Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

specialistams Audronei Verseckaitei ir Linui Grincevičiui (dalyvaujant nuotoliniu būdu per video konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A., jo įstatyminės atstovės V. S. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poreikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant R. A. neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nėra būtina ryšium su darbu arba mokymusi.

Iš R. A. priteista G. Š. 3939,50 eurų turtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą, civilinės atsakovės V. S., nustatant, kad ši jos pareiga pasibaigia, kai R. A. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka 3939,50 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. A. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: 2020 m. sausio 9 d. apie 4.35 val. adresu: (duomenys neskelbtini), iš privataus, neaptverto gyvenamojo namo kiemo, panaudojus automobilio raktelį, kuris ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų 2019 m. gruodžio 25 d. buvo pagrobtas iš to paties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir dėl ko priimtas atskiras procesinis sprendimas, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasikėsino pagrobti A. Š. vardu registruotą, o G. Š. naudojamą automobilį „Mercedes - Benz W213 E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 30 540 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas grobiamo automobilio naudotojos sutuoktinio D. Š..

3. Nuteistasis R. A., jo įstatyminė atstovė V. S. ir jo gynėja advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo – pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. A., jo įstatyminės atstovės V. S. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino R. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Dėl R. A. kaltės padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą

7. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys) Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, rėmėsi duomenimis, kurie negali būti pripažinti įrodymais, padarė nepagrįstas išvadas dėl R. A. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, įvertinta įrodymų visuma, jungiant juos į nuoseklią įrodymų grandinę ir padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma.

9. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistojo R. A. kaltė dėl pasikėsinimo pagrobti A. Š. vardu registruotą, o G. Š. naudojamą automobilį „Mercedes - Benz W213 E“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ginčijama tvirtinant, kad byloje, išskyrus nenuoseklius, nepatikimus liudytojo D. Š. parodymus bei odorologinio tyrimo rezultatus, nėra surinkta jokių kitų R. A. kaltę pagrindžiančių ir odorologinio tyrimo išvadą patvirtinančių įrodymų.

11. 2020 m. sausio 21 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojui D. Š. atpažinimui buvo parodyti trys asmenys. Atpažįstančiajam pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, liudytojas pareiškė, jog iš trijų jam pateiktų atpažinti asmenų, panašiausias asmuo į asmenį, kuris pasikėsino pavogti automobilį „Mersedes Benz“ yra asmuo, sėdintis pirmas iš kairės pusės (R. A.). (1 t., b. l. 83-88). Apeliacinio skundo teiginys, kad atsižvelgiant į tai, kad asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką buvo atliktas praėjus kelioms dienos nuo įvykio, liudytojo atmintyje jau turėjo išblėsti matyto asmens vaizdinys, yra niekuo nepagrįstas ir deklaratyvus. Įsiminimo, detalių atgaminimo lygis yra subjektyvus, kiekvieno skirtingas ir vien dėl to, kad liudytojas paaiškinimus apie įvykio vietoje buvusį asmenį teikė, jį atpažino iš nuotraukos praėjus penkioms dienoms nuo įvykio, nėra pagrindo abejoti jo nurodytų aplinkybių teisingumu. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu atpažįstantis asmuo ne visada gali nurodyti ar apibūdinti visus individualius atpažintino asmens požymius (pvz., veido bruožus), tačiau vien tai nėra pagrindas abejoti atpažinimo patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-229-976/2018).

12. Deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2020 m. sausio 21 d. vykusio asmens parodymo atpažinti metu liudytojas D. Š. atpažino ne įvykio vietoje matytą asmenį, o prieš tai atpažinimo pagal nuotrauką metu nuotraukoje matytą žmogų. Tokie asmens parodymo atpažinti veiksmai, kai pradžioje asmuo atpažįstamas pagal jo nuotrauką, o praėjus kuriam laikui, atpažinimas vykdomas gyvai, yra įprastinė tyrimo taktika ir jokių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidžia. Be to, pažymėtina ir tai, jog atpažinimas iš nuotraukų buvo atliktas prieš savaitę iki asmens parodymo atpažinti gyvai, todėl visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad liudytojas galėjo prisiminti ir atpažinti anksčiau jo nurodytą asmenį nuotraukoje, o ne asmenį, kurį matė įvykio vietoje. Tai, jog teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. Š. nebuvo 100 procentų tikras, kad kaltinamasis yra tas pats asmuo, kuris kėsinosi pagrobti jo žmonos naudojamą automobilį, nepaneigia procesinių veiksmų – parodymo atpažinti metu gautų duomenų patikimumo, nes visiškai akivaizdu, jog praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio, sunku prisiminti detales, juolab žmogų, kuris matytas labai trumpą laiko tarpą. Be to ir pats liudytojas 2020 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdžio metu vykusios apklausos metu nurodė, kad veidų ilgam negali įsidėmėti. To paties teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad parodymo atpažinti metu jis buvo 80 procentų tikras, jog atpažino tą asmenį, kurį nusikaltimo metu matė įvykio vietoje. Kaip ir minėta, anksčiau, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad vieta, kurioje stovėjo automobilio atrakinimo (užrakinimo) pultelį spaudantis jaunuolis, buvo gerai apšviesta ir jis spėjo pamatyti pastarojo veidą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo D. Š. nurodytų aplinkybių teisingumu. Nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių minėtas liudytojas galėtų apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu nuteistąjį R. A., tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantai, todėl laikyti jo parodymus nepatikimais – nėra jokio pagrindo. Apie liudytojo parodymų patikimumą galima spręsti iš byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotų duomenų. Nors peržiūrėjus vaizdo įrašą, negalima atpažinti jame užfiksuotų įvykio metu nusikaltimo vietoje buvusių asmenų, tačiau šiame vaizdo įraše užfiksuotas asmenų judėjimas atitinka liudytojo D. Š. nurodytą įvykių seką, t. y., kad pradžioje jis matė du asmenis, kurie kėsinosi išvaryti iš kiemo automobilį, ir kad po to vienas asmuo buvo grįžęs, tačiau liudytojui jį pastebėjus ir bandant pavyti, pabėgo.

13. Liudytojo D. Š. parodymų, o tuo pačiu ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką bei asmens parodymo atpažinti užfiksuotų aplinkybių teisingumą patvirtina ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame 2020 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „Mercedes Benz W213“ E klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo dešinės priekinės sėdynės, rastas įtariamojo R. A., gimusio (duomenys neskelbtini) kvapas (1 t., b. l. 48-52).

14. Odorologinio kvapų tyrimo išvada tiriama ir vertinama kaip ir kiti duomenų šaltiniai. Pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2005, Nr. 2K-511/2005, Nr. 2K-183/2006, Nr. 2K-798/2006, 2K-55-699/2017, 2K-138-689/2019). Tačiau bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Dėl šių aplinkybių bet koks reikšmingas bylai faktas gali būti laikomas nustatytu tik tada, kai, be odorologinį tyrimą atlikus surašytos specialisto išvados, tas faktas patvirtinamas ir kitais būdais gautais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008).

15. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti specialistų, atlikusių odorologinį tyrimą, išvados dėl kvapų identifikavimo rezultatų patikimumu, kadangi odorologinis tyrimas atliktas kompetentingų pareigūnų, nepažeidžiant odorologinių tyrimų atlikimo metodikos ir nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos medžiagą, susijusią su minėto tyrimo atlikimu, apeliacinės instancijos teisme apklausęs odorologinį tyrimą atlikusius specialistus Liną Grincevičių ir Audronę Verseckaitę, neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomomis abejonėmis dėl to, ar kvapo mėginio ant automobilio priekinės keleivio sėdynės pakako tiriamajai medžiagai surinkti, ar kvapo mėginiai buvo paimti laikantis mėginių paėmimo tvarkos. Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad kvapo pėdsakas, paimtas 2020 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) iš automobilio „Mercedes Benz W213“ E klasės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo dešinės priekinės sėdynės, pateiktas odorologiniame stiklainyje, ant kurio priklijuoti aiškinamieji užrašai su parašais. Aiškinamuosiuose užrašuose nurodyta, kad kvapo pėdsakas buvo gaunamas kontaktiniu būdu išlaikant kvapo sugėriklį su objektu 1 valandą. Pirmosios instancijos teisme apklaustas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas Linas Grincevičius nurodė, kad išvada, jog tyrimui paimtas kvapas sutapo su R. A. kvapu, yra kategoriška, kadangi atliekant tyrimą abu šunys vienodai reagavo į kvapo pėdsaką, paimtą nuo automobilio priekinės, dešinės pusės sėdynės. Specialistas paaiškino, kad buvo pateikti tirti 5 objektai. Stiklainiai su kvapų mėginiais buvo uždari, užantspauduoti, antspaudai nepažeisti. Jis taip pat nurodė, kad kvapo pėdsako susidarymo mechanizmas priklauso nuo to, kiek laiko asmuo sėdėjo toje sėdynėje, kvapo pėdsako išsilaikymas ant tos medžiagos priklauso ir nuo patalpos. Jei patalpa uždara, kvapo pėdsakas išsilaiko ilgesnį laiką. Užkonservuotas kvapas išbūna iki metų. Kad šuo pajustų kvapą, asmens kontaktas su paviršiumi turi trukti ne mažiau, kaip 1 minutę. Lyginamajam tyrimui pagal metodiką, ne mažiau kaip 1 valandos kvapo pėdsakas turi būti nuimamas nuo objekto. Nuo įtariamojo asmens kūno ne mažiau, kaip 30 minučių. Rekomenduojama pėdsaką imti nuo tos kūno dalies, kur galimai buvo didesnis kontaktas. Jei sėdynė, tai nuo sėdmenų, nugaros. Iš esmės analogiškas aplinkybes dėl kvapų pėdsakų paėmimo apeliacinės instancijos teisme nurodė ir specialistė A. Verseckaitė.

16. Nagrinėjamu atveju iš 2020 m. vasario 5 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad imant įtariamojo R. A. lyginamuosius kvapo pėdsakus, jis medžiaginę skiautę užsikišo už kelnių juosmens nugaros dalyje. Praėjus 1 valandai, R. A. medžiaginę skiautę išsiėmė, sulankstė ir įdėjo į stiklainį. Protokole nurodyta, kad veiksmas pradėtas 14.09 val., baigtas 15.08 val. (1 t., .b. l. 41-43), tad truko be vienos minutės vieną valandą, todėl nėra pagrindo manyti, kad aiškinamajame užraše ant stiklainio su R. A. kvapo pėdsaku būtų nurodyti neteisingi duomenys. Kadangi specialistai L. Grincevičius ir A. Verseckaitė nurodė, jog imant kvapo pėdsaką nuo asmens kūno, pakanka kūno kvapo sugėriklį laikyti 30 minučių, akivaizdu, jog šiuo atveju buvo pakankamai laiko kvapo įsigėrimui. Atsižvelgiant į tai, kad šunys biodetektoriai tiek į etaloninį kvapą (R. A. lyginamąjį kvapo pavyzdį, paimtą 2020 m. vasario 5 d.), tiek į tiriamą kvapo pėdsaką, paimtą 2020 m. sausio 9 d. nuo automobilio dešinės pusės priekinės sėdynės (buvo imamas nuo nusikaltimo praėjus trumpam laiko tarpui, kadangi įvykio vietos apžiūra, kurios metu ir buvo paimti kvapo pėdsakai iš automobilio, atlikta nuo 5.15 val. iki 7.05 val.), reagavo, todėl darytina išvada, kad kvapo pėdsakai ant kvapą išlaikančių objektų buvo išlikę, kadangi priešingu atveju šunys nebūtų reagavę. Visi paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. A. sėdėjo automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad automobilyje nebuvo rasta jo biologinės kilmės pėdsakų, paminėtos išvados nekeičia, kadangi šiuo atveju buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Fakto, kad R. A. naudojamas mobilaus ryšio telefonas nebuvo prisijungęs prie judriojo ryšio bazinių stočių įvykio vietoje, taip pat nepatvirtina, kad nuteistasis nebuvo įvykio vietoje, kadangi tuo metu mobilaus ryšio telefoną jis galėjo būti palikęs namuose, juo nesinaudoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų teiginiai, jog R. A. kvapo pėdsakas nusikalstamos veikos padarymo vietoje (ant priekinės automobilio keleivio sėdynės) atsirado ne dėl to, kad jis toje vietoje buvo, o kitais būdais, pavyzdžiui, į nusikalstamos veikos padarymo vietą kitiems asmenims atsinešus jo kvapo turinčius objektus (dėvint nuteistojo rūbus) ar pan., atsižvelgus į liudytojo D. Š. parodymus, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką ir asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotus duomenis, atmetama ir laikoma tik kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė versija ir natūralus siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neišsamumo neapklausiant tyrėjos A. P. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyto M. V.. Išties minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant nustatyti asmenis, turinčius reikšmingos informacijos, buvo bendrauta su kaimynystėje gyvenančiais asmenimis, vienas kurių - M. V. nurodė, kad nieko įtartino nepastebėjo ir negirdėjo, tačiau nurodė, kad vagystę galėjo įvykdyti (duomenys neskelbtini) mikrorajone gyvenantis R. A., pravarde „N.“, tačiau prašė šios informacijos neužrašinėti (1 t., b. l. 33). Taigi būtent šis asmuo nurodė reikšmingą tyrimui aplinkybę, nusikaltimą galėjusį padaryti asmenį, tačiau, kaip matyti iš tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų, būti apklausiamas liudytoju jis nenorėjo. Nežiūrint to, paminėto asmens nurodytų aplinkybių pagrindu liudytojui D. Š. pateikus atpažinti galimai nusikaltimą padariusio asmens nuotrauką, jis atpažino tą patį asmenį, t. y., būtent R. A., tad tarnybiniame pranešime nurodyta informacija apie nusikaltimą galėjusį padaryti asmenį, atlikus procesinius veiksmus, pasitvirtino. Visgi pastebėtina, kad teismas minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, tame tarpe ir M. V. paaiškinimu tyrėjai, spręsdamas R. A. kaltės klausimą, nesivadovavo, kadangi ir be minėtame tarnybiniame pranešime nurodyto M. V. apklausos byloje esančių įrodymų pakako išvadai dėl R. A. kaltės padaryti.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kad paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo įrodymų gavimo tvarką, juos sugretino tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, padarė ne prielaidomis, o įrodymų visumos pagrindu grįstą išvadą dėl R. A. dalyvavimo pasikėsinant pagrobti automobilį, su kuria apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantai, nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis paremtas abejotinais įrodymais ir prielaidomis. Todėl tenkinti apeliantų prašymą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. A. pripažinimo kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

19. Pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Ieškinio pareiškimas paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas šio tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškinio pagrindą bei dydį. Pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą tenka civiliniam ieškovui. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

20. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 3939,50 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kurį teismas, nepateikdamas jokių argumentuotų išvadų, visiškai tenkino. Teisėjų kolegija, iš dalies pritardama apeliacinio skundo argumentams, su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Visgi visiškai tenkinti apeliantų prašymą ir ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tik išimtiniais atvejais gali būti taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalis, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta ir ieškinio dydžio klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme.

