- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-18
- Bylos Nr.
- A-248-500-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Molėtų rajono savivaldybės administracijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų
- Kategorijos
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Molėtų rajono savivaldybės administracijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui ir Asvejos regioninio parko direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją parengti ir išduoti jai projektavimo sąlygas statinio Molėtų rajono Zaberžos kaime statybai.
Pareiškėja nurodė, kad Molėtų rajono Zaberžos kaime ji turi 0,75 ha ploto žemės sklypą, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sklypo paskirtis yra žemės ūkio veikla, jis yra Beržos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Kadangi nurodyta sklypo paskirtis yra žemės ūkio veikla, todėl pareiškėja šioje vietoje pasistatė nesudėtingos konstrukcijos statinį, kuriame laiko būtinus įrankius, derlių. 2005 m. lapkričio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota šį statinį nugriauti. 2006 m. gegužės 16 d. ji kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių dėl projektavimo sąlygų sąvado statinio statybai išdavimo, tačiau 2006 m. liepos 13 d. raštu buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nes yra priimtas Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas statinį nugriauti. Pareiškėja nurodė, kad su šiuo atsisakymu ji nesutinka. Įpareigojimas nugriauti vieną pastatą neatima galimybės projektuoti ir statyti kitą. Ji buvo įpareigota statinį nugriauti ne dėl to, kad jis neatitinka statinio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje statybos reikalavimų, o dėl to, kad statinys pastatytas be suderinto projekto, statyba vykdyta be statybos priežiūros. Todėl Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas netrukdo projektuoti kitą statinį. Pareiškėja nurodė, kad nėra specialistų išvadų dėl to, kokiai kategorijai priklauso pareiškėjos statinys. Jeigu paaiškėtų, kad pastatytas statinys neatitinka tos vietovės gamtovaizdžio, jis galėtų būti rekonstruotas ar netgi perstatytas, tačiau to padaryti neįmanoma neturint projektavimo sąlygų sąvado.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas draudžiama naujų statinių statyba tokiose teritorijose kaip teritorija, kurioje pareiškėja pasistatė statinį. Už šio draudimo pažeidimus pareiškėja buvo du kartus bausta administracine tvarka ir iki 2006 m. vasario 1 d. buvo teismo sprendimu įpareigota nugriauti savavališkai statomą vasarnamį. Pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau atsakovas šių sąlygų išduoti negali, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris yra privalomas visoms institucijoms ir turi būti vykdomas.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Asvejos regioninio parko direkcija su pareiškėjos skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjos sklypas patenka į kraštovaizdžio draustinį (konservacinės paskirties prioriteto teritoriją), kuriame pastatų, įskaitant ir laikinus ar nesudėtingus statinius (pavėsines, pirtis, lieptus ir kt.), projektavimas, statyba, perstatymas yra negalimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Beržos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, savavališkai pasistatė statinį, kurį ji buvo įpareigota nugriauti Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, jog statant statinius saugomose teritorijose be statybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų ir poįstatyminių aktų turi būti vadovaujamasi ir specialiaisiais norminiais aktais, kuriuose numatyti konkrečių vietovių ypatumai. Tokius ypatumus numato Saugomų teritorijų įstatymas, kurio 9 straipsnyje yra aptarti išimtiniai atvejai, kada saugomose teritorijose leidžiama vykdyti statybos darbus. Įstatymų leidėjas numato galimybę draustiniuose statytis pastatus, kurių statyba yra susijusi su draustinio steigimo tikslais, statytis pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat statytis vietose, kurios pažymėtos draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Pareiškėjos savavališkai pastatytas pastatas nėra susijęs su draustinio tikslais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja statytųsi pastatą esamoje ar buvusioje sodyboje ar vietose, kurios pažymėtos draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Teismas nurodė, kad pareiškėja savo teisę pasistatyti statinį nuosavybės teise priklausančiame sklype grindė tuo, kad jos pastatytas statinys yra nesudėtingas, todėl jo statyboms teisės aktuose numatyta mažiau reikalavimų. Tačiau statybas draustiniuose reglamentuojantis Saugomų teritorijų įstatymas nenumato jokių išimčių, kurios galėtų būti taikomos nesudėtingiems statiniams, statomiems draustiniuose. Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakydamas išduoti pareiškėjai statinio projektavimo sąlygas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą patenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius atsisakydamas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tai padarė ne dėl to, kad pareiškėjos prašymas neatitiko įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatų, o dėl to, kad pareiškėja neįvykdė teismo sprendimo, kuris buvo priimtas už akių. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šią administracinę bylą turėjo pasisakyti dėl to, ar neįvykdytas teismo sprendimas gali būti kliūtimi sprendžiant projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją ir išsprendė klausimą, kurį pirmiausia turėjo spręsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius, t. y. teismas atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėja nurodo, kad toje vietoje, kur yra ginčo statinys, iki žemės nacionalizavimo buvo V. B. sodyba, o statomo statinio vietoje buvo V. B. ūkinis pastatas. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neištyrė. Pareiškėja nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai bei naudotojai turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises. Žemės sklypas, kuriame pareiškėja siekia pastatyti statinį, yra žemės ūkio paskirties žemė, kuri yra Asvejos regioninio parko teritorijoje. Dėl to pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 1 dalį sprendžiant šį klausimą taikytinos ne tik Saugomų teritorijų įstatymo, bet ir Žemės įstatymo bei kitų įstatymų ir poįstatyminių aktų normos. Pareiškėja nurodo, kad Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad žemės savininkai turi teisę statyti statinius ir įrengimus tik turėdami reikiamus leidimus. Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas 1995 m. gruodžio 22 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1608 buvo patvirtintos Statybų privačioje žemėje reglamento žemės ūkio paskirties žemėje taisyklės. Šio reglamento 1.6 punkte nustatyta, kad asmeninio ūkio žemėje nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties gali būti statomi ūkiniai pastatai, kurių reikia asmeninio ūkio žemei naudoti, o tokių pastatų statybos vieta suderinama su valstybės, savivaldybės vykdomųjų institucijų architektūros tarnybomis ir aplinkos apsaugos regionų departamentais. Taigi, tokio statinio, kokį pareiškėja ketina statyti, statyba yra leidžiama suderinus su atitinkamomis institucijomis statinio statybos vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 13 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai draudžia naujų statinių statybą regioninio parko teritorijose. Pareiškėja prieš statydama statinį regioninio parko teritorijoje privalėjo atsižvelgti į šiame ir kituose teisės aktuose įtvirtintas normas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų normas, už ką buvo du kartus bausta administracine tvarka, taip pat 2005 m. lapkričio 30 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu už akių ji buvo įpareigota iki 2006 m. vasario 1 d. nugriauti savavališkai statomą vasarnamį. Teismo sprendimo pareiškėja neįvykdė. Atsakovas nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymas nenumato jokių išimčių, kurios galėtų būti taikomos nesudėtingiems statiniams, statomiems draustiniuose.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo Asvejos regioninio parko direkcija su apeliaciniu skundu nesutinka.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus buvusiose ar esamose sodybose. Asvejos regioninio parko apsaugos reglamento 25 punkte numatyta, kad naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose vietose. Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjos žemės sklypo užstatymas draustinio tvarkymo projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenumatytas. Pareiškėja jokių įrodymų apie jos sklype buvusius ūkinius pastatus nepateikė. Pareiškėjos sklypas patenka į kraštovaizdžio draustinį (konservacinės paskirties prioriteto teritoriją), kuriame pastatų, įskaitant ir laikinus ar nesudėtingus statinius (pavėsines, pirtis, lieptus ir kt.), projektavimas, statyba, perstatymas yra negalimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Zaberžos kaime, kuris patenka į Asvejos regioninį parką ir Beržos kraštovaizdžio draustinį, savavališkai (neturėdama nustatyta tvarka suderinto projekto ir statybos leidimo) pastatė statinį. Savavališkos statybos padarinių šalinimo būdai ir tvarka numatyti Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Šiuo atveju minėto įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo kreiptasi į teismą dėl statinio nugriovimo. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 30 d. sprendimu (civilinė byla Nr.2-527-611/2005) remiantis Civilinio kodekso 4.103 straipsniu nuspręsta įpareigoti V. V. nugriauti savavališkai statomą statinį.
Kaip matyti iš pareiškėjos 2006 m. gegužės 16 d. prašymo atsakovui, ji kreipėsi dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo norėdama įteisinti esamą (savavališkai pastatytą) statinį. Kaip jau minėta, šio statinio savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl atsakovas neturėjo teisės šį būdą keisti ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ar kitus dokumentus, reiškiančius, kad savavališkos statybos padariniai bus pašalinti kitu nei nusprendė teismas būdu.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau be pagrindo pasisakė dėl bet kokios galimybės statyti statinius minėtame pareiškėjos sklype. Šie klausimai būtų aktualūs, jei pareiškėja būtų kreipusis dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo kitam (būsimam) statiniui, ir jį būtų atsisakyta išduoti tuo pagrindu, kad statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymą negalima.
Kadangi ginčas iš esmės išspręstas teisingai, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutari a:
apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.