Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-10 · Civilinė byla Nr. 2-714/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-10
Bylos Nr.
2-714/2014
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00053-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Skorgenes“
Ieškovas
M. I.
Advokatai
Nerijus Katilius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-714/2014Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00053-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skorgenes“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skorgenes“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB ,,Skorgenes“ bankroto bylą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant UAB ,,Skorgenes“ valdomą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodė areštuoti trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, sustabdyti turto realizavimą ir bet kokius išieškojimus iš atsakovo turto iki nutarties iškelti UAB ,,Skorgenes“ bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti darbo užmokesčio mokėjimus, privalomus mokėjimus valstybės biudžetams.

Teismas nurodė, kad vienas iš pagrindinių bankroto procese taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų yra siekimas užtikrinti įmonės bei jos kreditorių interesų apsaugą. Iškėlus bankroto bylą įmonei, kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto, todėl svarbu, kad, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, jo turimo turto apimtis nesumažėtų, o finansinės galimybės neblogėtų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė į bylą tik 2012 m. balansą, pagal kurį teismui sunku įvertinti tikrąją atsakovo finansinę padėtį, esančią šiuo metu, todėl teismui išklausius šalių parodymus ir įvertinus įrodymus esančius byloje, kilo abejonių dėl atsakovo mokumo. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, siekdamas sudaryti sąlygas visiems kreditoriams maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto tuo atveju, jeigu bus iškelta bankroto byla, mano, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas UAB „Skorgenes“ vykdo veiklą ir turi joje dirbančių darbuotojų, nurodė iš areštuojamo turto leisti išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir atlikti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Skorgenes“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovui skirti 20 000 Lt baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo išspręstas 2014 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkinant, o 2014 m. vasario 17 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos. Nesant pakartotinio ieškovo prašymo, teismas negalėjo vėl svarstyti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pakartotinai svarstomas 2014 m. vasario 20 d. teismo posėdyje, o pranešimas atsakovui apie teismo posėdį buvo įteiktas tik 2014 m. vasario 19 d., todėl atsakovo atstovas neturėjo pakankamai laiko nustatytu metu atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Netinkamas procesinių dokumentų įteikimas yra absoliutus teismo sprendimo/nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi melagingais ieškovo M. I. ir trečiojo asmens I. I. paaiškinimais, kad atsakovo turimas nekilnojamasis turtas yra nelikvidus, kad atsakovas neatsiskaito su darbuotojais, o 8,8 mln. dydžio turtas į atsakovo balansą yra įrašytas nepagrįstai, kad atsakovas nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už praėjusius ir einamuosius metus. 2014 m. vasario 10 d. turto apraše nurodyta atsakovo turimo turto vertė, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovo turtas yra nelikvidus. Atsakovas nepripažįsta jokios skolos ieškovui, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas vengia atsiskaityti su darbuotojais.

3. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai abejojo atsakovo mokumu, nes atsakovo pateiktas audituotas 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinys neabejotinai patvirtina, kad atsakovas yra moki įmonė.

4. Laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, kadangi jų taikymui nebuvo visų reikalingų sąlygų. Pirma, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra visiškai nepagrįstas, nes pagal teismui pateiktą atsakovo 2012 metų balansą, atsakovas neatitinka nemokios įmonės kriterijaus. Antra, nebuvo jokios grėsmės, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

5. Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota – nutartyje nenurodyti motyvai, kodėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir kodėl egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas M. I. ir trečiasis asmuo I. I. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjo nesant prašymo dėl laikinųjų priemonių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014 m. vasario 17 d. nutartimi teismas panaikino 2014 m. vasario 3 d. nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nutaręs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą spręsti iš esmės žodinio proceso tvarka. Šis klausimas pagal ieškovo pareikštą prašymą buvo iš esmės išspręstas skundžiama 2014 m. vasario 21 d. nutartimi. Be to, net ir nesant ieškovo prašymo, ĮBĮ leidžia teismui laikinąsias apsaugos priemones taikyti savo iniciatyva (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).

Atsakovo atstovas neginčija, kad teismo šaukimą į 2014 m. vasario 20 d. žodinio proceso tvarka vykusį teismo posėdį gavo. Atsakovo atstovas, dėl objektyvių priežasčių neturėjęs galimybių atvykti į teismo posėdį, turėjo teisę teismui teikti prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Dėl nurodytų aplinkybių, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas nedalyvaujant atsakovo atstovui, nesudaro pagrindo naikinti nutarties CPK 329 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Pateiktu ieškiniu ieškovas nurodė, kad atsakovas su ieškovu kaip darbuotoju, yra neatsiskaitęs, pateikė preliminariai tai patvirtinančius dokumentus, be to, į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukta buvusi darbuotoja I. I. taip pat nurodė, kad atsakovas neišmokėjo jai darbo užmokesčio nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Įmonės neatsiskaitymas su darbuotojais yra vienas iš bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, kad pagal į bylą atsakovo pateiktą 2012 metų balansą negalima daryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas yra mokus. Juo labiau, kad iš byloje esančios atsakovo 2014 m. vasario 7 d. pažymos matyti, kad atsakovas turi 246 002,35 Lt dydžio pradelstų įsipareigojimų, tarp jų ir 73 885,53 Lt įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Naujesnių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra abejonių dėl atsakovo mokumo. Pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti ne tik ieškovo, bet ir visų įmonės kreditorių maksimaliai galimą reikalavimų patenkinimą bankroto proceso metu, užkertant kelią galimam atsakovo turto ar jo vertės sumažėjimui. Įvertinus šias aplinkybes, ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareikštas reikalavimas preliminariai yra pagrįstas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Detaliai įmonės finansinė padėtis tiriama ir vertinama sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą, plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su jo turimo turto verte.

Pripažinus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįsta ir teisėta, pagrindo ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra.

Remiantis išdėstytu skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako kaip neturinčių teisinės reikšmės šio klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis