Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei,

dalyvaujant ieškovams A. J. ir N. J., ieškovų atstovui advokatui A. M., atsakovo atstovei L. P.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. J. ir N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3003-615/2010 pagal ieškovų A. J. ir N. J. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. J. dėl teisės į patuštintus kambarius pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad ieškovai su dviem dukromis nuomoja du keturių kambarių buto. esančio adresu P. P. g. 27-32, Kaune, nuosavybės teise priklausančio atsakovui, kambarius, o kitų dviejų kambarių nuomininkė mirusi. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 22 d. sprendimu visas butas buvo išnuomotas ieškovo N. J. močiutės M. M. šeimai. Mirus M. M., buvo sudarytos dvi atskiros butų nuomos sutartys. Po nuomininkės mirties ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl jos nuomotų 14,24 kv.m. ir 9,76 kv.m. ploto kambarių suteikimo ieškovų šeimai, tačiau išnuomoti patuštintas patalpas atsakovas atsisakė. Ieškovų nuomone, jiems, kaip buto nuomininkams ir nuomininko šeimos nariams, teisė į patuštintus du kambarius atsirado ne LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pagrindu, bet 1964 m. CK ir 2000 m. CK normų pagrindu, todėl ieškovų šeimai negali būti taikomos dabar veikiančios ir jų teises gerokai suvaržančios aprūpinimo socialiniu būstu nuostatos. Vadovaujantis CK 6.603 str. 2 d. bei teisingumo ir protingumo principais, ieškovų nuomone, jie įgijo teisę į patuštintas patalpas tame pačiame bute.

atskiros dalys savaime nėra negaliojančios ir niekinės. Nuomos sutarties 2.1 punktu ieškovas įsipareigojo pateikti 12 paskutinių mėnesių asmens (šeimos ) pajamų ir turto deklaracijas, o 8.2 punktu šalys laisva valias sutarė, kad nuomos sutartis yra nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Tokiu būdu nuomos sutartimi šalys nustatė, kad jų tarpusavio santykiai yra reglamentuojami pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą. Teismas sprendė, kad tik nuginčijus paminėtus sutarties punktus ieškovai įgytų teisę pareikšti ieškinį dėl jų teisės pripažinimo į ginčo patalpas.

įstatymo reikalavimus, teisės į socialinį būstą, kadangi ieškovai nėra priskirtini prie asmenų, kurie turi mažas pajamas, todėl teisės į socialinį būstą neturi;

3) pirmos instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovai nereiškė reikalavimo pripažinti 2004 m. liepos 12 d. šalių laisva valia sudarytos sutarties 2.1 ir 8.2 punktus negaliojančiais, todėl tarp šalių kilus ginčui, laisva valia sudarytoms ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms neprieštaraujančiomis sutarties sąlygomis privaloma vadovautis. Teismas pagrįstai savo iniciatyva (nesant ieškinio reikalavimo) neturėjo pagrindo šių sutarties punktų keisti ar pripažinti negaliojančioms ir pagrįstai vadovavosi galiojančia sutartimi šalių aptartomis jų tarpusavio teisėmis ir pareigomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1976 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 632 ieškovo senelės M. M. 7 asmenų šeimai buvo suteiktas keturių kambarių 53.06 kv.m. ploto butas, esantis P. P. g. (buvusioji Automobilistų g.) 27-32. Kaune (b.l. 8-11). Pagrindinei buto nuomininkei mirus, Kauno miesto valdyba 1995 m. vasario 7 d. potvarkiu sudarė dvi atskiras buto nuomos sutartis, išnuomodama du 24 kv.m. ploto kambarius mirusios M. M. dukters Valerijos R. M. 2 asmenų šeimai ir du 28,92 kv.m. ploto kambarius ieškovo tėvo R. J. 3 asmenų šeimai (b.l. 13, 119). 2004 m. sausio 24 d. mirus ieškovo tėvui R. J., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A-1548 nutarta pakeisti 2 kambarių (32-7/16.99 kv.m. ir 32-8/11,83 kv.m.) 41,65 kv.m. buto naudingojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis ir dalimi rūsio nuomos sutartį, įpareigojant savivaldybės įmonę „Santakos butų ūkis" sudaryti nuomos sutartį su ieškovu N. J., kurio šeimą sudaro 4 asmenys (b.l. 115-116). Pažymėtina, kad nuomos sutartį nutarta pakeisti vadovaujantis CK 6.598 ir 6.602 straipsnių nuostatomis. Salys 2004 m. liepos 12 d. sudarė Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b.l. 117-118). 2008 m. gegužės 31 d. mirus kitų patalpų nuomininkei Valerijai R. M., ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išnuomoti atsilaisvinusius du 24 kv.m. ploto kambarius (b.l. 121). Atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostata (ieškovo šeimos turto deklaracijoje grynųjų pajamų suma (34482,37 Lt) viršijo Vyriausybės 2003-05-28 nutarimu Nr. 670 nustatytą 4 asmenų šeimos didžiausią dydį (30800 Lt)) ir 2004 m. liepos 12 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su N. J. 8.2 punktu, atsisakė išnuomoti patuštintus kambarius.

Tarp šalių susiklosčius nuomos teisiniams santykiams, gyvenamųjų patalpų valstybiniame butų fonde suteikimo bei gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo tvarką reglamentavo Butų kodekso III skyriaus I skirsnio, Gyvenamųjų patalpų suteikimo Lietuvoje nuostatai, Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (1992 m. balandžio 7 d. Nr. I-2455 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), nustatęs apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus, valstybės teikiamos paramos, įsigyjant namą ar butą, formas ir jos suteikimo tvarką bei sąlygas ir CK normos. 2002 m. lapkričio 12 d. priimto Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1188 1 straipsniu pakeistas Įstatymas buvo pavadintas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir iš naujo išdėstytas jo turinys. 2005 m. kovo 24 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo pakeitimo. 1. 2 straipsnių pakeitimo bei papildymo penktuoju skirsniu įstatymo Nr. X-143 1 straipsniu Įstatymo pavadinimas buvo dar kartą pakeistas ir išdėstytas taip „Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas". Nuo Įstatymo įsigaliojimo įvairiose jo redakcijose išliko nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarką ir su jos vykdymu susijusius klausimus reguliuoja Civilinis kodeksas.

Ieškovai ginčijamą teisę į patuštintas patalpas siekia realizuoti CK 6.603 straipsnio pagrindu, kuriame nustatyta, kad jeigu bute, kurį savivaldybė kaip savininkė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštintas gretimas, neizoliuotas nuo vieno iš nuomininkų gyvenamosios patalpos kambarys, šio nuomininko pageidavimu perduodamas jam naudotis. Jeigu patuštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas naudotis tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingojo ploto vienam šeimos nariui, o jeigu šis nuomininkas atsisako - kitam. Jeigu atsisako visi nuomininkai, patuštinta gyvenamoji patalpa išnuomojama kitiems nuomininkams. Perdavus patuštintą kambarį kitam nuomininkui, pakeičiama ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1964 m. CK 344 straipsnyje.

Byloje iškilo klausimas (ginčas), kuri iš teisės normų - Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, ar CK XXXI skyriaus nuostatos - taikytinos, ieškovams išreiškus norą išsinuomoti patuštintas gretimas patalpas. Dėl socialinio būsto nuomos pateikiamas prašymas ir priimamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas, nurodant asmenis (jų šeimos narius), kuriems šis socialinis būstas suteikiamas (Įstatymo 11 str. 1 ir 3 d.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas tokio sprendimo nebuvo priėmęs, o ieškovams patalpos išnuomotos ne pagal socialinio būsto suteikimo taisykles, bet remiantis CK normomis. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir atsakovo 2004 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. A-1548, iš kurio turinio matyti, kad ieškovų užimamų patalpų nuomos sutartis buvo pakeista remiantis CK straipsniais. Tačiau kaip teisingai nurodo apeliantai, atsakovo vardu sutartį pasirašyti įgaliotas asmuo vienasmeniškai pakeitė atsakovo 2004 m. birželio 28 d. įsakyme nurodytą sutarties pakeitimo teisinį pagrindą (6.598 ir 6.602 str.) ir iš 2004 m. liepos 12 d. sutarties 2.1. ir 8.2. punktų galima daryti išvadą, kad su ieškovu N. J. buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo taisykles (b.l. 115-118). Taigi, naujos nuomos sutarties sąlygos, nurodytos 2.1. ir 8.2. punktuose, atsirado pažeidžiant paties atsakovo administracinio akto (įsakymo) ir CK 6.598 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas. Konstatavus, kad socialinio būsto suteikimo taisyklės pakeičiant anksčiau galiojusią ir sudarant naują neterminuotą 2004 m. liepos 12 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ieškovų atžvilgiu negalėjo būti taikomos, pripažintina. kad CK 6.603 straipsnio nuostatos taikytinos toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsirado šiam įstatymui įsigaliojus. Todėl atsilaisvinus gretimoms patalpoms, ieškovų 4 asmenų šeima (b.l. 14-23) įgijo pirmumo teisę išsinuomoti patuštintus du kambarius pagal CK 6.603 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004 m. liepos 12 d. sutarties 2.1. ir 8.2. punktai ieškovams nagrinėjamu atveju negali būti taikomi, todėl juos ginčyti, juolab, kai ginčas kyla ne dėl galiojančios nuomos sutarties nutraukimo, bet dėl jos pakeitimo, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovų ieškinį tenkinti (CPK 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismui priėmus byloje naują sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį ir tokio paties dydžio mokestį už apeliacinį skundą. Todėl nurodytos sumos (262 Lt) ir 51,70 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos ieškovei ir valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškovų ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems P. P. g. 27-32, Kaune, teisę į patuštintus kambarius 32-6 14,24 kv.m. ir 32-5 9,76 kv.m., esančius P. P. g. 27-32, Kaune.

Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, įm.k. 111106319, ieškovei A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 262 Lt (du šimtus šešiasdešimt du litus) žyminį mokestį ir 51,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.