Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorei Loretai Irenai Baguckienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-09-30 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 2017-09-27 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64(1) str., galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2021-05-07 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto bausme;

4) 2022-09-08 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 48 parų arešto bausme, 2023 m. vasario 8 d. paleistas atlikęs bausmę,

5) 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 48 parų arešto bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. spalio 10 d., bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. K. 2023 m. gegužės 19 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam A. R. į veidą, taip nukentėjusiajam A. R. padarė galvos sumušimus su odos nubrozdinimais veide, lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio dviejų kandžių sumušimus, kas nukentėjusiajam A. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. K. 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, plastikiniu vieno litro talpos alaus buteliu tyčia sudavė tris kartus į galvą lovoje gulinčiam savo broliui P. K., taip nukentėjusiajam P. K. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, A. K. 2023 m. spalio 7 d., apie 20.40 val(duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 2,64 promilių). Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl A. R. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis)

Motyvuojamoji dalis

6.4. 2023 m. gegužės 25 d. A. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys apie įvykdytą nusikaltimą (1 t., b. l. 1-3).

4. Teismui nekyla abejonių, kad A. K. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo smurtinius veiksmus išprovokavo su nukentėjusiuoju įvykęs konfliktas. Tyčios turinį taip pat patvirtina ir atliktų smurtinių veiksmų skaičius bei pobūdis – A. K. kumščiu ne mažiau kaip du smūgius sudavė nukentėjusiajam į veido sritį. Taigi darytina išvada, kad A. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo tokio veikimo nukentėjusiajam A. R. sukels nežymų sveikatos sutrikdymą, būtent to ir siekė (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

5. Kaltinamojo A. K. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui P. K. (BK 140 straipsnio 2 dalis)

6. Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais:

11.2. 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei jo prieduose – fotolentelėse – užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – daugiabutis namas, jo laiptinė, butas bei jo koridorius ir kambariai, esantys (duomenys neskelbtini), plastikinė 1 l alaus tara bei P. K. pranešime apie įvykdytą nusikaltimą duomenys (1 t., b. l. 25-27, 36-43).

11.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2023 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 353/2023 (10) nurodyta, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, P. K. kūne sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 173).

11.7. 2023-09-13 21.41 val. P. K. alkoholio kiekio matavimo prietaisu 7510, ARPK-0165 nustatytas neblaivumas - 3,13 promilių (1 t., b. l. 143-145).

7. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui, t. y. broliui P. K.: jis, 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, plastikiniu vieno litro talpos alaus buteliu tyčia sudavė tris kartus į galvą lovoje gulinčiam savo broliui P. K.. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. sukėlė fizinį skausmą broliui. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties teisme duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu teisme, kurį patvirtino kiti teismo posėdžio metu sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai, tai – nukentėjusiojo P. K. parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, daiktų apžiūros protokolas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys ir kt. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką tokiu būdu laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi nustatyta, jog kaltinamasis A. K. sukėlė fizinį skausmą savo broliui P. K..

Dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis)

13.8. 2024-04-26 apklaustas A. K. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 132-135).

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

10. Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

11. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, neblaivumas nustatytas alkotesterio parodymais, vairavimo faktą patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, taip pat kaltinamojo parodymai. A. K. veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. K. 2023 m. spalio 7 d., apie 20.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas.

12. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

14. Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

15. Pirmiausia teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nusikaltimai žmogaus sveikatai, vienas – transporto eismo saugumui, nusikaltimai tyčiniai, baigti, dviem nusikaltimais sukeltos pasekmės, vienu atveju – nežymus sveikatos sutrikdymas fiziniam asmeniui, kitu atveju – fizinis skausmas šeimos nariui, nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. iki nusikalstamų veikų padarymo anksčiau teistas 5 kartus, visais kartais už tyčines nusikalstamas veikas, paskutinį kartą teistas 2024 m. liepos 30 d. už nežymaus sveikatos sutrikdymą, bausmės neatlikęs. Visa tai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį nusikalsti, o jau buvusios paskirtos bausmės, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo – bet priešingai – jis ir toliau elgiasi nusikalstamai. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad tai nėra atsitiktinės A. K. nusikalstamos veikos, o jis nusikalto dėl susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Toks jo elgesys rodo nenorą keisti savo gyvenimo būdą. Akivaizdu ir tai, kad anksčiau nuteistajam taikytos poveikio priemonės (areštas, realus laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jam neturėjo, kadangi jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. A. K. per paskutinių trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas 6 kartus: 2 kartus už specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, 2 kartus už pasirodymą viešoje vietoje būnant neblaiviam, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, kartą už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir kartą už karantino sąlygų nesilaikymą. Informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 49-55). Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Sprendžiant dėl bausmės rūšių už jo padarytas nusikalstamas veikas parinkimo, yra atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, nedirbantis. Kaltinamasis nurodė, jog psichikos ligomis neserga (2 t., b. l. 132). Byloje nėra jokių jį teigiamai galinčių charakterizuoti bylos duomenų. Su civiliniu ieškiniu dėl 94,49 Eur sutiko, tačiau jo neatlygino.

18. Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam A. K. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose nustatyti tokios bausmės rūšies vidurkiai. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą padarytą nesunkų nusikaltimą A. K. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir už nusikalstamos veikos, numatytos 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

19. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatytos BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytos bausmių apėmimo sąlygos. Teismas, bendrindamas kaltinamajam A. K. paskirtas bausmes, vadovaujasi BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytu dalinio bausmių sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės prideda dalį švelnesnių bausmių, pridedamų bausmių dalis nustato įvertinus prieš tai aptartas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skiria subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

20. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

21. A. K. nusikalstamas veikas padarė iki 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriuo A. K. buvo nuteistas 48 parų arešto bausme. Atsižvelgiant į tai, bausmės subendrintinos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys), prie šiuo nuosprendžiu skiriamos griežtesnės bausmės pridedant 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skiriant galutinę subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

22. Teismas, išanalizavęs bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiųjų elgesį, tai, jog A. K. smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, taip pat atsižvelgdamas į baigiamųjų kalbų metu prokurorės išsakytą poziciją dėl A. K. skirtinos bausmės, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti atlikus tik dalį laisvės atėmimo bausmės, kitos dalies vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, A. K. paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidedamas, nustatant, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamasis turi nedelsiant atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidedant vieneriems metams.

23. Atsižvelgiant į A. K. padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti, jog po nedelsiant atliktinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, A. K. skirtina 6 mėnesių intensyvi priežiūra, likusios neatliktos bausmės atidėjimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas), pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), taip pat 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas) bei 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

24. Į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaitytina bausmės dalis atlikta pagal 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį.

25. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius BK 68 straipsnio nuostatų A. K. atžvilgiu, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad A. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, net tuo atveju, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-7-49-788/2016).

27. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis kėlė didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, todėl baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, būtina taikyti siekiant apriboti A. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metų laikotarpiui uždrausti naudotis (įgyti) teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Šis terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. spalio 18 d.

28. Nustatyta, kad A. K. vairavo jam priklausantį keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone.

29. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalies, taip pat BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, kaltininkui faktiškai priklausantis konfiskuotinas turtas, taigi ir nusikalstamos veikos priemonė, privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji taikytina. Teismas, įvertinęs tai, kad keturratis motociklas „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. K., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, nusprendžia, kad yra pagrindas iš A. K. konfiskuoti keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini), saugomą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

IV. Dėl civilinio ieškinio

30. Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

31. Šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo A. R. gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 94,49 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 118-120). Kartu su ieškiniu pateiktas 2023 m. liepos 4 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 20 d. nukentėjusiajam buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga, atlikta kompiuterinė tomografija. Visų minėtų paslaugų kaina – 94,49 Eur. Atsižvelgus į tai, kad ši žala padaryta būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, civiliniame ieškinyje nurodytos žalos dydis yra pagrįstas prie ieškinio pridėtais dokumentais, kaltinamasis neginčija civilinio ieškinio ir jame nurodyto žalos dydžio, su juo sutinka, konstatuotina, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas. Iš kaltinamojo A. K. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistina 94,49 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

32. Kaltinamajam A. K. 2023 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti. 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės taikymo sąlygos pakeistos. 2023 m. spalio 18 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu A. K. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Visos minėtos A. K. skirtos kardomosios priemonės – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

33. Byloje, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. kovo 28 d. nutarimu buvo skirtas laikinas (iki 2024 m. rugsėjo 27 d.) nuosavybės teisės apribojimas A. K. priklausančiam keturračiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerių (2 t., b. l. 35-36). Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam keturračiam motociklui buvo pratęstas iki 2025 m. kovo 27 d. (2 t., 207-209). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas keturračiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikintinas.

34. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. plastikinė 1 l alaus tara, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėta ir pagal 2023 m. rugsėjo 18 d. aktą Nr. 00000009606 perduota saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 27, 178-186), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

35. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti A. K. paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir nustatyti A. K. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtos galutinės griežtesnės bausmės pridėti 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir A. K. paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo galutinę subendrintą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 ir 4 dalimis, A. K. paskirtos 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, paskiriant 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo A. K. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, skirti A. K. po nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, skirti A. K. 1 (vienerių) metų bausmės atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje bei 6 (šešis) mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2024-07-30 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti iš A. K. jam nuosavybės teise priklausantį keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini), saugomą individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 94,49 Eur (devyniasdešimt keturių eurų 49 centų) žalos atlyginimą.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keturračiam motociklui „(duomenys neskelbtini)“, be valstybinių numerių, matomas VIN yra (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. plastikinę 1 l alaus tarą, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėta ir pagal 2023 m. rugsėjo 18 d. aktą Nr. 00000009606 perduota saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.