Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje.

V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

2013 m. spalio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 12 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) (1 560 Lt) (451,81 Eur) bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. ir T. J., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. birželio 11 d., apie 20.30 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, T. J. rankomis apglėbus V. Š. ir taip neleidžiant jai išeiti iš gyvenamojo namo, V. K. pastūmus V. Š. į kambarį, spustelėjus ją per pečius ir taip paguldžius ant lovos-kampo, ranka sudavus vieną smūgį į dešiniąją veido pusę ir nurengus jos drabužius, T. J. palaikius V. Š. kairiąją ranką riešo srityje, V. K. įvedė varpą į jos makštį ir taip lytiškai santykiavo su V. Š. prieš jos valią, padarydami jai nesunkų psichinės sveikatos sutrikdymą dėl potrauminio streso sutrikimo ir nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešiniajame skruoste.

Specialisto išvada nustatyta, kad ant V. Š. kelnaičių, tampone su užpakalinio makšties skliauto turiniu, tampone su išangės turiniu rasta sperma; V. Š. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu rastas ir vyriškos lyties asmens DNR profilis (t. 2, b. l. 31-47).

Iš nukentėjusiosios V. Š. susirašinėjimo per socialinį tinklą Facebook su V. K. 2017 m. vasario 15 d. matyti: V. Š. nurodo, kad V. K. jai sugriovė gyvenimą, dėl to turi už tai atsakyti; V. K. tvirtina, kad ji su juo turėjo lytinius santykius savo noru, už pinigus, nurodo, kad grįžęs į Lietuvą jai atkeršys ,,...pagal visus įstatymus“; V. Š. neigia lytinius santykius savo noru, už pinigus, prašo neliesti jos ir jos dukters, žada atsiimti pareiškimą, nes nori ,,...su dukra dar gyvent šiam, o ne anam gyvenime“ (t. 3, b. l. 3-14).

Iš V. K. susirašinėjimo per socialinį tinklą Facebook su įvairiais asmenimis matyti: jis įkelia moters ir mergaitės fotonuotraukas, moteris nuotraukose – V. Š., klausia, ar kas nors ją pažįsta, nurodo, kad ji yra prostitutė, pateikė pareiškimą policijai dėl išprievartavimo, nors jis jos neprievartavo, vadina V. Š. ištvirkusia moterimi vartodamas necenzūrinius žodžius (t. 3, b. l. 15-32).

Susirašinėjimas per socialinį tinklą Facebook tarp T. J. ir V. K. 2016 m. vasario 6 d.: iš susirašinėjimo matyti, kad T. J. kviečiamas pas tyrėją, abu svarsto dėl ko, T. J. pasako, kad, turbūt, kviečia dėl V. K. reikalų, nes ,,daugiau mes nieko neveikėm gi“; V. K. pasako, kad ,,netikiu, kad ji antiek durna, kad tokias nesąmones sugalvotų“; V. K. klausia - ,,kažin kiek duotų?“, T. J. atsako - ,,už pilnametę 5 m. sustiprinto“ (t. 3, b. l. 34-46).

2017 m. sausio 27 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi leista klausytis T. J. telefoninių pokalbių nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. kovo 6 d. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad fiksuotas T. J. pokalbis su nenustatytu vyriškiu (T. J. apklaustas nurodė, kad tai jo pokalbis su sūnaus krikšto tėvu M.); iš pokalbio matyti, kad T. J. kalba apie šį įvykį po nukentėjusiosios apklausos teisme, kurioje jis taip pat dalyvavo; pokalbio metu T. J. nurodo, kad ,,jinai davė visus tokius parodymus, praktiškai, ką aš sakiau“; nurodo, kad ,,vieną kartą jinai norėjo išeiti iš namų, supranti, o aš stovėjau prie durų ir jinai pro mane nepraėjo“, ,,tai va šitoje vietoje aš bendrininkas“‘ nenustatytam asmeniui paklausus ,,o taip buvo“, T. J. atsako ,,nu jo“; nenustatytas asmuo paklausia, ar šis apie tais sakė advokatui, tuomet T. J. patvirtina sakęs, nurodo, kad ,,tai vat, o advokatas pasakys, ką sakyt man, supranti“ (t. 3, b. l. 61); iš pokalbio matyti, kad T. J. advokatui pripažino buvęs tame pat kambaryje įvykio metu (t. 3, b. l. 52-55,60-62; t. 4, paketas Nr. 1).

