Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-699-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-14
Bylos Nr.
1S-699-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22321-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Mindaugas Vasiliauskas
Kategorijos
Nr. 1S-699-530/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22321-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Sigitai Blum,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. B. kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų pakeista į suėmimą dviejų mėnesių terminui,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2017 m. gegužės 9 d., apie 6.30 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo žmoną M. B., tai yra tyčia ne mažiau kaip šešis kartus rankomis sudavė jai į galvos sritį, tuo padarydamas sumušimus su poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelio viršutinėje dalyje bei užausyje, kas sukėlė nukentėjusiajai M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1. Taip pat jis kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2017 m. gegužės 9 d., apie 6.35 val., smurtavo prieš mažametę K. Ž., tai yra tyčia vieną kartą ranka sudavė jai į dešinį žastą ir vieną kartą įspyrė į dešinę blauzdą, tuo padarydamas sumušimus dešiniame žaste ir dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nukentėjusiajai K. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.2. Taip pat jis kaltinamas pagal BK 286 straipsnį tuo, kad 2017 m. gegužės 9 d., apie 6.50 val., atvykus policijos pareigūnams dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus ir panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui J. J. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. J., tai yra vengdamas teisėto sulaikymo, ranka smūgiavo M. J. į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pasipriešino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui M. J., tai yra surakintas antrankiais vedamas policijos pareigūnų į tarnybinį automobilį, 07.14 val., adresu (duomenys neskelbtini) tyčia pastūmė vyr. patrulį M. J. ir ištrūkęs bėgo, tačiau Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiajam patruliui K. V. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiajam patruliui V. F. pasivijus ir panaudojus kovinius savigynos veiksmus, adresu (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas.

2. 2017 m. gegužės 10 d. G. B. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažametės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiųjų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažametės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ne mažiau trijų metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., mažamete K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei kartu su nukentėjusiosiomis gyvenančiu asmeniu, t. y. mažamečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; nesilankyti šiose vietose: nukentėjusiųjų M. B. ir mažametės K. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei kitose nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose, jeigu gyvenamoji vieta būtų pakeista, taip pat mažametės K. Ž. ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini). G. B. buvo įspėtas, kad už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų nesilaikymą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi G. B. paskirtoji kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų pakeista į suėmimą dviejų mėnesių terminui tais pagrindais, kad jis gali trukdyti procesui bandydamas paveikti nukentėjusiąsias bei daryti naujus nusikaltimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BKP) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais).

Šalies argumentai

4. Skunde kaltinamojo G. B. gynėjas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo skundžiamą nutartį panaikinti.

4.1. Skunde gynėjas teigia, kad pati M. B. teisme paaiškino, jog ji neprieštarauja, kad G. B. lankytųsi jos gyvenamojoje vietoje, bendrautų su sūnumi, su kuriuo, G. B. paaiškinimu, yra svarbu palaikyti ryšį. Tuo tarpu M. B. dukra K. Ž., G. B. lankantis pas M. B. namuose, buvo išvykusi iš Lietuvos, o kaltinamasis jai jokios grėsmės nekėlė, be to, jai grįžus, kaltinamasis, kuris nuo 2017 m. gegužės 9 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nesilankytų pas M. B. namuose. Skunde taip pat teigiama, kad G. B. dirba, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, o jam paskyrus suėmimą, jis negalės dirbti ir prisidėti prie savo mažamečio vaiko išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad G. B. būtų bandęs paveikti nukentėjusiąją, byla jau teisme, nes ikiteisminis tyrimas baigtas.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundas tenkinamas.

Dėl kaltinamajam G. B. pakeistos švelnesnės kardomosios priemonės į griežtesnę

7. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 10 d. G. B. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažametės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., įpareigojant jį nesiartinti prie nukentėjusiųjų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažametės K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m., ne mažiau trijų metrų atstumu; nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiais asmenimis: M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir mažamete K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. bei kartu su nukentėjusiomis gyvenančiu asmeniu, t. y. mažamečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; nesilankyti šiose vietose: nukentėjusiųjų M. B. ir mažametės K. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei kitose nukentėjusiųjų gyvenamosiose vietose, jeigu gyvenamoji vieta būtų pakeista, taip pat mažametės K. Ž. ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) mokykloje, adresu (duomenys neskelbtini). G. B. buvo įspėtas, kad už kardomosios priemonės įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų nesilaikymą jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Tačiau 2017 m. gegužės 16 d. buvo gautas tarnybinis pranešimas, kad G. B. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, t. y. lankėsi gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), matėsi su M. B., mažamete K. Ž., mažamečiu A. B. (t. 1, b. l. 128). 2017 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. D. pranešimas, kad A. B. vėl pažeidinėja kardomosios priemonės sąlygas ir grasina M. B. (t. 1, b. l. 160). 2017 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas pranešimas iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato, kad G. B. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, t. y. pasak M. B. kaltinamasis dažnai būna jos namuose, ateina pasimatyti su A. B.. Nuvykus pareigūnams į (duomenys neskelbtini), buvo rastas kaltinamasis (t.1, b. l. 164-165). 2017 m. liepos 27 d. teisme G. B. patvirtino, kad būna bute.

