Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-137-836/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-17
Bylos Nr.
1-137-836/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31821-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
R. R.
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Raimundas Gargasas, Vita Neverauskaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-137-836/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31821-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 17 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Kanaporiui,nukentėjusiajai R. R., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,kaltinamajai A. S., jos gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, neįgali (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.30 val., mamos R. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė abejomis rankomis savo artimai giminaitei seseriai – R. R. už plaukų, nuplėšė nuo galvos peruką, rankomis apdraskė nukentėjusiajai veidą, krūtinę, taip smurtaudama padarė R. R. daugybinius odos nubrozdinimus galvoje ir krūtinėje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji A. S. kalta prisipažino. Parodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 11.30 val. atvažiavo pas mamą R. Č.. Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Ruošė maistą ir atėjo R. R., jos apsižodžiavo. R. nuėjo pas mamą, o ji iš paskos nuėjo, aiškinosi ir R. trinktelėjo. Ji nugriuvo, bandė atsikelti ir įsikibo į jos plaukus. Jos perukas atsidūrė jos rankose. Bandydama įsikabinti į plaukus, galėjo įdrėksti. Jai buvo šokas, su tuo peruku rankoje išėjo į lauką. Peruką padėjo į savo automobilį. Atsisėdo parūkyti. Atėjo R. ir abi vieną kitos atsiprašė, apsikabino, susitaikė. Gailisi dėl įvykio, su nukentėjusiąją susitaikė. Materialinė padėtis skurdi, gyvena iš pensijos, gauna 276 Eur.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d., apie 11 val. atvažiavo atsisveikinti su mama, nes rugsėjo 14 d. turėjo išvažiuoti į užsienį, į darbą. Su seserimi ji nebendrauja. Kai atėjo, ji puolė, vadino visokiais žodžiais, grasino nurauti peruką. Ji bandė išeiti, bet kaltinamoji griebė ir nutraukė plaukus. Ji taršė peruką. Prašė atiduoti plaukus, bet A. neatidavė. Ji nuėjo į kambarį ieškoti skarelės, kad prisidengtų galvą. Atėjusi pamatė, kad A. jau nebeturi peruko. Pradėjo jo ieškoti, bet sesuo peruką buvo pasidėjusi į savo automobilį ir jį užrakinusi. Vėliau ji ištraukė peruką, jis buvo ištaršytas. Dar bandė jį dėlioti, bet jis buvo suveltas, nebuvo galima jo iššukuoti. Ji peruką turi dėtis kiekvieną dieną. Todėl peruko kokybė turi būti labai gera. Paskui kaltinamoji ištraukė peruką iš mašinos ir išvažiavo. Sutinka susitaikyti su A., jai atleidžia. Žalą mažina iki 250 Eur, tegul ji savo įsipareigojimą įvykdo per tris mėnesius. Kaltinamoji turi nuvažiuoti pas mamą, pasirūpinti jos sveikata. Nupirkti mamai maisto, vaistų papildų ir kvitus dėl vaistų, maisto pirkimo pateikti jos atstovui.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2021 m. rugsėjo 13 d. R. R. policijai pranešė, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.30 val., mamos R. Č. namuose, (duomenys neskelbtini), sesuo A. S. abejomis rankomis sugriebė jai už plaukų, apdraskė veidą, sukėlė skausmą (1 t., b. l. 10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta - namas, esantis (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 18).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant R. R. veido matosi smulkūs įbrėžimai, vienas įbrėžimas yra ant krūtinės (1 t., b. l. 26).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1786-2021 (02) nurodyta, kad R. R. konstatuota daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje ir krūtinėje. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 10 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina rankų pirštų nagais. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus nustatyti neįmanoma, nes vieno trauminio poveikio metu rankų pirštais gali būti padaromas vienas ar keletas, net iki 5, sužalojimų. R. R. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Bet kokia mechaninė trauma sukelia mažesnį ar didesnį skausmą, individualiai tai yra subjektyvus pojūtis (1 t., b. l. 66).

