Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Aurelijai Narmontienei, Erikai Simaitei, dalyvaujant pareiškėjui T. K., jo atstovui advokatui Gediminui Žliobai, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, antstolis A. S., R. K., atstovaujama įstatyminės atstovės R. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi iškėlė T. K. bankroto bylą, paskyrė bankroto administratoriumi UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ ir nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

2015-10-16 teisme buvo gautas bankrutuojančio T. K. bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ prašymas patvirtinti bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015-10-08 šauktame antrajame bankrutuojančio asmens kreditorių susirinkime pareiškėjo kreditorius AB SEB bankas nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. K. ir jo atstovas prašo teismo patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą. Paaiškino, kad po pirminio plano projekto svarstymo didžiąja dalimi atsižvelgė į kreditoriaus AB SEB bankas pastabas ir patikslino planą, tačiau ir jam kreditorius nepritarė, esminis ginčas yra kilęs dėl plano įgyvendinimo termino. Laiko, kad plane pagrįstai nurodyta 3 metų plano įgyvendinimo trukmė, kadangi yra paruoštas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuriame maksimali plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai, ir šis terminas būtų taikomas jau patvirtintiems planams. Be to, nėra daug perspektyvų, kad pareiškėjo finansinė padėtis pagerės iš esmės, ir dėl to nėra tikslinga nustatyti ilgesnį plano įgyvendinimo terminą.

Tvirtintinas mokumo atkūrimo planas.

Fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 1 d.). Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, parengia rašytinę išvadą dėl plano projekto įgyvendinimo galimybių, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 2 d.). Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 5 d.). Teismas, gavęs kreditorių susirinkimo protokolą ir plano projektą su išvada, rašytinio proceso tvarka priima nutartį dėl plano (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6 d.). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 8 d.). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-13 vyko pirmasis bankrutuojančio T. K. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas, ir kuriame kreditoriai nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui. 2015-10-08 vyko antrasis bankrutuojančio T. K. kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų buvo sprendžiamas ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimas. Pareiškėjo kreditorius AB SEB bankas, turintis 99,88 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, susirinkimo metu nepritarė bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui, balsavęs raštu, balsavo „prieš“ pateikto mokumo atkūrimo plano tvirtinimą, bei pateikė pastabas dėl plano. Teismas pasisako dėl šio kreditoriaus pastabų pagrįstumo.

Pirmiausia, kreditorius AB SEB bankas nesutinka su plano įgyvendinimo trukme: kreditorius siūlo nustatyti maksimalų galimą plano įgyvendinimo terminą – penkis metus. Iš pateikto plano matyti, jog bankrutuojantis asmuo mokumo atkūrimo planą planuoja įgyvendinti per 36 mėnesių terminą nuo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. FABĮ 7 str. 5 d. numato, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu penki metai. Bylos duomenimis matyti, kad teismas 2015-07-09 nutartimi patvirtino kreditorinius reikalavimus už 66536,70 Eur sumą. Pareiškėjui nustačius maksimalų penkerių metų plano įgyvendinimo terminą, padengti visus įsiskolinimus galimybės būtų menkos (1108,95 Eur per mėnesį), įvertinant tai, kad pareiškėjas turi įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, dėl ko galimybės gauti kelis kartus vidutinį (ne minimalų, kurį šiuo metu gauna pareiškėjas) darbo užmokestį viršijantį atlyginimą nėra realios. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad plane nustatytas trijų metų plano įgyvendinimo terminas yra protingas, racionalus, atitinkantis tiek skolininko, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą: iš mokumo atkūrimo plano matyti, kad T. K. savo skolos kreditoriams pagal planą pilnai nepadengtų nei tuo atveju, jei jis būtų vykdomas maksimalų įstatyme nustatytą penkių metų terminą. Kadangi per plano įgyvendinimo laikotarpį jis neketina nei įsigyti aukštesnio išsilavinimo ar kvalifikacijos, kas atsieina pinigines ir laiko sąnaudas, o sieks susirasti geriau apmokamą darbą, darytina išvadai, kad jis savo mokumą atkurs anksčiau nei per maksimalų įstatymo nustatytą penkių metų terminą.

Antra, kreditorius AB SEB bankas nesutinka su plane numatyta administravimo išlaidų sąmata, laiko, kad administravimo išlaidų suma yra neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui. FABĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Šiuo atveju fizinio asmens mokumo atkūrimo plane išdėstytas administravimo išlaidų būtinumas, pagrįstumas. Teismas daro išvadą, kad bankroto administravimo išlaidos atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, atitinka būtinas bankroto proceso vykdymo išlaidas ir jos nelaikytinos per didelėmis. Per plano įgyvendinimo laikotarpį bankroto administratorius vykdys pareigas, numatytas FABĮ 12 straipsnyje, t. y. disponuos fizinio asmens turtu (kuris plano vykdymo laikotarpiu gali atsirasti) ir depozitinės sąskaitos lėšomis įstatymo nustatyta tvarka, atliks plane numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkys visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šauks kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvaus kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą, ne rečiau kaip kartą per pusę metų teiks teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą, teiks duomenis ir informaciją apie fizinio asmens bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal šios institucijos nustatytas ataskaitų formas, gins fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus, atliks kitas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas funkcijas pareigas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Manytina, kad bankroto administravimo išlaidų suma, skiriama bankroto administratoriui, nėra per didelė, ji yra pagrįsta, detalizuota mokumo atkūrimo plano administravimo išlaidų sąmatoje.

Trečia, kreditorius AB SEB bankas savo pastabose nurodo, kad iš plano neaišku, kokias konkrečiai pajamas gauna bankrutuojantis asmuo, iš kokių pajamų bus tenkinami būtinieji poreikiai, dengiamos administravimo išlaidos ir tenkinami kreditorių reikalavimai, kas suteiks pagalbą, nenurodyti depozitinės sąskaitos rekvizitai. Vertinant šių pastabų pagrįstumą, iš pateikto mokumo atkūrimo plano matyti, kad pareiškėjo pajamas sudaro gaunamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris atskaičius mokesčius sudaro 275,03 Eur. Plane detaliai išdėstyti pareiškėjo būtinieji poreikiai, kurių tenkinimui reikalinga 165,11 Eur suma, todėl administravimo išlaidoms padengti ir kreditoriniams reikalavimams tenkinti lieka 109,92 Eur suma (275,03 Eur – 165,11 Eur), kuri ir numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike. Be to, FABĮ 7 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimus planui, nenumato, kad jame turi būti nurodyti bankrutuojančio asmens kredito įstaigos sąskaitos, depozitinės sąskaitos rekvizitai.

Iš prie prašymo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančio T. K. parengto mokumo atkūrimo plano ir jame numatytų priemonių įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, o plane numatytos priemonės ekonomiškai pagrįstos, užtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Be to, prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis T. K. pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius, ar tapo nemokus dėl žalingų įpročių. Nenustatyta, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojantis asmuo būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bankroto administratoriaus pateiktas bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių teisių nepažeidžia, pagal LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 – 4 dalis pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, tvirtintinas bankrutuojančio T. K. mokumo atkūrimo planas (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str., Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 6, 8 d.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jie turi teisę kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo ta pačia tvarka, kaip ir buvo patvirtintas mokumo atkūrimo planas (LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 12 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti teismui pateiktą bankrutuojančio T. K. 2015-09-28 patikslintą mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.