Iš susirašinėjimo tarp V. K. ir R. K. matyti, kad jie bendravo spalio 12 d. (metai nenurodomi); pokalbio metu V. K. klausia R. K., ar ši neprisimena to vakaro, nurodo, kad jam neramu, nes siunčia bylą į teismą.; R. K. pasako, kad ji ,,šliucha patentuota“ ir priduria - ,,ir blogiausia, kad nėra kaip ją prigaut“; R. K. teiraujasi, ar liudijo G. M., V. K. nurodo nežinantis, spėjantis, kad dar ne, R. K. pažada apie tai paklausti G. M. (t. 3, b. l. 78-82).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 149 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ir tai padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Kaltinamasis V. K. neneigia turėjęs lytinių santykių su V. Š., tačiau nurodo tai daręs su jos sutikimu, T. J. neneigia supratęs, kad V. K. lytiškai santykiavo su V. Š., tačiau neigia matęs ar girdėjęs kokius nors V. Š. veiksmus ar žodžius, kuriais ji būtų išreiškusi nesutikimą dėl to, taip pat neigia naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo, nukentėjusio ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Šiame kontekste vertinant nukentėjusiosios V. Š. duodamus parodymus, pažymėtini šie aspektai. Nukentėjusioji tvirtina, kad V. K. kartu su T. J., panaudodami fizinį smurtą, ją išžagino: V. K. pastumdamas ją nusivedė į kambarį ir paguldė ant lovos, nurengė drabužius, jai priešinantis smūgiavo ranka į dešinę veido pusę, o T. J. neleido jai išeiti iš kambario ir žaginimo metu laikė ją už kairiosios rankos riešo.

Specialisto išvada patvirtina, kad V. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kuris galėjo būti padarytas 2016 m. birželio 11 d. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. K. nurodė esąs kairiarankis, o smūgio sudavimo metu jis buvo priešais V. Š., toks sužalojimas yra logiškas, patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl šio sužalojimo atsiradimo aplinkybių. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta ir tai, kad V. Š. megztinio dešinioji rankovė yra perplėšta. Nei vienas iš kaltinamųjų nenurodė matęs, kad iki įvykio V. Š. būtų buvus sužalota ar jos megztinis būtų buvęs suplėšytas. Specialisto išvados patvirtina, kad kaltinamojo V. K. DNR profilis rastas tiek V. Š. rankų nagų nuokarpose, tiek tamponuose su makšties turiniu bei ant nukentėjusiosios drabužių. Šios specialisto išvados ir daiktų apžiūros protokolas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai V. K. sudavė smūgį ir nurengęs drabužius atliko lytinį aktą prieš jos valią. N. V. Š. priešinimas nebuvo intensyvus, tačiau teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktu nustatyta, kad jos priešinimasis su ja atliekamiems veiksmams, išreikštas nesutikimas atitinka jos psichologinius ypatumus (aktyvumo, karingumo stoka, neryžtingumas), todėl ji galėjo priešintis tiems veiksmams, išreikšti nesutikimą tik verbaliai (t. 1, b. l. 105). Atsižvelgus į V. Š. psichologinius ypatumus, jos ne vieną kartą aiškiai išsakytas nesutikimas dėl lytinio akto, V. K. atstūmimas, bandymas išeiti iš namo yra pakankami kaltinamiesiems suvokti dėl jos nesutikimo turėti lytinius santykius.

Iš V. Š. parodymų matyti ir tai, kad ji, tik išlipusi iš automobilio kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu 112, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad greitoji pagalba atvyko 02.14 val. ir V. Š. nuvežta į ligoninę apžiūrai, todėl po to, kai V. Š. buvo išleista iš automobilio, ji negalėjo susižaloti ar susiplėšyti drabužių. Kaip nepagrįsti atmestini kaltinamojo V. K. gynėjo argumentai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. Š. iš karto po išlaipinimo iš automobilio kreipėsi dėl pagalbos bendruoju pagalbos telefonu 112. Elektroninių ryšių srauto įvykių ir jų dalyvių duomenys bei bokštų – retransliatorių išsidėstymo pažyma patvirtina, kad V. Š. bendruoju pagalbos telefonu 112 paskambino 2016 m. birželio 12 d. 01.49 val., šį jos skambutį retransliavo bokštas 5536, kuris yra (duomenys neskelbtini) mstl. (gretimai (duomenys neskelbtini) mstl.); prieš šį skambutį, 2016 m. birželio 12 d. 01.40 val. V. Š. telefone yra fiksuota įeinanti SMS žinutė iš D. S. ir šį pranešimą fiksavo retransliacijos bokštas F558, kuris yra(duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini). Būtent Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). esantis retransliacijos bokštas F558 fiksavo telefoninius pokalbius ir SMS žinutes kaltinamiesiems ir nukentėjusiajai būnant įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Tai, kad tarp paskutinės SMS žinutės, fiksuotos (duomenys neskelbtini) esančio retransliacijos bokšto ir skambučio bendruoju pagalbos numeriu 112, kuris fiksuotas (duomenys neskelbtini) esančio retransliacijos bokšto, yra tik 9 min., leidžia daryti išvadą, kad, kaip ir nukentėjusioji tvirtina, ji pagalbos kreipėsi vos išlipusi iš T. J. automobilio.