Liudytoja R. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Turi dukras - A. S. ir R. R., kurios gyvena atskirai, bendro ūkio neveda. Ji yra silpnos sveikatos, po insulto, sunkiai vaikšto. 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.00 val. pas ją į namus atvažiavo dukra A. S.. Tą pačią dieną, apie 11.30 val. atvažiavo ir kita dukra R. R.. Ji tuo metu buvo kambaryje, kuris yra šalia virtuvės. Iš kambario per koridorių ji matė abi dukras. Virtuvėje A. S. pirma pradėjo kabinėtis prie R. R.. Ji girdėjo kaip A. S. įvairiais žodžiais kabinėjosi prie sesers. R. R. vienu metu kažką atsakė A. S., bet ką tiksliai, šiuo metu nepamena. Ji į virtuvės patalpą, pasiremdama vaikštyne, atėjo jau tuo metu, kai A. S. rankose laikė sesers peruką, mojavo juo, sakė, kad sudegins. Jai būnant virtuvėje, A. S. puolė ant sesers ir rankomis ar viena ranka griebė už veido. Ji pradėjo rėkti, bandė dukras išskirti, labai išsigando. A. S. buvo labai įsiutusi, pikta. Ji iš karto pamatė, kad R. R. veidas subraižytas, ant veido matėsi kraujas, tinimas. A. S., nurovusi peruką, tyčiojosi iš sesers, gąsdino, peruko iš karto neatidavė (1 t., b. l. 72).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1802/2021 (02) nurodyta, kad A. S. nustatytas nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, nubrozdinimas kairiame žaste, kraujosruva kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruva liemens dešinėje, kraujosruvos kairėje šlaunyje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti buku daiktu, ne mažiau kaip septynių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ar buvo sukeltas fizinis skausmas nustatyti neįmanoma, nes skausmas neobjektyvus nusiskundimas (1 t., b. l. 111).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. S., 2021 m. rugsėjo 13 d. apie 11.30 val., mamos R. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebė abejomis rankomis savo artimai giminaitei seseriai – R. R. už plaukų, nuplėšė nuo galvos peruką, rankomis apdraskė nukentėjusiajai veidą, krūtinę, taip smurtaudama padarė R. R. daugybinius odos nubrozdinimus galvoje ir krūtinėje, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu asmeninio tarpusavio konflikto metu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamoji uždraustus veiksmus atliko prieš artimą giminaitę – seserį (BK 248 straipsnio 1 dalis), panaudodama fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojos R. Č. parodymai, kad kaltinamoji puolė ant sesers ir abejomis ar viena ranka griebė už veido, kad matė, jog dukros R. R. veidas buvo subraižytas, kruvinas, patinęs, taip pat asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti matomi nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, bei specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo asmeninio konflikto metu. Kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs), per paskutinius penkis metus administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 122), nedirba, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, pensininkė, Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruota (1 t., b. l. 126). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamoji prisipažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji atleido kaltinamajai ir prašo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Kaltinamoji anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleista nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji R. R. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 196,28 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 174-177).

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. nukentėjusioji savo pateiktą civilinį ieškinį sumažino iki 250 Eur dydžio sumos, kurią įsipareigojo atlyginti per 3 mėnesius medikamentais, papildais ir maistu pateikiamu R. Č.. Pirkimo čekius pateikiant R. R. advokatui Raimundui Gargasui. Kadangi turtinė žala yra padaryta nukentėjusiajai R. R., o ne R. Č., siekiant išvengti neaiškumų vykdymo procese, teismas tvirtiną susitarimą dalyje, jog kaltinamoji A. S. nukentėjusiajai turi atlyginti 250 Eur dydžio sumos, kurią įsipareigoja atlyginti per 3 mėnesius pinigus pervedant į nukentėjusiosios sąskaitą.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 105), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 17,92 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos iš kaltinamosios valstybei.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje, numatyta, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiąją R. R. byloje atstovavo advokatas Raimundas Gargasas. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 5 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33Mr) PT-101, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teiktos nukentėjusiajai R. R., sudaro 361,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamosios materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog ji nedirba, yra pensininkė, neįgali (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), todėl iš kaltinamosios nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos teiktos nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

nusprendžia:

A. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti 2022 m. kovo 9 d. susitarimą dėl 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje: kaltinamoji A. S. turtinę žalą 250,00 Eur įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai R. R. per 3 mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. S.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Priteisti iš A. S. 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Henryta Gerdvilė