7.1. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suėmimas yra skiriamas, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) gali trukdyti procesui. Šiuo pagrindu suėmimas be kita ko gali būti paskirtas, jei yra duomenų, kad įtariamasis (kaltinamasis) pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius. Nagrinėjamu atveju G. B. nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), t. y. jis kaltinamas smurtavęs prieš savo žmoną M. B. ir podukrą mažametę K. Ž.. Ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu perduota teismui, paskirta teismo posėdžio data, kardomoji priemonė ta pačia 2017 m. liepos 7d. nutartimi palikta ta pati. Pirmos instancijos teisme gavus liudytojo V. D. ( nukentėjusios M. B. tėvo) prašymą pakeisti kardomąją priemonę į suėmimą, kadangi jo teigimu G. B. lankosi jo dukters namuose, taip kelia grėsmę jo dukrai ir anūkei, šis klausimas buvo perduotas spręsti teisiamojo posėdžio metu. 2017 m. liepos 13 d. vyresniojo tyrėjos O. G. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 165) nustatyta, jog 2017 m. liepos 12 d. apie 20.55 val. pas M. B. jos gyvenamoje vietoje rastas kaltinamasis G. B., kurios paaiškinimu, jis ateina aplankyti savo mažamečio sūnaus A. B.. Konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios M. B. neužfiksuota. Pirmosios instancijos teisme sprendžiant kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, M. B. paneigė V. D. teiginius pavadindama juos klaidingais, kadangi tuo metu, kai lankėsi pas sūnų A. B. (g. (duomenys neskelbtini) m.) sutuoktinis G. B., jos dukra, nukentėjusioji K. Ž. buvo Vokietijoje pas jos seserį išvykusi atostogauti. Skundą nagrinėjant aukštesnės instancijos teisme M. B. teismui paaiškino, jog kaltinamasis labai myli savo sūnų A. B., su juo ir atėjo pasimatyti, nori, kad jis ir toliau su vaiku matytųsi, darbine prasme jį apibūdina kaip gerą darbuotoją, pasak jos, be G. B. darbas kenčia. Norėtų jog G. B. būtų paleistas iš suėmimo.

7.2. Pažymėtina, jog iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (2007 m. gegužės 15 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Esant Konstitucinio Teismo išaiškinimui teisingumo ir formalumo prasme, įvertinus nustatytų aplinkybių visetą nagrinėjamu klausimu, teisėjų kolegija mano, jog skiriant asmeniui, kuris kaltinamas padaręs neteisėtus veiksmus apysunkių nusikaltimų kontekste, pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą – skyrimo pagrindai, t. y. manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, siekdamas taip paveikti nukentėjusiąsias, turi būti ne formalus, bet pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. bandė paveikti nukentėjusiąsias darydamas joms kokį nors poveikį. Šioje byloje yra duomenys ir apie tai, kad M. B. yra įmonės, kurioje dirba jos sutuoktinis G. B. vadybininku, vadovė. Ji G. B., kaip įmonės vadovė apibūdina teigiamai. Kol buvo skirti įpareigojimai nesiartinti prie nukentėjusių ne mažiau kaip per tris metrus, nebendrauti ir neieškoti ryšių M. B. sutuoktinį priėmė į darbą sudarydama su juo darbo sutartį. Kaip ji teigia pati, dėl vyro G. B. apsilankymo namuose, niekada į policiją nesikreipė, mano jog tėvas turi teisę matytis su sūnumi A., kurį jis labai myli. Tai, kad pažeidė įpareigojimus, pirmos instancijos teisme pripažino ir G. B., teigdamas jog lankosi sūnaus gyvenamojoje vietoje, susitinka ir bendrauja su sūnumi. Gavus informaciją, pareigūnai ją nedelsiant patikrino ir tarnybiniame pranešime nurodė, kad konflikto ar kitokio poveikio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo nenustatė, mažametės K. Ž. tuo metu nebuvo. Nukentėjusioji M. B. paaiškino, kad tyrėjas neprieštaravo, jog ji su vyru gyventų kartu ( t.1.b.l. 165).Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, faktas jog buvo pažeisti įpareigojimai nesiartinti prie nukentėjusios, nebendrauti su sūnumi ir sutuoktine, neįrodo, kad tokio pažeidimo tikslas buvo ne sūnaus aplankymas, o siekis paveikti nukentėjusiąją M. B.. Todėl nesant įrodymų, kad taip G. B. siekė paveikti nukentėjusiąsias, nėra ir BPK 122str.1d.2p.numatytų suėmimo pagrindų.

7.3. Suėmimas G. B. skirtas ir BPK 122 str. 1d. 3p. tai yra, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad G. B. yra kaltinamas trijų tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymu, taip pat jis nėra įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju nėra formalių pagrindų, kurie leistų kaltinamajam G. B. skirti suėmimą ir tuo pagrindu, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl ir šiuo pagrindu G. B. suėmimas skirtas nepagrįstai.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai jog kaltinamasis G. B. pažeidė jam skirtus įpareigojimus, buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl kardomosios priemonės keitimo G. B. į griežtesnę kardomąją priemonę. BPK 122 straipsnio 7 dalis numato, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teismo nutartyje nepateikta faktinių aplinkybių ir motyvų, kurie patvirtintų, jog kaltinamajam negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės ( pavyzdžiui namų areštas su įpareigojimais, kurie būtų suderinti tiek su darbu, tiek su tėvo pareigomis) siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, taigi tuo nebuvo įvykdytas BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas reikalavimas.

9. Būtent dėl aukščiau aptartų argumentų, nesant suėmimo pagrindų yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį, kuria R. B. paskirtoji kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų pakeista į suėmimą 2 mėnesių terminui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo G. B. gynėjo advokato Mindaugo Vasiliausko skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį, kuria kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų pakeista į suėmimą dviejų mėnesių terminui.

G. B. nedelsiant paleisti iš suėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Edita DambrauskienėDanutė GiačaitėArūnas Paštuolis