- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 2-34-228/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01088-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- AB Ūkio bankas
- Atsakovas
- T. K., J. K., R. K., J. Š.
- Skolininkas
- G. K.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovo AB Ūkio bankas atstovei advokatei D.I. V., atsakovams T. K., J. K., R. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės, ir kartu atsakovei J. Š. nedalyvaujant, trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo AB Ūkio bankas ieškinį atsakovams T. K., J. K., R. K., J. Š. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAD (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovas AB Ūkio bankas ieškinyje ir posėdžių metu prašė priteisti iš atsakovų T. K., J. K., R. K. po 8929,01 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno sprendimo įvykdymo, o taip pat priteisti iš atsakovės J. Š. solidariai 26 787,03 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki pilno sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į paveldėtą G. K. turtą ir J. Š. turtą.
Ieškovas ieškinyje ir atstovė posėdžių metu nurodė, kad 2006 m. lapkričio 16 d. AB ūkio bankas ir G. K. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1354, kurios pagrindu G. K. buvo išduotas 40 000 Lt dydžio vartojimo kreditas, už kurį laidavo laiduotoja J. Š.. (duomenys neskelbtini) d. G. K. mirė.
Pagal vartojimo kredito sutartį liko negrąžintas 26787,03 Lt dydžio kreditas.
Po G. K. mirties dėl turto paveldėjimo kreipėsi T. K., J. K. ir R. K., atstovaujama motinos J. Š.. Šiems asmenims atsiranda solidarioji pareiga apmokėti mirusiojo skolas. Įpėdiniai priėmė palikimą pagal apyrašą, todėl jie atsako tik paveldėtu turtu. Kadangi prievolė yra dali, todėl turi būti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys. Taip pat iš laiduotojos J. Š. prašo solidariai priteisti visą išieškomą sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, išieškojimą nukreipiant į visą J. Š. turtą.
Atsakovas T. K. posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
Atsakovas J. K. posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė.
Atsakovės R. K. atstovė ir kartu atsakovė J. Š. posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į paskutinį patikslintą, teisme gautą 2011-05-19, ieškovo ieškinį nepateikė.
Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1354 G. K. buvo suteiktas 40 000 Lt dydžio vartojimo kreditas, nustatant jo grąžinimo datą – 2011-10-20 (6-8 b.l., I t.). Pagal sutarties 45 p. laiduotoja J. Š. laidavo už kredito gavėją jam suteiktos paskolos grąžinimą (7 b.l., I t.). (duomenys neskelbtini) skolininkas G. K. mirė (11 b.l., I t.). Po skolininko G. K. mirties pagal 2006 m. lapkričio 16 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1354 liko negrąžintas 26787,03 Lt dydžio kreditas (9 b.l., I t.). Po G. K. mirties Ignalinos rajono 2-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, dėl palikimo priėmimo kreipėsi trys įpėdiniai: T. K., J. K., R. K.. Paveldėjimo teisės liudijimas nei vienam įpėdiniui neišduotas (38 b.l., II t., 54 b.l., II t.), duomenų apie G. K. testamentą nėra, palikimą įpėdiniai priėmė pagal 2008-08-28 antstolės S. K. sudarytą paveldimo turto apyrašą (6-10 b.l., II t.). 2009-10-05 ir 2009-12-18 antstolė S. K. sudarė paveldimo turto apyrašo papildymus (11 b.l., III t., 169 b.l., I.t.).
Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, tai yra ir visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Pagal LR CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str. 1 d. nuostatas įpėdiniams kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu. Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais; jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis. Palikimo apyrašas riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrąja paveldėto turto verte (CK 5.53 str. 1 d.). Tuo atveju, kai įpėdinių yra keletas, kiekvienas iš jų palikimą priima individualiai, tačiau, jei bent vienas iš įpėdinių palikimą priima pagal apyrašą, tai visi kiti įpėdiniai, nesvarbu, kokiu būdu priėmė palikimą, laikytini priėmusiais palikimą pagal apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tai lemia ir ta aplinkybė, kad įpėdinis, priėmęs palikimą tuo atveju, kai yra keli įpėdiniai, tampa dalinės nuosavybės bendraturčiu, tai yra įgyja nuosavybės teisės dalį į kiekvieną palikimo sudėtyje esantį daiktą, atitinkamą dalį teisių ir pareigų, atsiradusių iš palikėjo prievolinių teisinių santykių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi trys įpėdiniai: T. K., J. K., R. K.. Vykdant Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nutartį, buvo sudarytas G. K. paveldimo turto apyrašas bei 2009-10-05 ir 2009-12-18 paveldimo turto apyrašo papildymai (6-10 b.l., II t. 11 b.l., III t., 169 b.l., I.t.). Taigi laikytina, kad visi trys įpėdiniai palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, ir tokiu atveju visi trys įpėdiniai už palikėjo G. K. skolas atsako tik paveldėtu turtu.
