sausio 15 d., t. y. laikotarpiu, kada Draudimo sutartis neginčytinai galiojo. Už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 22 d. buvo sumokėta viso 15 (penkiolika) 78,20 Eur dydžio mėnesinių draudimo įmokų, kas sudaro: 78,20 EUR x 15 = 1 173 Eur, o ne 1 251,20 Eur, kaip klaidingai nurodyta apeliaciniame skunde. Antra, apeliantas neteisingai skaičiuoja Draudimo sutarties nutraukimo atveju mokėtiną išperkamąją sumą. Išperkamoji suma nėra tapati sumokėtų draudimo įmokų sumai padaugintai iš išperkamosios sumos koeficiento, kaip klaidingai nurodyta apeliaciniame skunde. Bendrųjų draudimo sąlygų 15.3.2 papunktyje nurodyta, kad Draudimo sutarties nutraukimo dėl draudėjo padaryto sutarties sąlygų pažeidimo atveju draudėjui išmokama išperkamoji suma, o 1.1.17 papunktyje nurodyta, kad išperkamoji suma yra sukauptos sumos dalis, kuri apskaičiuojama pagal Sutarties sąlygas ir atitinkamas taisykles.

38. Pagal Draudimo sutarties sąlygas, įtvirtintas draudimo liudijime (polise), išperkamoji suma yra procentinė sukauptos sumos dalis nustatoma Draudimo sutarties nutraukimo dieną, taip pat draudimo polise yra pateikiami atitinkami išperkamosios sumos procentiniai koeficientai kiekvienais Sutarties galiojimo metais bei apytikriai išperkamosios sumos dydžiai konkrečia valiuta paskutinę kiekvienų Sutarties galiojimo metų dieną. Sukaupta suma nėra tapati sumokėtoms draudimo įmokoms, kadangi visu Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nuo jos yra atskaičiuojami Sutarties valdymo bei rizikos mokesčiai. Faktinė Apelianto sukaupta suma 2017 m. sausio 22 dienai buvo lygi 267,70 Eur, tą patvirtina papildomai pridedami įrodymai: išrašas iš Draudiko informacinės sistemos bei informacinė pažyma dėl sukauptos sumos ir išperkamosios sumos apskaičiavimo. Kadangi 2017 m. sausio 22 dieną Draudimo sutartis galiojo nepilnus 3 metus – pagal draudimo polisą yra taikytinas 60% dydžio išperkamosios sumos koeficientas. Taigi išperkamoji suma pagal Draudimo sutartį 2017 m. sausio 22 dieną būtų lygi 160, 62 Eur ( t. y. 267,70 Eur (sukaupta suma) x 0,6 (išperkamosios sumos 60 % procentinis koeficientas)), o ne 1 173 Eur, kaip klaidingai nurodyta apeliaciniame skunde.

39. Be to, tai, kad apelianto išperkamosios sumos skaičiavimai yra klaidingi ir neatitinkantys Sutarties sąlygų patvirtina ir iki 2017 m. sausio 31 d. galiojusiame Draudimo sutarties polise „Sukauptos sumos ir išperkamųjų sumų pagal draudimo sutartį lentelėje“ pateikti apytikriai išperkamosios sumos dydžiai, pagal kuriuos trečiaisiais sutarties galiojimo metais prognozuojama išperkamoji suma yra apie 153,14 EUR (528,77 LTL). Apeliantas Sutarties galiojimo laikotarpiu nemokėjo didesnių, nei numatyta Draudimo sutartyje, draudimo įmokų, Sutarčiai taikoma fiksuota, garantuotų palūkanų norma, todėl išperkamoji suma logiškai negali būti beveik septynis kartus didesnė nei numatyta polise pateiktuose preliminariuose (prognozuojamuose) skaičiavimuose.

40. Taigi apelianto reikalavimų tenkinimo atveju, jam būtų galima priteisti sumą, ne didesnę nei 1 333,62 Eur, kurią sudaro nuo 2017 m. sausio 22 d. sumokėtų draudimo įmokų suma (1 173 Eur) ir 2017 m. sausio 22 dienai paskaičiuota išperkamoji suma (160,62 Eur), nors iš esmės tokiam reikalavimo tenkinimui nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

41. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pateikiami reikalaujamų priteisti sumų skaičiavimai skiriasi nuo ieškinyje pateiktųjų (ieškinio 67 ir 68 punktai). Apeliantas ieškinyje prašo priteisti 1 173 Eur sumokėtų įmokų sumą, o apeliaciniame skunde – 1 251,20 Eur sumokėtų įmokų sumą. Apeliantas ieškinyje prašo priteisti 1 501,43 Eur dydžio išperkamąją sumą, o apeliaciniame skunde – 1 173,00 Eur išperkamąją sumą. Apeliantui pakeitus reikalavimų dydį, pastebėtos apelianto skaičiavimuose padarytos klaidos bei neatitikimai su Sutarties sąlygomis, todėl iškilo būtinybė pridėti papildomus (naujus) įrodymus, kurie patvirtintų sukauptos sumos ir išperkamosios sumos apskaičiavimo principus bei dydžius 2017 m. sausio 22 dienai. Taip pat, apeliantas su ieškiniu yra pateikęs nepilną draudimo liudijimo (poliso) Nr. 822582, galiojusio iki 2017 m. sausio 31 d., kopiją - nepridėtas 5-asis poliso lapas, kuriame pateikiama informacija apie Draudimo sutarčiai taikomus rizikos mokesčius ir kuris reikalingas sukauptos sumos skaičiavimuose pagrįsti Draudimo sutarčiai pritaikytiems rizikos mokesčiams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

43. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

44. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodytų aplinkybių, kurios būtų objektyvus pagrindas prijungti naujai pateikiamus įrodymus, juolab nesant duomenų, kad atsakovė neturėjo galimybės ieškovo pateikiamų skaičiavimų ginčyti pirmos instancijos teisme.

Dėl draudimo sutarties nutraukimo/pakeitimo

45. Minėta, kad ieškovas ginčija tik sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimo dalyje dėl sutarties pažeidimo ir įmokų bei išperkamosios sumos priteisimo. Apeliaciniu skundu, ieškovas prašo priteisti bendrą draudimo įmokų ir išperkamosios sumos 2 424,20 Eur sumą.

46. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl sutarties nutraukimo momento ir iš to kylančių pasekmių, t. y. atsakovo pareigos sumokėti draudimo įmokas ir išperkamąją sumą. Minėta, kad byloje nustatyta, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovui 28 962 Eur draudimo išmoką, ieškovui pažeidus pareigą pateikti visą informaciją susijusią su draudimo sutarties sudarymu. Šioje dalyje teismo sprendimas neskundžiamas.

47. CK 6.993 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas dėl neatsargumo nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nustatytos informacijos, tai draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartį. Jeigu draudėjas atsisako tai padaryti ir per vieną mėnesį (o gyvybės draudimo atveju – per du mėnesius) neatsako į pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį. Ši įstatymo nuostatas įtvirtinta ir Bendrųjų sąlygų 12.3.2. punkte.

48. Bendrųjų sąlygų 15.3.1.6. punkte nustatyta Draudiko teisė vienašališkai nutraukti sutartį, esant taikytinoje teisėje nustatytiems pažeidimams arba yra kiti Sutartyje nustatyti Sutarties nutraukimo pagrindai.

49. Atsakovas 2016 m. gruodžio 22 d. pranešime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas pažeidė sutartį ir atsisakė pakeisti sutarties sąlygas, vadovaujantis CK 6.993 straipsnio 5 dalies, 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Draudimo įstatymo 123 straipsniu bei bendrųjų draudimo sąlygų 12.32. ir 15.3.1.6. punktais, sutartis bus nutraukta nuo 2017 m. sausio 22 d. Pažymėjo, kad Draudimo sutarties nutraukimo atveju aukščiau nurodytais pagrindais, nutraukimo dieną yra išmokama tai dienai priklausanti išperkamoji suma.

50. Ieškovas, tuo tarpu, įrodinėjo, kad sutartis turi būti laikoma nutraukta 15.2.3 punkte nustatytu pagrindu, kuris apibrėžia sutarties nutraukimą draudėjo reikalavimu, kai draudikas pažeidžia sutartį, ko pasekoje draudėjui turi būti grąžinamos sumokėtos draudimo įmokos, sutartyje numatytos draudimo išmokos.

51. Šiuo apsektu, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovas turėtų būti laikomas kaltu dėl sutarties pažeidimo. Pirma, kaip minėta būtent ieškovas teismo sprendimu pripažintas kaltu dėl informacijos neatskleidimo sudarant sutartį. Antra, byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių atsakovo vengimą informuoti apie tyrimo eigą ar nepagrįstą delsimą tokią informaciją teikti, taip pažeidžiant Bendrųjų sąlygų 11.13 punkto nuostatas. Trečia, tiek CK 6.993 straipsnio 5 dalyje, tiek Bendrųjų sąlygų 12.3.2. punkte, nustatyta draudiko teisė inicijuoti sutarties nutraukimą, bet ne pareiga nedelsiant ją nutraukti, todėl objektyviam atsakovo kaltės nustatymui negali būti laikomi pagrįstais argumentai, jog draudikas 2016 m. lapkričio 2 d. gavęs ieškovo pranešimą dėl atsisakymo pakeisti sutarties sąlygas, pranešimą dėl sutarties nutraukimo išsiuntė ne sekančią dieną, o 2016 m. gruodžio 22 d.

52. Todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad Sutartis turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, net ir tuo atveju, jeigu Sutarties nutraukiama dėl draudėjo kaltės, kaip tai nurodyta atsakovo 2016 m. gruodžio 22 d. pranešime, ieškovui turėtų būti išmoka išperkamoji suma.

53. Nagrinėjamu atveju iš esmės kilo ginčas ar sutartis buvo nutraukta 2017 m. sausio 22 d., kaip tai nurodyta atsakovo 2016 m. gruodžio 22 d. pranešime, ar atsižvelgiant į šalių tolimesnį bendravimą ir ieškovo atstovo el.laišku pateiktą patvirtinimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartiniai santykiai tęsėsi pakeistomis sąlygomis.

54. Apeliantas teigia, kad vien tik jo atstovo el.paštu pateiktas sutikimas, sutarties pakeitimo nepasirašius pačiam ieškovui, negali būti sutikimu su sutarties sudarymu ar sutikimu su sutarties sąlygų pakeitimu, juolab, kad atstovas neturėjo įgaliojimų sudarinėti sutarčių.

55. Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 13.1.1. punkte nustatyta, kad sutarties sąlygos gali būti pakeistos arba papildytos tik atskiru rašytiniu draudėjo ir draudiko susitarimu, jeigu kituose sutarties punktuose arba taikytinoje teisėje nenumatyta kitaip.

56. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atskiras rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo, pagal pasiūlytą projektą, buvo sudarytas ieškovo atstovui el.paštu pateikus pritarimą.

57. Byloje pateikta 2016 birželio 1 d. tarp ieškovo ir jo atstovo advokato V. V. sudaryta Atstovavimo sutartis, kurioje įtvirtintas tik pavedimas atstovauti ieškovą visuose teismuose ir institucijoje atliekant pavedimo sutartyje apibrėžtus veiksmus.

58. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog po 2017 m. sausio 22 d. tarp šalių vyko bendradarbiavimas ir 2017 m. sausio 31 d. ieškovo atstovui el.paštu pritarus dar 2016 m. liepos 22 d. pateiktam pasiūlymo projektui, buvo įgyvendintas vienas iš 6.993 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų – draudimo sutarties galiojimas pakeitus jos sąlygas.

59. Šioje dalyje, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo atstovui sutikus su sutarties sąlygų pakeitimu ir nereiškiant pretenzijų dėl daugiau kaip metus atliekamų draudimo įmokų atskaitymų, sutartis buvo vykdoma toliau pakeistomis sąlygomis. Nėra pagrindo sutikti, kad advokatas, kuris visą laiką atstovavo ieškovą bendraujant su atsakovu, tame tarpe ir šioje byloje, veikė ne atstovaujamojo interesais ar šiam nežinant, ar ignoravo jo valią, todėl toks sandorio sudarymas atstovaujamajam nesukūrė teisių ir pareigų (CK 2.133 straipsnis).

60. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis šiuo metu galioja ir nėra pagrindo laikyti jos nutraukta.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pateiktame 2018 m. kovo 12 d. pranešime, pareikalavo nutraukti sutartį nuo 2018 m. balandžio 12 d. Atsakovas atsakydamas 2018 m. kovo 26 d. pranešimu, iš esmės nesutiko tik dėl sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. kad sutartis būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Pagal byloje pateiktą ieškovo sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d., matyti, kad paskutinis draudimo įmokos atskaitymas atliktas 2018 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 36). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas po nurodytos datos būtų mokėjęs toliau draudimo įmokas. Šie įrodymai prieštarauja teismo išvadai dėl sutartinių santykių tęstinumo.

62. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas turėjo spręsti ieškinio reikalavimus dėl draudimo įmokų ir išperkamosios sumos priteisimo atsižvelgiant į faktinį sutarties nutrūkimo momentą, įvertinant pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir dydį sutarties nutraukimo momentui.

63. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad apskųstoje dalyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti šioje dalyje iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje dalyje teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama dalyje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą, dalyje kuria atmesti ieškovo V. P. reikalavimai atsakovui Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Lietuvos filialas, dėl draudimo įmokų ir išperkamosios sumos priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.