Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. G. 2022 m. spalio 7 d. apie 23.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL0705, patikros sertifikato Nr. 1747092, nustatytas 2,00 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2022 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio metu policijos pareigūnų vaizdo kameromis ,,Body Cam“ užfiksuoti vaizdo įrašai. Juose užfiksuotas pareigūnų pokalbis su H. G., kuriame jis prisipažįsta vairavęs transporto priemonę, sutinka tikrintis blaivumą, sutinka su gautais tikrinimo rezultatais (nustatomas girtumas), teiraujasi kokia jam bus skirta bausmė ir kt. (b. l. 41–48).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis H. G. savo kaltę pripažino visiškai, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (b. l. 29), kurio patikra galioja iki 2023 m. vasario 25 d., ir užfiksuotas 2022 m. spalio 7d . neblaivumo nustatymo akte (b. l. 26), kuriame kaltinamasis H. G. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais. Transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviu faktą taip pat patvirtina kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai tiek apie alkoholio vartojimą, tiek apie transporto priemonės vairavimą, liudytojų M. Š. ir M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir M. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. H. G. veikė tiesiogine tyčia – žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: prieš vairavimą vartojo alkoholį ir nepaisant to, vairavo automobilį, nors tam nebuvo jokios būtinybės.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis H. G. 2022 m. spalio 7 d. apie 23.25 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL0705, patikros sertifikato Nr. 1747092, nustatytas 2,00 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamasis H. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis H. G. pateikė prašymą perduoti jį dėdės E. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 167).

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

E. M., kaltinamojo dėdė, sutiko būti laiduotoju ir prašė teismo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 168). E. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis H. G. yra jo sūnėnas ir per 51 metus, tai yra pirmas toks įvykis, kadangi kaltinamasis nevartodavo alkoholio. Nepateisina tokio sūnėno elgesio, tačiau viskas įvyko dėl nesėkmingai susiklosčiusio asmeninio gyvenimo. Jis augino kaltinamąjį, kadangi kaltinamojo tėvas yra miręs, jiedu dažnai bendrauja ir kaltinamasis jam jaučia pagarbą bei bijo jo. Jiedu dažnai bendrauja, kaltinamasis jam padeda, kartu švenčia šventes, tačiau švenčių metu alkoholio nebūna. Šiuo metu jis yra senatvės pensininkas, todėl prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Jis (laiduotojas) yra pasiruošęs prisiimti visą atsakomybę už kaltinamojo veiksmus, jis juo pasitiki, tačiau yra pasiryžęs dar labiau kontroliuoti kaltinamąjį. Jis pats nėra teistas (b. l. 165), administracine tvarka nebaustas (b. l. 166). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad E. M. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant H. G. prašymui perduoti jį E. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis H. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis laikomas neteistu (b. l. 121–129), baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 130–132). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (b. l. 120), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 117). Kaltinamasis H. G. nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 107). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo H. G. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos H. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus tai, kad laiduotojas yra senatvės pensininkas, teismas sprendžia, kad kaltinamasis H. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį H. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis H. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi H. G. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, laikomas neteistu, o taip pat nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas trumpesnis, nei vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju skirtinas ilgesnis, nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kadangi kaltinamajam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – ši aplinkybė neabejotinai rodo didesnį kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą. Savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dvejų) metų terminas, per kurį H. G. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad H. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi iš kaltinamojo H. G. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Toyota Prius“, pasirinkti metai 2005 m., kaina Lietuvoje su PVM – 3590 Eur (b. l. 32). Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis H. G. šiuo metu nedirba, yra išlaikomas savo mamos, visos 3590 Eur sumos išieškojimas iš kaltinamojo nebūtų proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai. Todėl iš kaltinamojo H. G. išieškotina mažesnė dalis šios transporto priemonės vertės – 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Teismas taip pat pažymi, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas jokiu būdu nereiškia neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Teismo įsitikinimu, šioje situacijoje visuomenės ir kaltinamojo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti piniginė suma, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-11863 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam H. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 126,67 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.

Atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, pripažintinos proceso išlaidomis ir 126,67 Eur išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo.

Kaltinamajam H. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–91), specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 92–95) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 96–99) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. H. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Baudžiamojoje byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

H. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą H. G. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti H. G. laiduotojo E. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti H. G., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui E. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti H. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2022 m. spalio 11 d.

- išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

H. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

H. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamosios H. G. valstybės naudai 126,67 (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus 67 ct), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajam H. G. išaiškinti, kad priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.