- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- eII-303-729/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- N. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. L. (N. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2026-02-24 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25293086390).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau ir – Institucija) 2026-02-24 nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25293086390), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, motyvuojant tuo, jog N. L., vairuodamas automobilį, jį apgadino dėl savo paties neatsargumo. Vadovaujantis Lietuvos Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 ir regia.lt duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai su tiksliomis ribomis, iš kurių matoma, kad spygliuota viela ištempta vidinėje sklypo teritorijoje, vizualiai tai nėra įprasta tvora ir ištempta ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo kelio ribos, todėl kliūčių keliu važiuojantiems asmenims ir pėstiesiems bei su tuo susijusios grėsmės eismo saugumui nesudaro. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad savo sklypo teritorijoje draudžiama apsitverti atskirus sklypo vidinius plotus, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Automobilio vairuotojas, valdydamas šį padidinto pavojaus šaltinį, judėdamas atbuline eiga turi būti itin atidus, įsitikinti, kad atlikti manevrą saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, o manevro metu nebus apgadintas svetimas turtas.
Šalies argumentai
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas N. L. skundas dėl Institucijos 2026-02-24 nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodo, jog eismo įvykis įvyko gyvenamųjų namų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje yra faktiškai naudojamas įvažiavimas į sklypą iš gatvės, kuris vizualiai suvokiamas kaip nuovaža transporto priemonėms. Šiuo atveju jis, važiuodamas atbuline eiga tamsiu paros metu, kliudė per įvažiavimo trajektoriją ištemptą vielą, kuri buvo automobilio judėjimo zonoje, tačiau nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, signaline juosta ar atšvaitais bei tamsiu paros metu ji buvo objektyviai nematoma; dėl apgadinto automobilio jis patyrė 180 Eur turinę žalą. Šiuo atveju per faktiškai naudojamą įvažiavimą ištempta ir nepažymėta viela sudarė pavojingą ir objektyviai nematomą kliūti transporto priemonėms. Vadovaujantis Lietuvos Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 65.4 punktu, spygliuotos vielos naudojimas miestuose yra draudžiamas, išskyrus viršutinę tvoros dalį.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo palikti 2026-02-24 priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog policijos pareigūnai reagavę į gautą pranešimą tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą nustatė, kad automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo N. L., kuris paaiškino, kad vairavo automobilį atbuline eiga ir įvažiavo į spygliuotą vielą, kuri buvo naudojama aptverti privačią teritoriją. Policijos pareigūnams N. L. teigė, kad jis yra nekaltas dėl jo automobilio apgadinimo, nes jis tamsiu paros metu nepastebėjo ištemptos vielos, kadangi ji nebuvo pažymėta. N. L. kategoriškai nesutiko, kad pats yra kaltas dėl šio eismo įvykio, teigdamas, kad kaltas yra privačios teritorijos savininkas, kadangi jis nebuvo pažymėjęs spygliuotos vielos tvoros jokiais skiriamaisiais ženklais ir nebuvo pasižymėjęs, kad aptverta teritorija, tai privati valda. Administracinėje byloje esančioje fotonuotraukoje, pavadintoje „IMG_20251221_032729“, matyti į žemę įkalti mediniai kuoliukai, kurių galai pažymėti raudona spalva. Prie šių kuoliukų pritvirtinta viela, žyminti privačios teritorijos ribas ir ribojanti patekimą į privačią teritoriją. Tiriant administracine bylą nustatyta, kad pagal „regia.lt“ duomenimis sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos yra beveiki iki pat kelio, o viela ištempta sklypo viduje, ženkliai toliau nuo kelio, netgi už elektros skydinės. Vertinant administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad dėl automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo yra atsakingas šią transporto priemonę vairavęs N. L.. Pats Pareiškėjas nurodo, kad transporto priemonę vairavo važiuodamas atbuline eiga. Vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, įsitikinti, jog atliekamas manevras yra saugus ir nesudarys kliūčių ar pavojaus kitiems eismo dalyviams, tačiau N. L. šių pareigų nesilaikė. Be to, jis neatsižvelgė į tai, kad įvykis vyko tamsiu paros metu, kai iš vairuotojo reikalaujama ypatingo atidumo ir atsargumo. Šiuo atveju viela buvo ištempta privačioje teritorijoje siekiant apriboti patekimą į privatų sklypą. Kelių eismo taisyklės nenumato pareigos pažymėti vielos, tvoros ar kito objekto esančio privačioje teritorijoje, todėl sklypo savininkui nekyla atsakomybė dėl apgadinto automobilio. Pažymėtina, kad įvažiavimas neskirtas viešajam eismui, skirtas įvažiuoti tik asmeniui į savo privatų sklypą.
