Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimo N. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu apie tai, kad padarė teisės pažeidimą suprato pats, tikrindamas savo banko sąskaitos išklotinę ir ne tik pilnai atsiskaitė su degaline, kur įsipylęs kuro pamiršo susimokėti, bet ir tą pačią dieną susisiekė su Utenos rajono policijos komisariato tyrėja, atlikusia administracinio teisės pažeidimo tyrimą, paaiškindamas įvykusio nesusipratimo aplinkybes. Pažymi, kad nei tyčios, nei sumanymo grobti kurą iš degalinės jis neturėjo, tuo metu intensyviai ginčijosi su žmona, todėl esant dideliam emociniam susijaudinimui, pamiršo sumokėti už įsipiltus degalus. Šias aplinkybes galėtų paliudyti ir jo žmona. Mano, kad siekiant sąmoningai įvykdyti kuro vagystę, po kuro įsipylimo jis nebūtų nei tikrinęs padangų slėgio, nei lėtai išvažiavęs iš degalinės teritorijos.

N. T. tvirtinimu, skiriant administracinę nuobaudą nebuvo pakankamai atsižvelgta į ATPK 30 str. reikalavimus, nebuvo įvertinta, kad jo atžvilgiu yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir, kad savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą. Prašo atkreipti dėmesį, kad nei iš policijos nei iš kitų teisėsaugos institucijų jokios informacijos ir jokio pranešimo negavo, o pats ėmėsi iniciatyvos atlyginti nuostolį degalinei. Mano, kad jo asmenybės apibūdinimas remiantis tik pažyma apie galiojančias nuobaudas, įtariamų kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis apie fizinį asmenį, atsisakant priimti tarnybinę charakteristiką negali būti vertinamas kaip pakankamas. N. T. nuomone šiuo atveju buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, kas sudaro teisinį pagrindą panaikinti šį skundžiamą Utenos apylinkės teismo nutarimą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu N. T. pripažintas kaltu dėl ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 50 str. numato atsakomybę už smulkiojo svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių ir užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, N. T. iš esmės savo kaltės kad nesusimokėjo už įsipiltą kurą neneigia, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir neatsižvelgdamas į tai, kad jo veikoje nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą, priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Kaltė asmens, kaltinamo padarius administracinį teisės pažeidimą, gali būti įrodinėjama visomis ATPK 256 str. 2 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau įrodymų turi būti surinkta tiek, kad nekiltų jokių abejonių dėl asmens kaltės padarius pažeidimą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, juo labiau - prielaidomis ar preziumuojant atskirų pažeidimo sudėties elementų buvimą. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo darydamas šį pažeidimą supranta savo priešingo teisei veikimo arba neveikimo pobūdį ir numato žalingas jo pasekmes ir jų nori, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį.

Kaip minėta, N. T. neigia savo kaltę tyčia pagrobęs svetimą turtą, tvirtindamas, kad jo veiksmuose tyčios nėra, o pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma.

Apelianto kaltės forma šiuo atveju turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau pirmos instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino šio teisės pažeidimo sudėties elemento - subjektyvinės pusės - buvimo N. T. veikoje ir šiuo klausimu visiškai nepasisakė. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog N. T. veika pasireiškė kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas, visiškai nebuvo įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai, kad jis už degalus nesusimokėjo dėl užmaršumo ir susijaudinimo, o padarytą žalą pašalino savo iniciatyva susisiekęs su degalinės vadovybe žalą atlyginimo bei kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėją, kur pateikė paaiškinimą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, šiuos N. T. teiginius patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, kad jis žalą atlygino bei paties N. T. 2011-10-01 dienos paaiškinimas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai. Apeliaciniame skunde N. T. nurodo, kad neturėjo jokio tikslo grobti degalų, o jo veiksmai, t. y. užmaršumas susimokėti negali būti vertintini kaip administracinės teisės pažeidimas. Tačiau nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimdamas skundžiamą sprendimą, apylinkės teismas visiškai netyrė ir nevertino šių aplinkybių, t.y. liko neaišku, dėl kokių tikrų priežasčių N. T. iš degalinės išvažiavo nesumokėjęs už įsipiltus degalus, dėl ko tai padarė tik praėjus trims savaitėms, kas paskatino jį tai padaryti - ar N. T. žalą atlygino visiškai savanoriškai, ar tik po to, kai su juo susisiekė administracinio teisės pažeidimo bylą tyrę policijos pareigūnai, ar degalinės darbuotojai.

Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, nesurinkti ir neištirti visi įrodymai, liečiantys N. T. veiksmų tyčią. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog N. T. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, degalinės vadovės pareiškimu Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, pranešimu apie vagystę, pažyma, N. T. paaiškinimu, pažyma apie galiojančias nuobaudas, įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis apie fizinį asmenį.

Taigi, Utenos rajono apylinkės teismas N. T. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės grindė tik rašytiniais bylos duomenimis, kuriuose nėra jokios informacijos apie N. T. tyčios padaryti administracinį teisės pažeidimą buvimą.

Teismo nuomone, tik apklausus teisme pareiškimą policijos komisariatui parašiusią UAB (duomenys neskelbtini) degalinės vadovę, tuo metu, kai N. T. įsipylė kurą, dirbusį degalinės operatorių, kartu su N. T. tuo metu važiavusius asmenis, taip pat šią administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusius Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus, galima teisingai nustatyti N. T. kaltės dėl jo išvažiavimo iš degalinės nesusimokėjus už įsipiltą kurą formą, patvirtinti arba paneigti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pateiktus argumentus ir tuo pačiu priimti byloje teisėtą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kadangi pirmos instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė bylą išnagrinėjęs neišsamiai, skundą nagrinėjantis teismas dėl kitų N. T. skundo argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.