- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2A-1293-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00379-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- UAB „Ronida“
- Atsakovas
- I. Z.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ronida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1012-723/2013 pagal ieškovo UAB „Ronida“ ieškinį atsakovui I. Z. dėl žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ronida“ pateiktu teismui 2013-02-15 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo I. Z. 10 563,30 Lt žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-10-01 į vairuotojo-ekspeditoriaus darbą ieškovas priėmė atsakovą I. Z., su kuriuo pasirašė sutartį Nr. 10/2, taip pat visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 10/2. Pagal sutartis atsakovas įsipareigojo tausoti saugojimui perduotas įmonei priklausančias materialines vertybes, imtis visų reikalingų priemonių užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias vertybių saugumui, tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatyta tvarka ruošti ir teikti prekines-pinigines ataskaitas, dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Į atsakovo pareigas įėjo pareigos priimti iš sandėlio prekes, įsitikinti prekių tinkama kondicija ir kiekiu, už gautas prekes pasirašyti, gautas prekes išvežioti gavėjams, gauti iš gavėjų pinigus ir darbo dienos pabaigoje už atliktą darbą atsiskaityti.
Ieškovas 2009-09-02 su UAB „VP Service“ sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. RON20090902, kuria nustatytos ne tik būtinosios sutarties sąlygos, bet ir tvarka, kokiu būdu turi būti vykdomas krovinių pervežimas, kaip atsiskaitoma: vairuotojas privalo atvykti į terminalą, kuriame turi pasikrauti prekes; prekes jam išduoda terminalo darbuotojas kartu su prekių manifestu, kuriame nurodoma kokios prekės vežamos, jų kiekis, prekių gavėjas; vairuotojas sutikrina gautas prekes, jų kondiciją, kiekį su nurodytu dokumentuose ir, nesant pastabų, privalo pasirašyti dėl prekių priėmimo; pristatęs prekes gavėjui, taip pat pasirašo dėl pristatyto prekių kiekio, jų kondicijos. 2009-11-02 iš UAB „VP Service“ buvo gauta pretenzija 10 563,30 Lt sumai dėl prarastų pervežamo krovinio dviejų pakuočių ir nuostolių atlyginimo. Pretenzijoje buvo nurodyta, kad prekes vežęs vairuotojas atsakovas I. Z. 2009-11-02 prekių pasikrovimo manifeste pasirašė, kad krovinį priėmė be trūkumų, jokių pastabų neturėjo. Tačiau priimant krovinį gavėjas nustatė 2 krovinio pakuočių trūkumą bendrai 10 563,30 Lt sumai. Tai leidžia manyti, kad dėl krovinio praradimo kaltas atsakovas, kuris nesilaikė vairuotojui-ekspeditoriui nustatytų krovinio gabenimo taisyklių, dėl ko gavėjui buvo nuvežta ne visa siunta. Nuo atsakovo pasirašymo manifeste momento, kad krovinys yra pilnai sukomplektuotas ir neturi kitų akivaizdžių trūkumų, krovinys pereina atsakovo žiniai ir jis, sutinkamai su visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, už jį pilnai atsako, jeigu dėl jo aplaidumo yra nustatomas krovinio trūkumas.
Šalies argumentai
Atsakovas I. Z. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pretenziją dėl patirtos žalos, pristačius siuntas, gavo 2009-11-02, o pagal CK 1.125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų senaties terminas yra taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas suėjus ieškinio senačiai, kuri suėjo 2012-11-02. Pažymėjo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1 d. atsakovo atžvilgiu, kuris vėliau nutrauktas, neesant veikoje nusikaltimo požymių. Be to, pagal Darbo kodekso 258 str. 2 d. darbdavio nurodymas išieškoti darbuotojo padarytą žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Apie padarytą žalą ieškovas sužinojo 2009-11-02, tačiau vieno mėnesio laikotarpio bėgyje atsakovui reikalavimų atlyginti žalą nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2009-10-01 ieškovas UAB „Ronida“ su atsakovu I. Z. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 10/2, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms trims mėnesiams, pradedant dirbti nuo 2009-10-12. Šalys taip pat sudarė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 10/2, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas ieškovo materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti ieškovo administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatytą tvarka ruošti ir tiekti prekines-pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2010-03-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 1 d. dėl to, kad 2009-11-02 UAB „Ronida“ vairuotojas I. Z., veždamas siuntas iš UAB „Venipak LT“ sandėlio, Graičiūno g. 3, Vilniuje, nepristatė dalies siuntų už 10 563,30 Lt sumą, į UAB „Armitana“, buvo nutrauktas, nesant veikoje nusikaltimo požymių, numatytų BK 183 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad prekių dingo 10 563,30 Lt sumai, nepateikė įrodymų, kad atsiskaitė su pretenzija pateikiančių UAB „VP Service“, be to atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų mėtų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 str. 8 d. Ieškovo teisė į ieškinį atsirado 2009-11-02, gavus UAB „VP Service“ pretenziją dėl prarastų pervežamo krovinio pakuočių ir nuostolių atlyginimo, ir baigėsi 2012-11-02. Ieškinys teismui pateiktas 2013-02-15, t.y. praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą nustatytą CK 1. 125 str. 8 d. . Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nevykdė savo teisės, numatytos DK 258 str. 2 d., t.y. darbdavio nurodymas išieškoti darbuotojo padarytą žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas buvo ypač nerūpestingas ir atsainus savo paties teisių realizavimo atžvilgiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Ronida“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Anot apelianto, teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir taikė senaties terminą. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-11-02, tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas apie žalą sužinojo tik 2009 m. gruodžio mėn., kuomet gavo pretenziją iš UAB „VP Service“. Taigi šiuo atveju praleistas ieškinio senaties terminas sudaro du mėnesius. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kas minėtas terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes ieškovas, siekdamas atgauti lėšas, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl vagystės, taip pat ketino pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, tačiau jis nebuvo priimtas, nes įmonė neturėjo lėšų sumokėti žyminio mokesčio. Taigi, atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Taip pat apeliantas teigia, kad skundžiamame sprendime ir atsakovo paaiškinimuose nėra jokių atsakovo kaltę paneigiančių faktų. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad asmuo padarė vagystę, neįrodo, jog asmens veikoje nėra civilinės atsakomybės požymių. Teismas nesiėmė visų priemonių išnagrinėti įrodymų visumos, nepareikalavo iš ikiteisminio tyrimo įstaigos visos ikiteisminio tyrimo bylos, todėl pažeidė CPK 185 str. reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas I. Z. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas pirmosios instancijos teismu nebuvo pateikęs jokio konkretaus prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių priežasčių, dėl ko šis terminas turėtų būti atnaujinamas. Nesant prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo, nėra pagrindo svarstyti šio klausimo. Nors ieškovas ir nurodo, kad praleido terminą dėl svarbios priežasties, tačiau vien baudžiamosios bylos iškėlimas nepreziumuoja atsakovo kaltės ir žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė ieškinio senatį ir vertino, kad nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-10-01 ieškovas UAB „Ronida“ su atsakovu I. Z. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 10/2, pagal kurią atsakovas buvo priimtas į darbą vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms trims mėnesiams, pradedant dirbti nuo 2009-10-12. Šalys taip pat sudarė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 10/2, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas ieškovo materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai; laiku pranešti ieškovo administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; tvarkyti jam patikėtų materialinių vertybių apskaitą ir ryšium su tuo nustatytą tvarka ruošti ir tiekti prekines-pinigines ir kitas ataskaitas; dalyvauti inventorizuojant jam patikėtas materialines vertybes. Ieškovas 2009-09-02 su UAB „VP Service“ sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. RON20090902, kuria nustatytos ne tik būtinosios sutarties sąlygos, bet ir tvarka, kokiu būdu turi būti vykdomas krovinių pervežimas, kaip atsiskaitoma: vairuotojas privalo atvykti į terminalą, kuriame turi pasikrauti prekes; prekes jam išduoda terminalo darbuotojas kartu su prekių manifestu, kuriame nurodoma kokios prekės vežamos, jų kiekis, prekių gavėjas; vairuotojas sutikrina gautas prekes, jų kondiciją, kiekį su nurodytu dokumentuose ir, nesant pastabų, privalo pasirašyti dėl prekių priėmimo; pristatęs prekes gavėjui, taip pat pasirašo dėl pristatyto prekių kiekio, jų kondicijos.
Iš ieškovo ieškinio matyti, kad ieškovas 2009-11-02 gavo iš UAB „VP Service“ pretenziją 10 563,30 Lt sumai dėl prarastų pervežamo krovinio dviejų pakuočių ir nuostolių atlyginimo, kurioje nurodyta, kad prekes vežęs vairuotojas atsakovas I. Z. 2009-11-02 prekių pasikrovimo manifeste pasirašė, kad krovinį priėmė be trūkumų, jokių pastabų neturėjo. Tačiau priimant krovinį gavėjas nustatė 2 krovinio pakuočių trūkumą bendrai 10 563,30 Lt sumai.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad ieškovas nepateikė nei įrodymų, kad prekių dingo 10 563,30 Lt sumai, nei įrodymų, kad atsiskaitė t.y. minėtą sumą sumokėjo pretenziją pateikiančiam UAB „VP Service“, todėl vien dėl to tenkinti ieškinį nebuvo teisinio pagrindo. Be to, esant situacijai, kai atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovas atnaujinti praleisto termino neprašė ir įrodymų, patvirtinančių svarbių priežasčių buvimą nepateikė, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, nes ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui (CK 1. 131str.). Teismas teisingai konstatavo, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-11-02, gavus UAB „VP Service“ pretenziją dėl prarastų pervežamo krovinio pakuočių ir nuostolių atlyginimo, ir baigėsi 2012-11-02, ieškinys gi pateiktas 2013-02-15.
Apelianto teiginys, kad senaties terminas prasidėjo 2009 m. gruodžio mėn., nes jis tada gavo UAB „VP Service“ pretenziją, yra deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas, nes jau buvo minėta, kad ieškovas ieškinyje pats nurodė, kad minėtą pretenziją gavo 2009-11-02. Tai paneigiančių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad teisė į ieškinį jam atsirado po Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-01-20 nutarimu ikiteisminio tyrimo nutraukimo (tyrimas buvo nutrauktas, nesant atsakovo veikoje nusikaltimo požymių, numatytų BK 183 str. 1 d.), nes teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.), o ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009-11-02 gavęs pretenziją.
Apelianto nurodytos aplinkybės, kad yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti, nes ieškovas, siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl vagystės, taip pat ketino pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, negali būti pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senatį, nes tai nėra svarbios objektyvios t.y. nepriklausančios nuo ieškovo valios priežastys, dėl kurių ieškovas negalėjo per 3 metus pareikšti ieškinį.
Pažymėtina, kad CK 1.124 str. nustatyta ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.
Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami, kai nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės šiam ginčui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ronida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.