Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis statybininku (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. 26 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams: jis būdamas darbingas, pagal 2005-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti I. S. naudai sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės ir sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2011-04-30 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, tokiu būdu per minėtą laikotarpį įsiskolino 16 005 Lt.

Apklaustas kaltinamuoju G. T. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsidarbino statybininku (duomenys neskelbtini). Iki tol keletą kartų buvo užsienyje ir dirbo tik periodiškai. Tada lėšų vaikų išlaikymui jis nesiuntė. Grįžęs persiuntė kelis šimtus litų, t.y. birželio 2 d. pervedė 100 Lt, o birželio 8 d. – 200 Lt. Žino, jog šiai dienai įsiskolinimas siekia apie 30 000 Lt. Teismas yra nustatęs, jog kas mėnesį kiekvienam vaikui jis privalo mokėti po 200 Lt išlaikymo, iš viso 400 Lt per mėnesį. Negali paaiškinti, kodėl vengia išlaikyti vaikus. Dabar nori vaikams padėti, laukia atlyginimo iš darbovietės, kad galėtų pervesti pinigų vaikų išlaikymui. Norėtų susirasti geresnį darbą, kad galėtų daugiau pinigų skirti vaikams.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad jos ir G. T. bendri vaikai gimė (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp jų įregistruota nebuvo. 2005 m. vasarį buvo priimtas teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo, iš G. T. buvo priteista po 200 Lt per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Iki 2008 m. ji jokių lėšų vaikų išlaikymui iš kaltinamojo negavo. Vėliau iš antstolės sužinojo apie Vaikų išlaikymo fondą ir kreipėsi į jį. Fondas iki šiol jai padeda, ji gauna lėšų vaikų išlaikymui. Šiuo metu ji yra bedarbė, vaikus išlaikyti padeda Fondas ir jos tėvai. Praėjusį mėnesį antstolė jai pervedė 200 Lt. Jos žiniomis, visą laiką kaltinamasis buvo darbingas. Kad G. T. buvo išvykęs į užsienį, ji sužinojo iš tyrėjos. Būdamas užsienyje G. T. lėšų vaikų išlaikymui nesiuntė.

Liudytoja antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė parodė, kad vykdoma vykdomoji byla Nr. 750062/08 dėl išlaikymo išieškojimo iš G. T. dviejų vaikų naudai, kuriuos atstovauja I. S.. Rugpjūčio 1 d. skolą sudarė 32 550 Lt. Praeitais metais buvo paskelbta skolininko paieška, pastarasis buvo surastas ir pasirašė pasižadėjimą mokėti skolą, tačiau pirmas mokėjimas buvo padarytas tik šių metų birželio 2 d., antras – birželio 8 d. Iš viso į antstolio depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 300 Lt, iš kurių 100 Lt skirta vykdymo išlaidoms padengti, o 200 Lt pervesti į nukentėjusiosios sąskaitą. Daugiau mokėjimų nuo 2005-03-25 iš skolininko nebuvo gauta. G. T. apie įsidarbinimą antstolio neinformavo, jis nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių neturi. Nuo 2008 m. 2008-07-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 684 pasikeitė išmokų skaičiavimo tvarka, išlaikymas yra indeksuojamas pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, kuris priklauso nuo infliacijos.

2005-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu G. T. nustatytas biologiniu tėvu ir nuo 2004-12-01 iš G. T. priteistas I. S. kas mėnesį po 200 sūnaus N. S., ir A. S., gimusių (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jų pilnametystės (b.l. 42-43).

Iš 2011-06-02 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. T. pateikė kasos pajamų orderio Nr. 538393 kopiją, pagal kurią antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei sumokėjo 100 Lt (b.l. 61, 62).

Iš 2011-06-08 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. T. pateikė kasos pajamų orderio Nr. 553167 kopiją, pagal kurią antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei sumokėjo 200 Lt (b.l. 66, 67).

Iš 2011-04-07 Sodros pažymos matyti, jog G. T. paskutinė darbovietė Lietuvoje laikotarpiu nuo 2006-06-30 iki 2006-07-11 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma iš dalies. Jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti išlaikymą, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.

Kaltinamasis G. T. savo kaltę, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams, pripažino visiškai. Be jo paties prisipažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais anksčiau išdėstytais įrodymais, t.y. nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais, dokumentų pateikimo protokolais, Sodros pažyma bei kita rašytine bylos medžiaga. Nors kaltinamasis 2011-06-02 ir 2011-06-08 vaikų išlaikymui skyrė 300 Lt, iš kurių 100 Lt skirta vykdymo išlaidoms padengti, ši aplinkybė jo atsakomybei reikšmės neturi, nes asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti, kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas.

Iš byloje esančių bei teisme išnagrinėtų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad G. T., būdamas darbingas, pagal 2005-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti I. S. naudai sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės ir sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, laikotarpiu nuo 2008-02-02 iki 2011-04-30 vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikams išlaikyti bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams. Tokį kaltinamojo G. T. elgesį pateisinančių objektyvių priežasčių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingas, todėl išlaikymą vaikams mokėti gali. Jis pats parodė, kad dirbo užsienyje, tačiau išlaikymo vaikams nemokėjo. Šios aplinkybėms patvirtina, kad kaltinamasis teismo nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdė sąmoningai, sistemingai, nesant jokių svarbių priežasčių. Darytina išvada, kad G. T. piktybiškai vengė išlaikyti vaikus, jis žinojo apie savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, galėjo šią pareigą įvykdyti, bet sąmoningai jos nevykdė. Ši kaltinamojo G. T. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, sudėtį.

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis G. T. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką, šia kaltinamojo veika daroma žala jo paties mažamečiams vaikams. Tačiau šiuo metu kaltinamasis dirba, turi legalų pajamų šaltinį, deda pastangas, kad galėtų tinkamai atlikti savo pareigą – išlaikyti vaikus. Jis savo kaltės neneigia, kas rodo, jog vertina savo veiksmus kritiškai. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad teisingumas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. T. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.