Institucijos atstovas ir pareiškėjas N. L. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta tinkamai. Teisme gauti prašymai bylą nagrinėti Institucijos atstovui ir pareiškėjui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamu atveju Institucijos 2026-02-24 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565-1 straipsniu motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, kadangi pats pareiškėjas N. L. kaltas dėl savo automobilio apgadinimo. Vadovaujantis Lietuvos Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 ir regia.lt duomenimis, (duomenys neskelbtini), yra atlikti tikslūs kadastriniai matavimai su tiksliomis ribomis, iš kurių matoma, kad spygliuota viela ištempta vidinėje sklypo teritorijoje, vizualiai tai nėra įprasta tvora ir ištempta ne mažiau kaip 1 m atstumu nuo kelio ribos, kliūčių keliu važiuojantiems asmenims ir pėstiesiems, grėsmės eismo saugumui nesudaro. Duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad savo sklypo teritorijoje būtų draudžiama apsitverti atskirus sklypo vidinius plotus bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Automobilio vairuotojas, valdydamas automobilį - padidinto pavojaus šaltinį, judėdamas atbuline eiga turi būti itin atidus, įsitikinti, kad atlikti manevrą saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams ir manevro metu nebus apgadintas svetimas turtas.
Nors pareiškėjas N. L. skundu nesutiko su priimtu nutarimu, prašo jį panaikinti, motyvuojant tuo, jog ištempta viela per įvažiavimo trajektoriją buvo automobilio judėjimo zonoje, ji nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais, signaline juosta ar atšvaitais bei tamsiu paros metu ji buvo objektyviai nematoma, tačiau vien šių pareiškėjo pateikiamų subjektyvaus vertinimo aplinkybių nepakanka pažeidimui konstatuoti. Iš Regionų geoiformacinės aplinkos paslaugos žemėlapio REGIA ir į bylą pateiktų nuotraukų nustatyta, kad viela, kurią kliudė atbuline eiga automobiliu važiavęs pareiškėjas, yra ištempta suformuoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), viduje, ją atitraukus nuo sklypo su važiuojamąja kelio dalimi ribos, taip ribojant patekimą į sklypą. Pažymėtina, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą reikalavimai dėl kliūčių įrenginių žymėjimo yra taikomi viešosiose erdvėse, t. y. viešuosiuose keliuose (KET 11 punktas). Sutiktina su atsiliepime išdėstyta Institucijos nuomone, jog šiuo atveju sklype ištiesta viela nėra įrengta nei važiuojamojoje kelio dalyje, nei kelio apsaugos zonoje, todėl jai netaikomi reikalavimai dėl privalomo žymėjimo ar papildomo įspėjimo, susiję su kliūčių žymėjimu viešojo naudojimo teritorijose. Viela atitvertas sklypas ar jo dalis, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nėra nuovaža transporto priemonėms, toks vielos ištiesimas laikytinas sklypo savininko pasirinktu būdu pažymėti, kad teritorija nėra skirta viešam eismui ar bendram naudojimui. Pažymėtina, jog asmeniui važiuojant atbuline eiga yra taikomas padidintas atidumo ir atsargumo standartas, nes tokio judėjimo metu yra ribotas matomumas ir sumažėja galimybė tinkamai įvertinti aplinką; jis turi elgtis itin atidžiai ir atsargiai, įsitikinti, kad atbulinis judėjimas nesukels neigiamų padarinių tiek jo paties, tiek kitų asmenų turtui. Šiuo atveju N. L. prieš pradėdamas judėti ir judėdamas atbuline eiga turėjo įsitikinti, kad kliūčių nėra, o toks važiavimas nesukels pavojaus ar žalos. To nepadarius ir kliudžius kliūtį, laikytina, kad N. L. nesilaikė reikalaujamo atidumo bei rūpestingumo, todėl prisiima atsakomybę už savo automobiliui padarytą žalą.
Tai, kad nutarime ir atsiliepime į skundą išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su paties pareiškėjo pozicija ir jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas savaip interpretuoja įvykio aplinkybes, dėsto savo subjektyvų situacijos suvokimą, kuris neatitinka byloje surinktos medžiagos, skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja byloje surinktai medžiagai, yra jos paneigiami.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-24 nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25293086390) yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o N. L. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
N. L. (N. L.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026-02-24 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 25293086390) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.