- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- 1S-922-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-1-00324-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratė Šilingaitės – Pečkienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 593 nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2014-08-25 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliai - BK) 199 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 2, 5 dalies 1, 2 punktus - laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžia - 2014-05-08, bausmės pabaiga - 2016-05-08.
Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-04-08 nutarimu Nr. 593 nutarta taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi patvirtino Komisijos 2015-04-08 nutarimą Nr. 593 taikyti lygtinį paleidimą L. B. iš pataisos įstaigos, kadangi visos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį L. B., ir yra pagrindas tikėtis jo teigiamo ir nenusikalstamo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė – Pečkienė skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos 2015-04-08 nutarimą Nr. 593 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Skunde prokurorė nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį L. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, netinkamai įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus, tai, kad teismas anksčiau jam jau buvo parodęs pasitikėjimą ir taikęs lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tai, kad šiuo metu L. B. atlieka bausmę už sunkesnį nusikaltimą, nei buvo ankstesni, tai, kad dar ilgas laiko tarpas liko kalėti, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Taip pat pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė, todėl turi būti atsižvelgta ir į tai, kad atliktas bausmės laikas nebuvo pakankamas konstatuoti, jog nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, ir kad nuteistasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Be to, nuteistasis viso teistas 6 kartus, šis teistumas 7-as, anksčiau yra taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas (buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos likus 2 metams, tačiau lygtinio paleidimo metu priimti du nuosprendžiai). Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą, tai, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino jam teismo išreikšto pasitikėjimo, kas neleidžia daryti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals. L. B. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nusikalstamo elgesio padariniai. Nesugebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir nenusikalsti lygtinio paleidimo metu rodo neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą ir nustatytus draudimus. Nuteistajam ankstesnės griežtos laisvės atėmimo bausmės įtakos nepadarė. Tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prokurorės skundą nuteistasis L. B. nurodo, jog prokurorės skundas yra neteisėtas ir nepagrįstas, bei prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartį palikti nepakeistą, o prokurorės skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės – Pečkienės skundas tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies ir 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, vien formaliųjų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Vertinant lygtinio paleidimo galimybę, būtina konstatuoti, ar asmens atžvilgiu yra pasiekti visi jam parinktos ir skirtos bausmės tikslai, kurie sudaro pagrindą manyti, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, patvirtindamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, neįvertino visų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo L. B. asmenybės, nusikaltimų, už kuriuos jis atlieka bausmę, pavojingumo, ankstesnių teistumų ir visuomenės intereso.
Sutiktina su skundžiama nutartimi, kad formalieji pagrindai taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą yra. Pritartina, kad yra ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tai, kad jis yra skatintas, drausminių nuobaudų neturi, bausmės atlikimo metu nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių aplinkybių nepakanka, jog būtų galima konstatuoti, kad L. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Nors teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir byloja jo naudai, rodo nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog įmanoma sėkminga nuteistojo probacija jau šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą.
Aukštesnės instancijos teismas pritaria prokurorės skunde išdėstytiems argumentams, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį L. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, netinkamai įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurias atlieka bausmę, nuteistasis padarė neišnykus ankstesniems teistumams, tai, kad teismas anksčiau jam jau buvo parodęs pasitikėjimą ir taikęs bausmės vykdymo atidėjimą bei lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau nuteistasis tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujus nusikaltimus, tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, o likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, šis teistumas septintas, bausmė atliekama už sunkų tyčinį nusikaltimą ir nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kai nuteistasis ir anksčiau teistas už analogišką veiką, aukštesnysis teismas nepagrįsta laiko apylinkės teismas padarytą išvadą, kad L. B. bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį.
Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir neturėtų būti taikoma formaliai. Apylinkės teismas neįvertino Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodytų kriminogeninių veiksnių. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 88 balai pagal OASys, tačiau ji ženkliai viršija vidutinės rizikos vidurkį ir yra artima aukštai, jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, finansinio stabilumo trūkumas, gyvenimo stilius (laisvėje gyveno nerūpestingą gyvenimą, vartodavo narkotikus, bendravo su netinkama kompanija, kartojo tas pačias klaidas, yra teistas už chuliganizmą, viešosios tvarkos pažeidimą, kuriuos padarė būdamas neblaivus, nėra linkęs laikytis įstatymų). L. B., atlikdamas bausmę, pataisos namuose nesimokė, nedirbo, socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, todėl nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad yra aplinkybių, rodančių teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius.
Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad kaltininkas dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Įvertinus nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kitus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nuteistajam ir valstybės taikomas prievartos poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, kad paveiktų jį ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, o ne sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į visuomenę būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Taigi, nors nuteistasis L. B. ir atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai esant svarstytina galimybė dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Net esant nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, padaryta nusikalstama veika, jos pobūdis, ankstesnių teistumų skaičius, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog L. B. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl prokurorės skundas tenkintinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nutartis naikintina, priimant naują sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratė Šilingaitės – Pečkienės skundą tenkinti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 593 nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.