Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Reditos Vinterytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2021 m. balandžio 2 d., apie 01.00 val., ties pastatu adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tuo M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, visiškai prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, nėra priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų. Prieš metus grįžo į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), gyvena savo motinai L. M. priklausančiame bute. Maždaug prieš 3-4 savaites savo sūnui M. M. nupirko automobilį ,,Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta jo motinos L. M. vardu. Transporto priemonė dar neįregistruota ir be techninės apžiūros. Minėtas automobilis stovėjo jo draugo A. Z. namo kieme (duomenys neskelbtini) (tikslaus adreso nepamena). 2021 m. balandžio 1 d. jis, M. M., buvo pas A. Z. svečiuose, jiedu rinko virtuvės baldus ir vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė daugiau negu vieną butelį brendžio ,,Alita“, tikslaus kiekio pasakyti negali). Vakare jo sūnus M. M. taip pat atėjo pas A. Z. Po kiek laiko jis, M. M., nusprendė pavežti savo sūnų nauju automobiliu iki sūnaus namų. Kartu su sūnumi atsisėdo į automobilį ,,Opel“ ir iš (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo iki V. Maciulevičiaus g. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena dėl girtumo. Prieš 5 metus jis prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl to, kad vairavo būdamas neblaivus. Dėl savo poelgio labai gailisi (b.l. 86-88).

2021 m. balandžio 22 d. papildomai apklaustas įtariamuoju M. M. paaiškino, kad lieka prie savo parodymų, duotų ankstesnės apklausos metu. Dėl vairavimo būnant neblaiviam aplinkybių nieko papildomai pridurti nenori. Patvirtina, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Į jam pateiktus klausimus apie automobilį ,,Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškina, kad šį automobilį iš saugojimo aikštelės atsiėmė jo mama L. M. kartu su juo. Automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas atlygino, prie apklausos pateikia tai patvirtinančio kvito kopiją. Šį automobilį jo mama L. M. už savo asmenines lėšas nupirko jo sūnui M. M. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta jo mamos vardu. Ankstesnės apklausos metu sakė, kad automobilį pirko jis, turėdamas omenyje tai, kad jis padėjo šį automobilį surasti ir įsigyti. Į jam užduotą klausimą, kas yra faktinis automobilio savininkas atsako, kad tai yra jo mama L. M. (b.l. 96-97).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 2 d., 00.51 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino neprisistatęs asmuo ir informavo, kad pro savo langą mato, kaip iš kiemo, adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, išvažiuoja automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus (b.l. 7).??

Liudytojas K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu. 2021 m. balandžio 2 d., apie 00.51 val., darbo metu patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V. S., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, iš kiemo išvažiuoja sidabrinės spalvos automobilis ,,Opel“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę į nurodytą vietą, prie namo adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį sustabdė įjungęs tarnybinio automobilio švyturėlius. Paaiškėjo, kad automobilį ,,Opel“ vairavo M. M. Bendraujant su M. M., pastarajam iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. M. M. prisipažino, kad yra išgėręs, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš pusantros valandos. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinus M. M. blaivumą pirmu pūtimu 01.04 val. jam buvo nustatytas 2,10 promilių girtumas, o antru pūtimu 01.26 val. buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas. M. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. (b.l. 43-46).

2021 m. balandžio 2 d. (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio K. Š. tarnybiniame pranešime iš esmės nurodytos analogiškos faktinės įvykio aplinkybės kaip ir liudytojo K. Š. apklausos protokole. Papildomai pažymėta, kad be vairuotojo M. M. kitų asmenų automobilyje ,,Opel“ nebuvo, alkoholinių gėrimų taros taip pat nebuvo. Automobilio variklio dangtis buvo įšilęs. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l. 8).

Alkoholio kiekio matuokliu "Draeger Alcotest 7510" M. M. 2021 m. balandžio 2 d., 01.04 val., nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore; 2021 m. balandžio 2 d., 01.26 val., nustatyta 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore (b.l. 40, 41).

2021 m. balandžio 2 d. vyriausiojo patrulio K. Š. surašytame Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. M. nustatyti tokie neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; M. M. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. M. M. pareigūnams paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš pusantros valandos. 2021 m. balandžio 2 d., 01.04 val., nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija M. M. iškvėptame ore; 2021 m. balandžio 2 d., 01.26 val., nustatyta 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija M. M. iškvėptame ore (b.l. 38).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmos registracijos data - 2004 m.), yra registruotas V. R. vardu (b.l. 13).

2021 m. balandžio 13 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. telefonu buvo bendrauta su V. R., kuris patvirtino, kad 2021 m. kovo 16 d. pardavė automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. kovo 17 d. jį išregistravo (b.l. 110).

2021 m. balandžio 8 d. M. M. pateikė 2021 m. kovo 17 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pardavėjas V. P. pirkėjai L. M. už 300 eurų pardavė automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 109).

2021 m. balandžio 12 d. apklausta kaip liudytoja L. M. (kaltinamojo M. M. motina) parodė, kad automobilį ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nupirko dovanų savo anūkui M. M., kuris šiuo metu laiko vairavimo praktikos egzaminą. Šį automobilį ji pirko už savo lėšas, mokėjo 300 eurų. Ji pati teisės vairuoti transporto priemones neturi ir automobilių nevairuoja (b.l. 49-51).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad 2004 m. gamybos automobilio ,,Opel Vectra“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1830 eurų (b.l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, jog jis buvo pas draugą svečiuose, jiedu rinko virtuvės baldus ir tuo pačiu vartojo alkoholinius gėrimus (išgėrė daugiau negu vieną butelį brendžio ,,Alita“). Po kiek laiko nusprendė pas draugą taip pat užėjusį savo sūnų pavežti naujai įgytu automobiliu iki sūnaus namų. Kartu su sūnumi atsisėdo į automobilį ,,Opel“ ir iš (duomenys neskelbtini) g. važiavo iki V. Maciulevičiaus g., kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be M. M. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, jog kaltinamojo vairuotas automobilis buvo stabdomas po to, kai 2021 m. balandžio 2 d., 00.51 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs asmuo informavo, kad stebi, kaip iš kiemo, adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, išvažiuoja automobilis ,,Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Policijos pareigūnas K. Š. patvirtino, jog pagal gautą pranešimą su kolega patruliniu automobiliu atvykę į nurodytą vietą, prie namo adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį sustabdė įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius. Automobilyje buvo tik jį vairuojantis asmuo. Pranešėjo ir policijos pareigūnų įtarimą, kad automobilio vairuotojas neblaivus, ką liudijo iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (požymiai, užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte), visiškai patvirtino alkotesterio duomenys. Patikrinus M. M. alkotesteriu, pirmuoju pūtimu 01.04 val., jam buvo nustatyta 2,10 promilių etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, antruoju pūtimu – 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija, t.y. abiem atvejais konstatuotas vidutinis girtumas. Alkotesteriui metrologinė patikra atlikta, galioja iki 2021-04-20, todėl teismas neturi pagrindo abejoti prietaiso parodymais.

Šiais byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog M. M. 2021m. balandžio 2 d., apie 01.00 val., ties pastatu adresu V. Maciulevičiaus g. 45, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu jis realizavo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyviosios pusės požymius. Teismas vertina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Žinodamas, jog neseniai vartojo stiprų alkoholį – brendį, išgėrė pastarojo daugiau nei vieną butelį, šią aplinkybę ignoruodamas sėdo vairuoti transporto priemonę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokie M. M. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės jam siūloma skirti bausme ir baudžiamojo poveikio priemonėmis (b.l. 104-107, 108).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Girtumas yra kaltinamojo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. M. – anksčiau neteistas. Atitinamai parenkant bausmės rūšį pirmą kartą teisiamam asmeniui taikytini BK 55 straipsnio reikalavimai ir skirtina bausmė, nesusijusi su įkalinimu. Per pastaruosius penkerius metus du kartus (2016 m.) buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus – transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės bei atsisakymą tikrintis blaivumą, įtariant jog asmuo vairuoja neblaivus. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas minėtose įstaigose. VSDFV duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlytas baudos dydis, nežymiai viršijantis už nesunkius nusikaltimus įstatymų leidėjo numatytos baudos minimumą, t.y. 51 MGL yra adekvati bausmė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021m. balandžio 2 d., 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. 12.15 val., t. y. viena diena.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Kaltinamasis būdamas vidutinio girtumo būsenos, vairavo automobilį, tuo keldamas didelį pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 2 d.

Darant nusikalstamą veiką panaudota transporto priemonė turėtų būti konfiskuota kaip nusikalstamos veikos priemonė. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas kaltinamojo vairuota transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – L. M., o registruotas tebebuvo ankstesnio savininko V. R. vardu, todėl konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Kreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio ,,Opel Vectra“ modelio, kurį vairavo kaltinamasis, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2021 m. vasario mėnesį buvo 1830 Eur. Kaip jau minėta, kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis, savo elgesiu kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų turtui. Teismas šį KET pažeidimą vertina kaip itin šiurkštų. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas skiria M. M. automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą – 1830 Eur. Nors bylai kaltinamasis pateikė sutartį, jog automobilis pirktas už 300 Eur, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau sutartyje nurodyta daikto kaina nebūtinai atitinka tikrąją daikto vertę, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai – tiek objektyvūs, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle ir panašiai, tiek ir subjektyvūs, sietini su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Todėl, nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina nėra objektyvu, jei ženkliai mažesnės (šiuo atveju net šešis kartus) nei vidutinė rinkos kaina parduodamo daikto kainos nepagrindžia objektyvūs duomenys, susiję su parduodamo daikto savybėmis.

Kardomosios priemonės ir kiti procesiniai klausimai.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtas ir dokumento paėmimas (paimtas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant, jog tai yra svarbus dokumentas asmens tapatybei patvirtinti, o kaltinamajam paskirtos likusios trys kardomosios priemonės pakankamos užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, dokumentas kaltinamajam grąžintinas po teismo baudžiamojo priėmimo, nelaukiant jo įsiteisėjimo.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 33 eurų išlaidas, susijusias su automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimu ir saugojimu UAB „Tomadas“ aikštelėje, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l. 36,38). Šios išlaidos yra kaltinamojo atlygintos (b.l. 25, 97).

2021 m. balandžio 9 d. prokurorės nutarimu buvo laikinai apribota L. M. nuosavybės teisė į automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-17). 2021 m. balandžio 22 prokurorės nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L. M. priklausantį automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas (b.l. 100-101).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2550 eurų) dydžio baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtąją bausmę M. M. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. balandžio 2 d., 01.00 val. iki 2021 m. balandžio 2 d. 12.15 val., t.y. vieną dieną, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir M. M. nustatyti galutinę - 32 MGL (1600 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. M. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trejiems metams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 1830 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti. Kardomąją priemonę – dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos ir minėtą dokumentą grąžinti kaltinamajam.

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriškai turi būti sumokėta į bet kurią aukščiau paminėtą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Mokėjimo paskirties laukelyje nurodoma paskirtis „turto konfiskavimas”, taip pat nurodomas procesinio dokumento (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirtas turto konfiskavimas bylos numeris.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Analogiškai priverstinai vykdoma ir laiku neatlikta baudžiamojo poveikio priemonė. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

6. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

7. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

8. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

9. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

10. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.