Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės „Volfas Engelman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-4168-823/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl uždraudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos ieškovo teisės ir atsirasti žala (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vilkmergės alus“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prevenciniu ieškiniu, pareikštu CK 6.246 straipsnio 1 dalies, Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“ 5 quinquies straipsnio, 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 „Dėl Bendrijos dizainų“ (toliau – Reglamentas) 10 straipsnio 1 dalies pagrindais, prašė uždrausti atsakovui AB „Volfas Engelman“: 1) siūlyti ir pateikti Lietuvos Respublikos rinkai gėrimus (tarp jų alų), išpilstytus į tokią tarą (stiklinius 0,4 l talpos butelius), kurią šiuo metu naudoja Estijos bendrovė „A.Le Coq“ gaminamam alui „Imperial Gold“ (4,8 proc. stiprumo) bei „Imperial Ale“ (5 proc. stiprumo), taip pat Latvijos bendrovė „Cesu alus“ gaminamam alui „Grafs fon Ziverss“ (4,8 proc. stiprumo) ir alui „Elis“ (5 proc. stiprumo) pilstyti (toliau – „Olvi“ buteliai); 2) pilstyti atsakovo gaminamus gėrimus (tarp jų alų) į „Olvi“ butelius (1-8 b. l.). Nurodė, kad ieškovas yra įregistravęs Bendrijos dizainą Nr. 001937988 gėrimų buteliams bei yra pateikęs paraišką registruoti erdvinį Bendrijos prekių ženklą analogiškam buteliui. Ieškovo teigimu, Suomijos įmonei „Olvi plc“ priklausančios įmonės Estijoje ir Latvijoje pristatė alų, išpilstytą į „Olvi“ butelius, kurių dizainas yra klaidinančiai panašus į ieškovo naudojamo butelio dizainą, todėl ieškovas siekia užkirsti kelią potencialiai žalai, kuri būtų padaryta atsakovo (priklausančio Suomijos įmonei „Olvi plc“) neteisėtais veiksmais, atsakovui pradėjus pačiam gaminti, įvežti/platinti Lietuvos Respublikoje „Olvi“ buteliuose išpilstytus gėrimus.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas, vadovaudamasis Reglamento 90 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo (toliau – Dizaino įstatymas) 47³ straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui siūlyti ir pateikti Lietuvos Respublikos rinkai gėrimus (tarp jų alų), išpilstytus į „Olvi“ butelius, bei pilstyti atsakovo gaminamus gėrimus (tarp jų alų) į „Olvi“ butelius. Nurodė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo teisių gynimas gali tapti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas, byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad gali būti taikomos ne tik CPK išvardintos, bet ir kituose įstatymuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Minėta, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti pažeistos ieškovo teisės ir atsirasti žala, gindamas savo (ieškovo), kaip Bendrijos dizaino savininko, teises (Paryžiaus konvencijos „Dėl pramoninės nuosavybės saugojimo“ 5 quinquies str., Reglamento 10 str. 1 d., Dizaino įstatymo 4 str., CK 6.246 str. 1 d.).

Dizaino įstatymo 47³ straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo Dizaino įstatymo nustatytų teisių pažeidimas, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tarp jų gali uždrausti asmenims daryti gresiantį Dizaino įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (Dizaino įstatymo 47³ str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Nagrinėjamoje byloje nesant akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, atmestini apelianto argumentai dėl ieškinio faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis apeliantas grindžia laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas motyvuotai nurodė, jog, neuždraudus atsakovui pilstyti gėrimų (tarp jų ir alaus) į ieškovo nurodytus „Olvi“ butelius (kurie galėtų būti tokie patys (tapatūs), kaip ir ieškovo naudojami įregistruoto dizaino buteliai (Bendrijos dizainas Nr. 001937988) alui pilstyti), arba siūlyti bei pateikti Lietuvos Respublikos rinkai gėrimus (tarp jų – alų), išpilstytus į paminėtus „Olvi“ butelius, ir atsakovui (ieškovo konkurentui) atlikus paminėtus veiksmus, vartotojai galėtų būti suklaidinti, o ieškovas netektų dalies galimų pajamų (ieškovo teigimu - 445 600 Lt). Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo manyti, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo įsiteisėjimo gali būti pažeistos ieškovo, kaip registruoto Bendrijos dizaino savininko, teisės ar padaryta žala ieškovui (Dizaino įstatymo 47³ str. 2 d. 1 p.; CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto teiginiai, jog negali būti taikomos nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, nes jos savo esme sutampa su ieškinio reikalavimu bei neatitinka jų paskirties ir CPK 144 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio specifika lemia, jog laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti, tačiau tai nereiškia, kad, taikydamas tokią priemonę, teismas pasisako dėl bylos esmės, ar kad dėl tokios priemonės taikymo būtų pagrindas abejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu, kadangi teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės ir nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo (CK 6.255 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. „Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgos“ Nr. AC-34-2 1.3 p.).

Dėl pasakyto pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra draudžiama taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kuri sutampa su pareikšto ieškinio reikalavimu, bei, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepažeidė įstatymo.

Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Be to, atmestinas apelianto prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui (už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis). Byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o naudojimasis įstatyme numatytomis galimybėmis – byloje dalyvaujančio asmens teise pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d., 334 str.). Juolab kad nurodytas ieškovo prašymas nepripažintinas neteisėtu ar nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį.