Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2018-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, - 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirta bausme, prie 2017-05-11 nutartimi paskirtos ir neatliktos 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalies ir 8 MGL (301,28 Eur) baudos pridedant dalį 2018-09-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės, bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas ir 8 MGL (301,28 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pagal prokuroro teismo posėdyje patikslintą kaltinimą A. K. yra kaltinamas tuo, kad 2018-02-27 apie 18.20 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, paskambino į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį N. V., prisistatė policijos pareigūnu iš FNTT M. P. ir nurodė, kad į nukentėjusios sąskaitą yra pervesta 3000 eurų, po ko nukentėjusią įtikino padiktuoti el. bankininkystės prisijungimo kodą ir slaptažodį, tikslu išsiaiškinti ar bankas neklastoja sąskaitų, po ko jis, 2018-02-28 apie 9.05 val. ir 9.16 val., atėjęs prie (duomenys neskelbtini) banko bankomato, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, per du kartus išgrynino 1000 eurų, tokiu būdu tyčia savo ir kitų naudai apgaule įgijo nukentėjusiai N. V. priklausantį 1000 eurų vertės turtą, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad asmuo, užfiksuotas nuotraukose prie bankomato, yra ne jis (b. l. 83, 133). Šio asmens nepažįsta, telefono numerio (duomenys neskelbtini) nežino. K. P. pasą jis rado 2018 m. pavasarį (kovo mėn. pabaigoje ar balandžio pradžioje) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, kai ryte laukė autobuso, tačiau šiuo pasu nesinaudojo, atiduoti dokumento į policiją nespėjo. Kai maždaug po 2-3 savaičių buvo sulaikytas policijos, su savimi turėjo per klaidą iš namų pasiėmęs ne savo, o rastą K. P. pasą. Pripažįsta, kad netyčia pateikė svetimą pasą policijos pareigūnams. N. V. ir K. P. nepažįsta. Apie nukentėjusios pinigų išgryninimą nieko nežino, su svetimu pasu niekaip negalėtų išgryninti pinigų bankomate. Pažymi, kad apie du metus nešiojo barzdą ir gerai atsimena, kad 2018-02-14 per Valentino dieną buvo su nemaža barzda, kurią nusiskuto tik prieš mėnesį Vilniaus pataisos namuose. Ten gali būti nuotraukų, kuriose matyti, kad jis nešiojo barzdą, o asmuo prie bankomato neturi barzdos. Taip pat tuo metu jis nešiojo ilgesnius plaukus. Patvirtina, kad bylos 85 lape esanti nuotrauka yra jo, tik nežino kada tiksliai padaryta.

Liudytojas K. P. parodė, kad kaltinamojo A. K. nepažįsta, kur ir kada dingo jo pasas nežino. Pasigedo paso 2018-05-13, kai gavo pranešimą iš SB lizingo apie jo vardu iš bendrovės „Tele2“ 2018-02-12 paimtą telefoną. Tuomet jis kreipėsi į policiją dėl tyrimo pradėjimo. Taip pat 2018 m. liepos mėnesį sužinojo, kad jo vardu 2018 m. vasario mėnesį buvo paimta 800 Eur paskola iš „Moment Credit“, kuri dabar su palūkanomis išaugo iki 1500 Eur. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis neėmė nei telefono, nei kredito, „Šiaulių banke“ sąskaitos neturėjo. Savo pasą galėjo pamesti (palikti), kai 2017 m. rugsėjo mėnesį išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame prieš tai gyveno. Šį butą nuomojosi vienas. Paso dingimo ilgai nepastebėjo, nes naudojosi asmens tapatybės kortele. Kitą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo išsinuomojęs kartu su K. Š., kuris nėra vizualiai panašus į A. K.. Nepastebėjo, kad iš buto būtų dingę kiti jo dokumentai, tik drabužių, batų buvo pasigedęs. Narkotinių medžiagų ir alkoholio nevartoja. Dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų neinformuotas, buvo apklaustas Vilniaus miesto 5 policijos komisariate.

Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti, nes kaltinamajam nepripažinus nuotraukos, reikia atlikti ekspertizę, siekiant paneigti abejones. Be to, reikalinga patikrinti paaiškėjusias naujas aplinkybes dėl dingusio paso ir dėl pradėtų ikiteisminių tyrimų bei pareikštų įtarimų, nes tai gali būti susiję su šia byla. Taip pat yra neaiškios kitos aplinkybės, ne visi parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo bylą grąžinti ir nustatyti 3 mėnesių terminą papildomam veiksmų atlikimui.

Gynėja ir kaltinamasis A. K. prokuroro prašymui neprieštaravo. A. K. nurodė, kad prokuratūra turi viską išsiaiškinti iki galo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnio 3 dalis nustato, kad byla gali būti perduota prokurorui tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą.

Teismas pripažįsta prokuroro argumentus pagrįstais, nes po kaltinamojo ir liudytojo apklausos teismo posėdyje, nuotraukų ir vaizdo įrašo peržiūrėjimo tikslinga atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (patikrinti paaiškėjusias naujas aplinkybes, atlikti liudytojų apklausas ir ekspertizę dėl nuotraukų palyginimo, patikslinti nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, nes iš kaltinimo neaišku su kokia banko kortele buvo išgryninti N. V. pinigai bankomate, kaip asmuo gavo N. V. banko kortelę, sužinojo kortelės PIN kodą ir kt.), taip pat gali reikėti tikslinti kaltinimą, kas gali turėti reikšmės priimant nuosprendį šioje byloje. Kadangi ikiteisminis tyrimas byloje atliktas nevisapusiškai, nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, o pastebėti trūkumai yra esminiai, todėl negalima objektyviai išnagrinėti bylos. Atlikti papildomą įvykio tyrimą teisminio nagrinėjimo metu būtų sudėtinga, tai labai apsunkintų bylos nagrinėjimą, todėl prokuroro prašymas yra tenkinamas ir baudžiamoji byla grąžinama ikiteisminiam tyrimui papildyti. Įvertinęs tai, kad reikalingas laikotarpis, per kurį turėtų būti atliktas papildomas tyrimas bei gauti nauji duomenys, teismas nustato 3 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-383-1033/2019, kurioje A. K. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ajam skyriui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas turi būti papildytas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.