LR CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidariai, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Pagal LR CK 6.10 str. 1 d. nuostatas solidarioji pareiga, jei įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, po skolininko mirties padalijama, tai yra šioje normoje nustatyta, kad pasyvusis solidarumas nepaveldimas, todėl įpėdiniai nelaikomi solidariaisiais skolininkais ir atsako pagal dalinės prievolės taisykles, numatytas LR CK 6.5 str., išskyrus, kai LR CK 5.52 str. nustatytais atvejais įpėdinis priima palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui ir prievolės dalykas yra nedalus. Šioje byloje prievolės dalykas yra pinigai, tai yra prievolės dalykas yra dalus, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatomos įpėdinių atsakomybės dalys. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2011).
Kadangi byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad palikimą po G. K. mirties priėmė trys įpėdiniai pagal apyrašą, duomenų apie G. K. testamentus nėra, todėl laikytina, kad įpėdiniai atsakovai T. K., J. K. ir R. K. už palikėjo G. K. skolą ieškovui AB Ūkio bankas atsako lygiomis dalimis paveldėto turto ribose ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistina lygiomis dalimis po 8 929,01 Lt palikėjo G. K. likusios negrąžintos skolos (LR CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.53 str., 6.5 str., 6.10 str.).
Taip pat iš atsakovų T. K., J. K. ir R. K. ieškovo AB Ūkio bankas naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2009-03-05, iki visiško sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str., 6.210 str.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad už kredito gavėją G. K. laidavo laiduotoja J. Š..
Laidavimas yra vienas iš LR CK 6.70 str. 1 d. įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (LR CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.
Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (LR CK 6.81 str. 1 d.).
Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (LR CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Esant laidavimui, yra dvi prievolės: pagrindinė prievolė, siejanti skolininką ir kreditorių, bei šios pagrindinės prievolės akcesorinė (papildoma, šalutinė) prievolė, siejanti laiduotoją ir kreditorių (LR CK 6.76 str. 2 d.). Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės.
Laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (LR CK 6.76 str. 2 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo skolininkas G. K., už kurį laidavo laiduotoja J. Š., mirė (duomenys neskelbtini), pagal 2006 m. lapkričio 16 d. vartojimo paskolos Nr. KR09-1354 sutartį suteiktos 40 000 Lt paskolos grąžinimo terminas numatytas 2011-10-20.
Tačiau LR CK 6.128 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pagal LR CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies nuostatas, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu, kaip ir juo užtikrinama prievolė.
Aukščiau nurodyto pagrindu laikytina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės J. Š. solidariai su kitais įpėdiniais 26 787,03 Lt skolos yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi J. Š. laidavimas kaip šalutinė prievolė, pasibaigė, mirus ieškovo skolininkui G. K..
Pagal LR CK 5.63 str. 1 d. nuostatas kreditorius turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šis terminas yra ieškinio senaties terminas. Ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu 2009-03-04, tai yra praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 5.3 str.)), tačiau atsakovai neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas ieškinio senaties netaiko (LR CK 1.126 str. 2 d.).
Ieškovas, pateikdamas ieškinį, apmokėjo jį 804 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (5, 55 b.l., I t.). Patenkinus ieškovo ieškinį ir iš atsakovų T. K., J. K. ir R. K. ieškovo naudai priteisus lygiomis dalimis paveldėto turto ribose po 8 929,01 Lt skolos, priteistinas ieškovo naudai lygiomis dalimis, tai yra po 268 Lt iš kiekvieno atsakovo, ieškovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidoms padengti (LR CPK 79 str., 80 str., 93 str.).
Byloje teismai patyrė 299,88 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovų valstybės biudžeto naudai lygiomis dalimis po 99,96 Lt (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 96 str.). Kadangi atsakovas T. K. 2009-04-29 yra apmokėjęs 10 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (66 b.l., I t.), todėl jo dalis mažintina ir iš T. K. priteistina 89,96 Lt. Atsakovams nurodytina, kad šios išlaidos turi būti sumokėtos į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir teismui turi būti pateiktas sumokėjimą patvirtinantis įrodymas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų T. K., J. K. ir R. K. ieškovo AB Ūkio bankas naudai lygiomis dalimis po 8 929,01 Lt skolos jų paveldimo turto ribose bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2009-03-05, iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų T. K., J. K. ir R. K. ieškovo AB Ūkio bankas naudai po 268 Lt ieškovo sumokėto žyminio mokesčio išlaidoms padengti.
Priteisti iš atsakovų J. K. ir R. K. valstybės biudžeto naudai po 99,96 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo T. K. 89,96 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias sumas sumokant į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 56600 ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.