Elektroninių ryšių srauto įvykių ir jų dalyvių duomenys bei bokštų – retransliatorių išsidėstymo pažyma patvirtina, kad 2016 m. birželio 12 d. 02.06 val. fiksuota į V. Š. telefono numerį įeinanti SMS žinutė ir V. K. naudoto telefono numerio, retransliuota (duomenys neskelbtini) esančio retransliacijos bokšto 3388 (kuris yra pakeliui važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) m.), kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl V. K. siųstos SMS žinutės. Iš teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusioji neturi atminties sutrikimų, neturi polinkio fantazuoti ir padidinto įtaigumo požymių. Jos asmenybės struktūroje vyrauja pasyvios, nerimastingos, priklausomo tipo asmenybės bruožai, emocinėje būsenoje vyrauja depresijos požymiai, jos emocinę būseną sunkina dėl bylos įvykių nutrūkę santykiai su šeima: įtarimai pareikšti šeimos pažįstamam, dėl ko šeima jos nepalaiko, demonstruoja nepasitenkinimą ir priekaištauja dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Jai diagnozuotas Potrauminio streso sutrikimas (t. 1, b. l. 100-105). BPK 186¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip pirmosios nukentėjusiojo apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras atlieka nukentėjusiojo specialių apsaugos poreikių vertinimą, į kurį atsižvelgiama organizuojant baudžiamąjį procesą. 2016 m. birželio 12 d. V. Š. nustatyta vidutinė rizika (Proceso dalyvių asmens duomenys ikiteisminiame tyrime, b. l. 3,4). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. I-63 patvirtino Rekomendacijas dėl nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo, kuriose 16.3. punkte rekomendavo, kad speciali apsaugos priemonė - tos pačios lyties pareigūno atliekama apklausa, rekomenduotina taikyti nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir įtraukimo į prostituciją bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties; 16.5. punkte nustatė, kad speciali apsaugos priemonė - to paties pareigūno atliekama pakartotinė apklausa, rekomenduotina taikyti įvertinus, ar nukentėjusysis pakankamai pasitikės kitu pareigūnu, ar pateikiama informacija bus išsami, taip pat ar kito pareigūno atliekama pakartotinė apklausa papildomai netraumuos nukentėjusiojo. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad 2016 m. birželio 12 d. nukentėjusioji V. Š. apklausta vieno kitos lyties pareigūno, 2016 m. birželio 13 d. apklausta jau kito, taip pat kitos lyties pareigūno, o 2016 m. rugpjūčio 16 d. apklausta dar kito, taip pat kitos lyties pareigūno. Tos pačios lyties pareigūno nukentėjusioji apklausta tik 2016 m. lapkričio 10 d. ir šie parodymai iš esmės atitinka teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad į nukentėjusiosios interesus ir jos poreikius baudžiamajame procese visiškai neatsižvelgta, jai nustatytos garantijos, kuriomis siekiama, kad nukentėjusioji būtų apsaugota nuo psichinės traumos, kitų neigiamų padarinių, jos atžvilgiu visiškai netaikytos. Byloje nustatytos aplinkybės - kad V. K. nurodė nukentėjusiajai niekur nesikreipti, kad jis buvo jos šeimos pažįstamas ir jos šeima neigiamai vertino jos kreipimąsi į policiją, kad į nukentėjusiosios interesus organizuojant baudžiamąjį procesą neatsižvelgta ir jos garantijos neužtikrintos, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios procesinis elgesys, atsižvelgus į teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytus jos asmenybės psichologinius ypatumus, yra visiškai logiškas ir tai nesudaro pagrindo dėl šio pirminio jos procesinio elgesio kaip nepatikimus atmesti jos tolesnius parodymus. Nukentėjusiajai užtikrinus jos riziką atitinkančias specialias apsaugos priemones, nukentėjusioji davė išsamius parodymus, kuriuos patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Nors liudytoja A. D. ir nurodė, kad ji girdėjo sklindant gandus, kad V. Š. į policiją kreipėsi tik kai ją dėl to važinėjimo sumušė sugyventinis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra: jos nurodoma mokytoja K., iš kurios šiuos gandus ji girdėjo, yra mirusi, liudytojas L. K. šias aplinkybes neigia, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad iki V. Š. skambučio bendruoju pagalbos telefonu 112, ji su draugu L. K. nebendravo ir negalėjo būti jo sumušta. Įvertinus tai, niekuo nepagrįsti gandai, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti V. Š. parodymų nepatikimais.