21. G. Š. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jos naudojamą automobilį pagrobti mėginę asmenys šiuo automobiliu atsitrenkė į tvoros stulpus, dėl ko buvo apgadintas automobilio kėbulas, teko keisti durų spynelę, buvo aplankstyta vielinė tvoros dalis Nukentėjusioji patvirtino, kad automobilis šiuo metu yra suremontuotas. Prie civilinio ieškinio pateikė jį iš dalies patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 141-150). MB „A.“ 2020 m. sausio 24 d. sąskaita faktūra serija MRS Nr. 000040 patvirtina, kad automobilio dažymo darbų kaina 1000 Eur. Šios sąskaitos faktūros apmokėjimą patvirtina kasos pajamų orderio kvitas. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančiose nuotraukose užfiksuota, kad buvo apgadintas automobilio sparnas, priekinis žibintas. UAB „S.“ 2020 m. sausio 31 d. pasiūlyme, galiojusiame iki 2020 m. vasario 10 d., nurodyta, kad sparno ir žibinto kaina yra 2004,51 Eur. Nors paminėtuose dokumentuose nėra pirkėjo ar mokėtojo parašų, smulkiai nedetalizuota, kokie dažymo darbai ir kokiam automobiliui atlikti, nėra 2004,51 Eur sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad paminėti darbai buvo būtini ir buvo atlikti, už juos realiai sumokėta, kadangi, kaip ir minėta, nukentėjusioji nurodė, jog automobilis jau yra suremontuotas, o kad automobilio kėbulas buvo apgadintas ir buvo reikalinga atlikti remonto darbus, yra akivaizdu, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tiek ir į įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 3004,51 Eur turtinės žalos padarymo yra visiškai pagrįstas.

22. Tačiau sutiktina su apeliaciniame skunde keliamomis abejonėmis dėl likusios civilinio ieškinio dalies pagrįstumo. Minėtame UAB „S.“ pasiūlyme laisvoje vietoje taip pat yra nežinia kieno padaryti rankraštiniai įrašai, nurodantys, kad raktelio kaina 390 Eur, jo programavimas plius geležtė 63 Eur, viso 513 Eur. Geležtės drožimas plius 20 Eur. Raktelio blokavimas 55 Eur. Ratlankis R17 plius 327 Eur. Jokių duomenų nei iš kur, nei kada raktelis įsigytas, nei kas ir kada darbus, susijusius su raktelio programavimu ir pan., atliko ir ar išties atliko, nėra. Kad būtų buvęs apgadintas ir ratlankis, neužfiksuota nei įvykio vietos apžiūros metu, nenurodyta ir civiliniame ieškinyje, nepaminėta apklausų metu, todėl daroma išvada, kad reikalavimas priteisti 327 Eur yra nepagrįstas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio spynelė nebuvo apgadinta, o naujo raktelio įsigijimo, jo programavimo, ankstesnio raktelio blokavimas buvo būtini ne dėl R. A. pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiosios G. Š. naudojamą automobilį, o dėl to, kad kiek anksčiau vagystės iš G. Š. ir D. Š. namų buvo pavogtas ir minėto automobilio raktelis, kuris ir buvo panaudotas siekiant pavogti šį automobilį, tačiau duomenų, kad R. A. būtų prisidėjęs prie šios vagystės nėra. Iš kur R. A. gavo raktelį, kuriuo naudojantis buvo užvestas automobilis, byloje nenustatyta. Automobilio spynelė nusikaltimo padarymo metu nebuvo apgadinta. Tad nors (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra serija CRDE06 Nr. 18581 bei fiskalinis kvitas patvirtina, kad už automobilio spynos perrinkimą buvo sumokėta 20 Eur, tačiau šios išlaidos nebuvo sąlygotos būtent R. A. neteisėtų veiksmų. Nesant priežastinio ryšio tarp R. A. atliktų veiksmų – pasikėsinimo pagrobti automobilį ir žalos, susijusios su spynos perrinkimu, automobilio raktelio blokavimu, įsigijimu, programavimu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paminėtas sumas priteisė iš R. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš atstovės pagal įstatymą V. S.. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas, atitinkamai mažinant G. Š. naudai priteistinos turtinės žalos dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. A., jo įstatyminės atstovės V. S. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) G. Š. iš nuteistojo R. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą V. S., priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 3004,51 Eur (trijų tūkstančių keturių eurų penkiasdešimt vieno euro cento).

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.