- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- TS-31-543/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45823-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Nuteistasis
- D. B.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. B. (D. B.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 357-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
D. B. bausmės pradžia – 2020 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini) bausmę šis nuteistasis atlieka nuo 2021 m. balandžio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. birželio 1 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam D. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinio šio klausimo svarstymo datą – 2022 m. gruodžio 1 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo D. B. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip ½ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Praeityje nuteistasis yra daug kartų teistas, jo teistumai neišnykę. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, tačiau jis neturi specialybės, prieš bausmės vykdymą buvo nedirbantis, oficialus jo darbo stažas yra tik du mėnesiai. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių jis atlyginęs tik menką dalį. Prieš bausmės atlikimą nuteistasis pragyveno iš neoficialių pajamų, todėl galima teigti, kad nuteistasis laisvėje stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis padarė visai netrukus po to, kai buvo paleistas iš ankstesnės laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos. Nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nuoseklus gyvenimo būdo ir ankstesnio jo elgesio padarinys, jis net ir būdamas daug kartų teistas bei atlikęs laisvės atėmimo bausmes, nekeičia savo gyvenimo būdo. Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Nors psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemą nuteistasis ir sprendžia, tačiau jos gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu bei nusikalstamu elgesiu. Šiuo metu nuteistasis neigiamai žvelgia į suicidinį elgesį, neturi tokių intencijų, tačiau praeityje jis turėjo suicidinių intencijų, taip pat jis yra priskirtas rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Nors nusikalsdamas nuteistasis suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau jas neutralizuoja bei racionalizuoja. Nuteistasis tikėdavo savo sėkmės tikimybe, yra linkęs kartoti ankstesnes klaidas, dėl to kartojasi ir nusikaltimų pobūdis. Nuteistasis geba nusakyti nusikalstamumo kilmę, įvardinti to priežastis, tačiau jo analizė stokoja gilumo. Nuteistasis geba suprasti kito požiūrį, įvertinti padarytą žalą nukentėjusiems, tačiau kartu jis pasižymi savu požiūriu daugeliu klausimų. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę nusikaltimuose, tačiau šis jausmas stokoja gilumo, praeityje į paskirtą priežiūrą jis ne visuomet žvelgė palankiai. Nuteistojo nusikaltimų istorija rodo, kad jis ne visuomet buvo linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu jis du kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau nuteistąjį jos charakterizuoja neigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika kinta, tačiau ji išlieka aukšta, taip pat išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – maža, nestabili darbo patirtis; profesinės kvalifikacijos nebuvimas; lėšų valdymo sunkumai; veikla, skatinanti nusikalstamumą; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; narkotikų vartojimas ir įsigijimas; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; priežiūros apribojimų pažeidimai. Komisijos vertinimu, netikslinga šį nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog jis, būdamas laisvėje, nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laikysis įstatymų. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam D. B. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. B. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarime daug kartų pasisakoma apie jo elgesį, savybes, trūkumus, tačiau daromos išvados nėra pagrindžiamos jokiais teisiniais argumentais, jokiomis mokslo patvirtintomis metodikomis, o tai jau savaime Komisijos nutarimą leidžia laikyti nepagrįstu. Teisės aktai nustato Alytaus pataisos namų administracijai pareigą užtikrinti nuteistojo resocializaciją bei užimtumą naudinga veikla. Todėl už jo resocializacijos procesą bei pasitaisymą yra atsakinga būtent pataisos įstaigos administracija, jokie teisės aktai jo paties neįpareigoja rodyti iniciatyvą dėl resocializacijos. Komisija privalėjo atlikti detalią analizę dėl to, kokias resocializacijos priemones jam teikė pataisos namų administracija ir tik po vertinti jo paties elgesį bei indėlį į resocializacijos procesą. Komisija visiškai ignoravo šias aplinkybes, todėl jos priimtas nutarimas yra šališkas ir neteisėtas. Priimant Komisijas nutarimą, buvo privalu vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 22 straipsniu, numatančiu jo teises, su kuriomis jis nebuvo supažindintas. Jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdį ir neturėjo galimybės susipažindinti su visais Komisijai pateiktais dokumentais ir dėl to buvo pažeistos jo turimos teisės. Netaikant jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo suspenduota ir jo teisė į humanišką elgesį. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. liepos 21 d. ataskaitoje nurodyta, jog sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina vadovautis tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais bei tarptautine teismų praktika. O atsižvelgus į tai, akivaizdu, jog jam turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nėra tokių išimtinių aplinkybių, kliudančių šio instituto taikymui. Komisijos nutarimas iš esmės grindžiamas tuo, kad anksčiau jis buvo daug kartų teistas, turėjo drausminių nuobaudų ir tuo pagrindu daroma išvada, kad išleisti į laisvę jo nėra galimybių. Tačiau tokiais motyvais yra pažeidžiamas non bis in idem principas. Visas anksčiau paskirtas bausmes ir drausmines nuobaudas jis jau yra atlikęs, todėl pakartotinis šių aplinkybių vertinimas iš esmės reiškia jo baudimą antrą kartą už tą patį. Komisija jam rekomendavo dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose, tačiau ji nenurodė, kokiose konkrečiai programose jis turėtų dalyvauti, kadangi jis jau lankė ir baigė daugybę tokio pobūdžio programų. Jeigu jo lankytos socialinės reabilitacijos programos neleidžia spręsti dėl jo pasitaisymo, tai nėra jokio tikslo kartoti neveiksmingas programas. Jokios programos lankymas nesuteiks jam stabilios darbo patirties, kadangi pataisos įstaigoje nėra darbo. Dėl to ir lėšų valdymo sunkumai pataisos įstaigoje negali būti išspręsti. Jis jau įgijo profesinę kvalifikaciją, todėl laisvėje turės galimybę įsidarbinti ir užsidirbti. Kiti Komisijos nurodyti kriminogeniniai veiksniai yra niekuo nepagrįsti, kadangi nepateikiama jokių faktų bei įrodymų. Pataisos įstaigoje jis gyvena vien tarp nusikaltėlių, todėl ir turi prie jų taikytis. Būtent dėl to ir atsiranda įvairūs kriminogeniniai veiksniai. Būdamas laisvėje jis būtų atskirtas nuo tokios neigiamos aplinkos ir tai jį teigiamai įtakotų. Laisvėje jam stipriai pagelbėtų jo šeima, kuri jam labai padėtų resocializacijos procese. Moksliniais tyrimais įrodyta ir tai, jog kuo ilgesnis įkalinimo laikotarpis, tuo didesnė žala padaroma asmens psichikai. Visos šios aplinkybės rodo, jog tolimesnis bausmės atlikimas yra neperspektyvus ir negali teigiamai jo įtakoti, o visi teigiami pokyčiai yra galimi tik jam būnant laisvėje, kur jis sutiktų su bet kokiais paskirtais įpareigojimais.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. B. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis D. B. jau yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo D. B. nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė pagal „OASys“ vertinimo metodiką. Ta aplinkybė, jog ir šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar yra vertinama kaip vidutinė, neleidžia teigti, kad šis nuteistasis jau padarė akivaizdžią bei reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis D. B. mokosi, jis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir socialinius ryšius su savo artimaisiais. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Šiuo atveju tokia išvada dar nėra galima dėl toliau pateikiamų motyvų.
Visų pirma, pastebėtina, jog nuteistasis D. B. vykdo ne visas jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi jis savanoriškai nemoka turimų skolų. Iš 2022 m. birželio 1 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-102 matyti, jog šis Komisijos posėdis buvo teisėtas, kadangi ją sudarė 6 Komisijos nariai, kurie vienbalsiai pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam D. B. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog šis nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų (plėšimai) padarymą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis dar iki šios bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas ne vieną kartą. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis, kadangi tarp jo įvykdytų nusikalstamų veikų išskirtinai dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei bei turtinėms teisėms – vagystės bei plėšimai. Realią laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis įvykdė netrukus po to, kai buvo išleistas po ankstesnės bausmės atlikimo. Nusikalstamų veikų vykdymas buvo nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, o toks elgesys parodo esant nuskalstamų veikų modelį, sistemingą nusikaltimų darymą. Todėl vien jau tokios aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei ir dėl to šis nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų nuteistąjį bei jo elgesį, jog šis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina ir tai, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Todėl būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, taikant tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutus, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.
Vienas iš nuteistojo D. B. skundo motyvų buvo tai, kad svarstant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nebuvo užtikrinta jo teisė dalyvauti Komisijos posėdyje. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarką reglamentuoja speciali teisės norma – BVK 164 straipsnis, kurio 3 dalis numato, kad Komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti <...>. Pastebėtina, jog BVK nuostatos imperatyviai nenustato reikalavimo dėl nuteistojo dalyvavimo Komisijos posėdyje.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir tik nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio jis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybę. Paties nuteistojo teigimu, jis nebaigė vidurinės mokyklos ir neįgijo profesinės kvalifikacijos, kadangi buvo nuteistas ir atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje. Iki dabartinės bausmės vykdymo pradžios nuteistasis buvo nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jis neoficialiai dirbo (duomenys neskelbtini). Būdamas laisvėje nuteistasis dažniausiai neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, pragyvendavo vien tik iš neoficialių pajamų. Sodros duomenimis, nuteistojo turima oficialaus darbo patirtis yra itin menka – vos du mėnesiai. Šios bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo kreipęsis dėl darbo, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas. Teismo vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad laisvėje šis nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. O tuo abejoti dar labiau verčia tai, jog laisvėje nuteistasis nevengė nelegalaus darbo bei neoficialių pajamų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis dar tebeturi ir neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Alytaus pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai, kurių bendra išieškotina suma siekia 1 154,77 Eur, iš kurių atlyginta tik menka dalis – 44,93 Eur. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuteistasis visiškai nemoka jam paskirtų baudų ir jų skola sudaro 1 321 Eur. Teismo nuomone, aptarti dar neįvykdyti žymūs finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali paskatinti nuteistąjį vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų. Akivaizdu tai, jog ir paminėtos dar neįvykdytos finansinės prievolės laisvėje itin stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Dabartinės bausmės vykdymo metu jis gauna pinigines perlaidas iš savo motinos, o tai leidžia spręsti, jog nuteistasis nevengia būti išlaikomas ir kitų asmenų.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo gyvenimo būdu ir nusikalstamu elgesiu. Pats nuteistasis pripažino, jog nuo 13 metų jis pradėjo vartoti narkotines medžiagas, kurias vartodavo ir kiekvieną dieną. Turimą priklausomybę nuo narkotinių medžiagų nuteistasis pripažįsta, ją sprendė tiek būdamas laisvėje, tiek ir dabartinės bausmės vykdymo metu. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog narkotinių medžiagų vartojimas neretai turėdavo įtakos ir nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Teigiamai vertinama tai, jog nuteistasis pripažįsta turimą priklausomybę ir bando ją spręsti, tačiau šiuo metu nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės atsispirti psichiką veikiančių medžiagų potraukiui.
Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis palaiko tarpusavio ryšius su artimaisiais, jų tarpusavio santykį apibūdina kaip glaudų, turi savo bendravimo ratą, tačiau pripažįsta sąmoningai apsiribojantis paviršutiniu santykiu, kadangi suvokia galimą to bendravimo riziką. Nuteistojo savęs vertinimas yra vidutinis, jis pasitiki savimi. Nuteistasis pripažįsta autoagresyvaus elgesio patirtį, kurią sukaupė atlikdamas laisvės atėmimo bausmes. Praeityje jis turėjo ir suicidinių intencijų, o šiuo metu teigia neturintis tokių intencijų, nors individualaus darbo su nuteistuoju knygelės duomenimis, nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. jis yra priskirtas rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai vertinami kaip pakankami. Pokalbio metu nuteistojo elgesyje bei analizuojant jo nusikaltimų istoriją, pastebimas impulsyvumas. Nusikalsdamas, jis suvokia savo elgesio pasekmes, jas neutralizuoja bei racionalizuoja siekdamas pagrįsti. Jis dažnai tikėdavo vien tik savo sėkmės tikimybe. Nuteistasis yra linkęs kartoti ankstesnes klaidas ir dėl to kartojasi nusikaltimų pobūdis. Nuteistasis nusikalsta spontaniškai, būdamas abstinencijos būsenoje. Pastebima, jog nuteistasis geba nusakyti nusikalstamumo kilmę, įvardinti to priežastis, tačiau jo analizė stokoja gilumo. Nuteistasis pripažįsta, jog yra buvę situacijų, kai praradęs savitvardą panaudojo smurtą prieš kitą asmenį. Nuteistojo tikslai yra labiau abstraktūs. Nuteistojo nusikaltimų istorija rodo, kad jis ne visuomet linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.
Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo paskatintas, o per tą patį laiką jis du kartus nubaustas drausmine tvarka. Šiuo metu nuteistasis jau neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Tačiau vertėtų pažymėti, jog nuteistasis buvo nubaustas drausmine tvarka už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – savavališkas miego vietos pakeitimas ir mobilaus ryšio telefono turėjimas. Nors visos nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu jau yra nebegaliojančios, tačiau vien jų buvimo faktas bei pobūdis neleidžia šio nuteistojo elgesį dabartinės bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo D. B. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti daugybė itin opių dinaminių kriminogeninių veiksnių – menka, nestabili darbo patirtis; profesinės kvalifikacijos neturėjimas; lėšų valdymo sunkumai; veikla, skatinanti nusikalstamumą; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; narkotikų vartojimas ir įsigijimas; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; priežiūros bei apribojimų pažeidimai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis D. B., būdamas pataisos įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta jo bausmės dalis nėra maža – daugiau kaip 1 metai 3 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo D. B. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis D. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo D. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 357-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. B. (D. B.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 357-103 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo D. B. asmens bylą Nr. 17172 grąžinti Alytaus pataisos namams.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.