Vertinant kaltinamųjų duodamų parodymų patikimumą, pažymėtini šie aspektai. Iš pirminės kaltinamojo V. K. apklausos (t. 3, b. l. 133-136), jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 3, b. l. 138-152) matyti, kad V. K. tiksliai neprisimena įvykio aplinkybių, jis tiksliai negalėjo nurodyti, kuriame kambaryje atliko lytinį aktą su V. Š.. Jo parodymų apie tai, kad V. Š. sutiko už 50 Eur pasimylėti ir su juo ir su T. J. ir kad jis jai sumokėjo 25 Eur po jų lytinio akto nepatvirtina T. J., kuris, pagal kaltinamojo V. K. parodymus, V. Š. sutikimo pasimylėti už pinigus metu buvo tame pačiame kambaryje, o pinigų perdavimo metu buvo šalia jo, automobilyje. Iš V. K. pokalbių su liudytoja R. K., kurių metu jis siekė surasti netoliese V. Š. gyvenantį asmenį, iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad V. K., gavęs jo telefono numerį iš R. K. susisiekė su juo ir siekė už atlygį susitarti su G. M., kad šis paliudytų, kad įvykio dieną V. Š. buvo pas jį ir jiems bendraujant nurodė, kad su V. K. mylėjosi savo noru. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. K. nėra nuoširdus, ikiteisminio tyrimo metu siekė klaidinti tyrimą, siekdamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pokalbių apžiūros protokolai patvirtina, kad per socialinį tinklą F. V. K. skleidė V. Š. žeminančias žinias, kurios galėtų sukelti abejonių jos patikimumu.

T. J. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių aplinkybių apie kokį nors V. Š. apkabinimą (t. 4, b. l. 26-58), tačiau po 2017 m. vasario 13 d., kai pas ikiteisminio tyrimo teisėją atlikta nukentėjusiosios V. Š. apklausa, kurioje dalyvavo ir T. J. (t. 1, b. l. 62), pokalbio su draugu metu T. J. pripažino, kad apklausta V. Š. praktiškai davė tokius pat parodymus, kaip sako ir jis, jo, kaip bendrininko veiksmai – jos apkabinimas ir neišleidimas iš namo, jis apie tai kalbėjo su advokatu, kuris pažadėjo jam pasakyti, ką reikia sakyti (t. 3, b. l. 61). Pokalbyje minimos apklausos metu V. Š. patvirtino, kad T. J. jos neišleido iš namo, kad ji priešinosi, sakydama ne, muistydamasi, kad jai V. K. sudavė smūgį, o T. J. buvo šalia. Iš šio pokalbio matyti, kad iš esmės T. J. sutiko su V. Š. duodamų parodymų teisingumu. Pažymėtina ir tai, kad minimos apklausos metu V. Š. dar nenurodė, kad T. J. ją laikė už rankos tuo metu, kai V. K. ją žagino (tai nukentėjusioji patvirtino vėliau – 2017 m. rugsėjo 18 d., t. 1, b. l. 67-69). Tačiau minimo pokalbio metu T. J. nurodo, jog advokatas jam pasakęs, kad ,,...vis tiek geriau negu laikei...“. Tai patvirtina, kad tarp T. J. ir advokato vyko pokalbis apie tai, kad T. J. laikė V. Š., todėl jai to nenurodžius, T. J. yra geriau. Visa tai patvirtina, kad T. J. pripažino, kad V. Š. duodami parodymai yra teisingi. Be to, T. J. nurodo, kad nuo to momento, kai V. K. nuėjo į tolimesnį kambarį su V. Š., kur lytiškai santykiavo, iki to momento, kai jie visi ėjo važiuoti namo, niekas pro jį į kiemą neišėjo. Tuo tarpu V. K. tvirtina, kad lytinio akto metu V. Š. buvo išėjusi į kiemą, sugrįžo ir jis baigė atlikti lytinį aktą su ja. Tai patvirtina prieštaravimus ir tarp pačių kaltinamųjų parodymų.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamieji neigdami fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, bendravę su ja pakankamai ilgą laiką niekaip logiškai negalėjo paaiškinti nei V. Š. veide rasto sužalojimų, nei jos suplėšyto megztinio.

Aukščiau aptarti argumentai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų duodami parodymai nėra nuoširdūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai, jie logiškai nesisieja su kitais, byloje surinktais įrodymais ir tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad jie yra nepatikimi, sąlygoti jų siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir dėl jų nepatikimumo jais nuosprendis negali būti grindžiamas.

Visi aukščiau aptarti argumentai, įrodymų analizė leidžia pripažinti įrodytu, kad V. K. ir T. J., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. birželio 11 d. apie 20.30 val. Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. Rolių k., panaudodami fizinį smurtą – T. J. apglėbus V. Š. ir taip neleidžiant jai išeiti iš namo, būnant šalia ir laikant ją už riešo, o V. K. pastūmus V. Š., sudavus jai vieną smūgį į veidą ir nurengus drabužius, V. K. ją išžagino. Ši V. K. ir T. J. veika kvalifikuotina pagal BK 149 straipsnio 2 dalį kaip išžaginimas padarytas bendrininkų grupe, nes objektyvioji nusikalstamos veikos pusė realizuota bendrais kaltinamųjų veiksmais.

Patikslintina nusikalstamos veikos padarymo vieta, nes iš liudytojos A. D. parodymų, V. K. parodymų patikrinimo vietojo protokolo matyti, kad įvykio vieta –(duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta kaltinamajame akte. Psichologinis smurtas, kuris nėra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, taip pat pašalintina iš kaltinimo.

Kaltinime kaip kvalifikuojanti aplinkybė nurodyta tai, kad išžaginimas padarytas nukentėjusiajai atimant galimybę priešintis, nes vienu momentu T. J. buvo paėmęs už jos riešo. Atėmimas galimybės priešintis suprantamas kaip veiksmai, kai žmogui atimama laisvė, jis uždaromas į patalpą, iš kurios negali pasikviesti pagalbos, kai nukentėjęs asmuo surišamas, apsvaiginamas vaistais, alkoholiu, narkotikais, užhipnotizuojamas ar pan. Vien tai, kad T. J. buvo trumpam paėmęs nukentėjusiajai už kairiojo riešo nėra pakankami veiksmai, kurie leistų pripažinti, kad tuo buvo atimta galimybė nukentėjusiajai priešintis, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo pašalintina. Byloje nustatyta, kad V. K. į tolimesnįjį kambarį V. Š. nusivedė ją pastumdamas, o ne tempdamas už rankų, todėl ši aplinkybė kaltinime patikslintina.

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. K. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo tyčią visiškai realizavo. Dėl šios nusikalstamos veikos sunkiai sutrikdyta V. Š. psichikos sveikata, jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. V. K. teistas (t. 3, b. l. 96-99; t. 5, b. l. 16), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 104-115), tačiau anksčiau padaryti teisės pažeidimai yra kitokio pobūdžio, susiję su pasikėsinimu į nuosavybę ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). N. V. K. pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Nėra teisinio pagrindo pripažinti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, nes šis požymis nustatytas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis BK 149 straipsnio 2 dalyje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. V. K. dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip sąžiningas, patikimas ir darbštus (t. 3, b. l. 172,173), linkęs palaikyti nuolatinius darbo santykius (t. 3, b. l. 121), po nusikalstamos veikos daugiau pažeidimų nepadarė (t. 5, b. l. 29-31), turi du nepilnamečius vaikus, kuriems turi teikti išlaikymą po 160 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis (Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-2174-985/2016, LITEKO duomenys). Įvertinus visas šias aplinkybes, V. K. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes tik tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

