Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-12 · Administracinė byla Nr. I-2168-189/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
I-2168-189/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00795-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2168-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00795-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 17 d.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus PN buvo laikomas kameroje, kuri neatitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimų. Nurodė, kad dėl kamerų mažo ploto ir nepakankamo vėdinimo kameroje trūko oro. Dėl tinkamai neužtikrinto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pareiškėjo teigimu, jis kentėjo, buvo žeminamas jo orumas ir pažeidžiamos jo teisės, todėl patyrė neturtinę žalą (b. l. 1).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–10).

Atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga ir teisės aktai neįpareigoja Vilniaus PN sisteminti informacijos, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, todėl ši informacija nėra sisteminama. Pažymėjo, kad Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 28-43 pareiškėjui paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, kurią pareiškėjas atlieka nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Atsakovės atstovo teigimu, kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas –1,65 kv. m.), įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka apie 4,35 kv. m. ploto ir toks vienam asmeniui tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas šioje patalpoje laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, o dėl to, kad jis atliko nuobaudą, kuri jam skirta už įstaigos režimo reikalavimų pažeidimą. Atsakovės atstovo teigimu, kamerose buvo laikoma ne daugiau asmenų nei buvo įrengtų lovų. Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose, privalo būti įskaičiuotas į bendrą šių patalpų naudojamą plotą, kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik toje patalpoje esantys nuteistieji. Nurodė, kad skundžiamos aplinkybės dėl tariamai per mažo patalpų ploto negalėjo sukelti pareiškėjui intensyvią ir ilgai trunkančią slogią emocinę būseną, sukeliančią papildomus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, stipresnius nei tie, kuriuos išgyvena nuteistieji, atlikdami bausmę už inkriminuotą nusikaltimą, tam skirtose pataisos įstaigose. Atsakovės atstovo teigimu, kameros įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kamerų tipo patalpoje Nr. 1K įrengtas tvarkingas plastikinis langas. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti laikomi asmenys. Jis nepateikė įrodymų, kad administracija jį būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas administracijai nepateikė jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl per mažo gyvenamojo kamerų ploto. Akcentavo, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.

Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė žalos atsiradimo bei jos dydžio. Pareiškėjo reikalavimą vertino kaip jo siekį pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad skunde nurodytos aplinkybės neigiamai veikė jo fizinę ir psichinę sveikatą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1), Vilniaus PN neprieštaravo (b. l. 10), todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo, kurią jis teigia patyręs Vilniaus PN. Vertinimo laikotarpis nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 17 d. Byloje vertinamas pareiškėjo nurodytas pažeidimas – ploto trūkumas ir su juo įsisiję pareiškėjo nurodyti neigiami išgyvenimai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui M. P. Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 28-28-43 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų, kuriame yra rašytinė žyma, kad pareiškėjui paskirtą nuobaudą pavesta atlikti patalpoje Nr. 1K (b. l. 11) nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2018 m. vasario 17 d. (b. l. 12). Kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 13,05 kv. m. (b. l. 13). Pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės ginčo nėra.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose patalpose.

Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, Taisyklių 11¹.1 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 1 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus), o pagal Taisyklių 11¹.2 punkto nuostatas - 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Pažymėtina, kad iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Remiantis Vilniaus PN pateiktais duomenimis, nustatyta, kad kamerų tipo patalpos Nr. 1K plotas – 11,4 kv. m. (atėmus sanitarinio mazgo plotą – 1,65 kv. m.), įrengtos 3 miegamosios vietos (b. l. 13), todėl darytina išvada, kad minimalus kameros ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui, nebuvo pažeistas, t. y. viršijo minimalų 3,6 kv. m ploto reikalavimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl mažo kameros ploto ir silpnos ventiliacijos kameroje trūko oro.

Atsakovės atstovės teigimu, Vilniaus PN patalpos, tame tarpe ir kamerų tipo patalpa Nr. 1K, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 16.7. papunktyje nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Taisyklių 16.9 papunktis nustato kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus, {rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas. įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taisyklių 16.10 papunktis nustato, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Pažymėtina, kad pareiškėjas tik abstrakčiais teiginiais skunde nurodė oro trūkumą kameroje, nedetalizavo ar buvo galimybė atidaryti kameroje esantį langą, ar ne, taip pat nedetalizavo kitų aplinkybių, susijusių su ventiliacija. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo teigimu, kad kamerose tinkamai įrengta ventiliacija ir yra galimybės vėdintis per atidarytus langus, nes pareiškėjas teismui nepateigė įrodymų leidžiančių daryti priešingas išvadas. Be to, pareiškėjas dėl ventiliacijos ar nesamos galimybės atidaryti langus į Vilniaus PN administraciją su skundais ir prašymais ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 14), todėl pareiškėjo argumentai dėl silpnos ventiliacijos ir oro trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus PN laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidus jo teisių, užtikrinus minimalaus kameros ploto reikalavimus. Kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai susiję su kamerų plotu (oro trūkumas, silpna ventiliacija) taip pat nenustatyti. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi raštu į Vilniaus PN dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška