Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybins darbo inspekcijos prie Nacionalinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014-07-02, 11.20 val. G. L. ūkyje surastas dirbantis R. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris parodė kokius darbus dirba. R. S. nei žodžiu, nei raštu paaiškinimo pateikti negalėjo, nes turi kalbos negalią ir yra neraštingas. Apie tai, kad R. S. vasaros metu atlieka įvairius darbus raštu patvirtino G. L., kuri paaiškino, kad už atliktus darbus atsilyginta maistu ir kartais pinigais. Ūkininkė G. L. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., 99 str. 1 d., 2 d. reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukta G. L. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylą gali nutraukti tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Institucija nurodo kritiškai vertinanti G. L. paaiškinimus, kad R. S. ji negalėjusi įdarbinti, nes jis yra neįgalus. Apie darbingumo lygį sprendžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, o ne pats darbdavys. Taip pat, Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp G. L. ir R. S. nebuvo susitarimo dėl konkretaus rezultato pasiekimo, nors pati G. L. paaiškino, kad vasaros metu R. S. dirba įvairius ūkinius darbus, t. y. pagalbiniu darbininku.

Institucija skunde taip pat pažymi, kad vienkartinių paslaugų teikimas galimas tik išduodant paslaugų kvitus. Vienkartinės paslaugos teikimas neišdavus paslaugos kvito prilyginamas nelegaliam darbui.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 41³ str. numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str., o darbą vertinti nelegaliu taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, Nr. N575-2791/2009).

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji leido savo ūkyje dirbti R. S. su juo nesudariusi darbo sutarties ir nepranešusi VSDFV administravimo įstaigai. Tokie G. L. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos buvo įvertinti kaip atitinkantys ATPK 41³ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs G. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog G. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant G. L. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė tuo, kad byloje esanti medžiaga nepatvirtina fakto, jog tarp G. L. ir R. S. buvo susiklostę darbo santykiai. Šioje byloje duomenų apie tai, kad R. S. G. L. ūkyje atliko konkrečias darbo funkcijas, pakluso nustatytai darbo tvarkai, jam už tai buvo mokamas sutartas atlyginimas, nėra surinkta. Priešingai, iš G. L. paaiškinimų, kurie šioje byloje nėra paneigti, matyti, kad R. S. pas ją į ūkį užeidavo epizodiškai, kai norėdavo pavalgyti, atlikdavo pavienius lengvus darbus, kurie buvo orientuoti į rezultato pasiekimą, pavyzdžiui kapojo malkas, ar, kaip šiuo atveju – į priekabą krovė panaudotą šienainio plėvelę, jokio susitarimo dėl darbo užmokesčio ar darbo laiko nebuvo, G. L. R. S. atsilygindavo maistu arba pinigais, į ūkį jis ateidavo ir išeidavo kada pats norėdavo. Vertinant byloje esančius duomenis sistemiškai šiuo atveju daryti kategorišką išvadą, kad G. L. ir R. S. siejo faktiniai darbo santykiai, nėra pagrindo. Tačiau nepriklausomai nuo to, kad teisiniam pažeidimo įvertinimui ir kvalifikavimui reikšmingi duomenys, kurie šiuo atveju buvo pakankami atitinkamoms išvadoms padaryti, buvo išanalizuoti ir atitinkamai įvertinti, byla buvo išnagrinėta pažeidžiant vienos iš proceso šalių – administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos procesines teises, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijai pranešta nebuvo. Šią aplinkybę Institucija akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (jos atstovas) turi teisę žinoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, reikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą (nutartį), laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Toks aiškinimas atitinka ir rungtyniškumo principą, kurio esmė ta, kad proceso šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės pasinaudoti įstatymo joms suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apygardos teismas mano, kad šiuo atveju padarytas procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą panaikinti ir G. L. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.