T. J. padarė tyčinį, sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), savo tyčią visiškai realizavo. Dėl šios nusikalstamos veikos sunkiai sutrikdyta V. Š. psichikos sveikata, jai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. T. J. neteistas (t. 4, b. l. 4,5), baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 6), tačiau nuobaudos galiojimas pasibaigęs, baustas tik vieną kartą už pažeidimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu. Nėra teisinio pagrindo pripažinti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, nes šis požymis nustatytas kaip nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis BK 149 straipsnio 2 dalyje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. T. J. yra bedarbis (t. 4, b. l. 126), išlaiko mažametį sūnų (t. 4, b. l. 125), jo vaidmuo padarant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Įvertinus visas šias aplinkybes, T. J. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis ir mažesnė nei V. K. skiriama bausmė, nes tik tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) (BK 3 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamieji padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, pakenkė nukentėjusiosios psichikos sveikatai, jai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos. Tačiau kaltinamųjų veiksmai nepasireiškė intensyviu smurtu, T. J. veiksmai nusikalstamoje veikoje buvo antraeiliai, jis prievartinio lytinio akto neatliko, nusikalstamos veikos metu nukentėjusiajai V. K. sudavė vieną smūgį, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusių asmenų pavojingumas nėra didelis, nukentėjusioji nereiškia pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neprašo griežtos bausmės, per pastaruosius metus daugiau nusikaltimų ir teisės pažeidimų kaltinamieji nepadarė. T. J. teisiamas pirmą kartą, išlaiko mažametį sūnų. V. K. anksčiau teistas (Lietuvoje ir Airijoje), tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, yra sukūręs socialinius ryšius, dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip puikus darbuotojas, išlaiko du nepilnamečius vaikus. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti juos nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jų elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamųjų veiksmais pažeista asmens laisvė, jiems skirtinos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri nustatoma minimaliais gyvenimo lygio dydžiais (BK 71 straipsnis) (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (BK 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas MGL dydis – 50 Eur (2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 707 redakcija), tačiau kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė 2016 m. birželio 11 d., todėl jų atžvilgiu taikytina nusikalstamos veikos metu galiojusi poįstatyminio akto redakcija – 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija, kuria nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 37,66 Eur (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

T. J. ( t. 4, b. l. 147-149) ir V. K. (t. 3, b. l. 176-178) paskirta kardomoji priemonė, - 1 000 Eur užstatas, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pakete esantys – kelnaitės, konteineris su tamponu, du vokai su nagų nuokarpomis, konteineris su gaktos plaukais, vokas su seilių mėginiu, saugomi Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Alytaus AVPK) (t. 2, b. l. 49), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) pakete esantys - liemenėlė, marškinėliai, džinsinės kelnės, megztinis, saugomi Alytaus AVPK (t. 2, b. l. 71), grąžintini savininkei V. Š. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 3) pakete esantys – du vokai su seilių mėginiais, saugomi Alytaus AVPK (t. 2, b. l. 71), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 4) laikmenos su informacija (t. 4, paketas Nr. 1), saugotinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl advokato darbo apmokėjimo

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajai atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirta atstovė – advokatė V. P. (t. 4, b. l. 108,109). Jos atstovavimo išlaidos – 306,54 Eur, kurias prašoma priteisti (t. 5, b. l. 28). Išlaidos pagrįstos pažyma (t. 5, b. l. 28), o įvertinus tai, kad advokatė teikė teisinę pagalbą teisminio bylos nagrinėjimo metu, dalyvavo penkiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie užtruko dešimt valandų, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 153,27 Eur (306,54 Eur/2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 149 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti T. J. baudžiamojo poveikio priemonę - 10 (dešimt) minimalių gyvenimo lygių dydžio (376,60 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą bei įpareigoti T. J. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, T. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (dvi paros).

Kardomąją priemonę – 1 000 Eur užstatą, įmokėtą 2018 m. vasario 28 d., grąžinti užstato davėjai – J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjus bausmės vykdymą.

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 149 straipsnio 2 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 25 (dvidešimt penkių) minimalių gyvenimo lygių dydžio (941,50 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę – 1 000 Eur užstatą, įmokėtą 2017 m. vasario 28 d., grąžinti užstato davėjai – V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš T. J. ir V. K. po 153,27 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 27 centus) iš kiekvieno valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5630. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „V. S.“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pakete esančius – kelnaites, konteinerį su tamponu, du vokus su nagų nuokarpomis, konteinerį su gaktos plaukais, voką su seilių mėginiu, sunaikinti; 2) pakete esančius - liemenėlę, marškinėlius, džinsines kelnes, megztinį, grąžintini V. Š.; 3) pakete esančius – du vokus su seilių mėginiais, sunaikinti; 4) laikmenas su informacija saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.