Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-25 · Civilinė byla Nr. e2-2002-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
e2-2002-861/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-33337-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
BUAB „Geosola“
Atsakovas
V. J.
Advokatai
Indrė Uždavinytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2002-861/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-33337-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, Rūtai Putnaitei,dalyvaujant ieškovo BUAB „Geosola“ atstovei D. N.,atsakovui V. J.,atsakovo V. J. advokatei Indrei Uždavinytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Geosola“ ieškinį atsakovui V. J. dėl žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 11 493,64 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2017-09-26 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ieškovui UAB „Geosola“, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“. UAB „Geosola“ įregistruota 2010-04-15, atsakovas įmonės direktoriumi buvo nuo 2013-08-28 iki 2017-10-30. Įmonė paskutinį kartą finansinės atskaitomybės dokumentus yra sudariusi už 2015 metus ir už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-10-17. Vilniaus apygardos teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus 93 836,57 Eur sumai. Atsakovas savo veiksmais ir neveikimu sudarė situaciją, kai įmonė tapo nemoki, nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, buvo nesąžiningas įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Tokiais veiksmais atsakovas padarė įmonei ir jos kreditoriams 11 493,64 Eur turtinę žalą, todėl privalo ją atlyginti. Vadovaujantis įmonės 2017 m. balansu, įmonė veikė nuostolingai jau 2016 metais ir nuo 2016 m. gegužės mėnesio buvo nemoki. Atsakovas, žinodamas apie sunkią ieškovo finansinę būklę, įmonės nemokumą, suprasdamas, kad įmonės neturės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, didino susidariusius įsiskolinimus, neinformavo kreditorių apie sunkią įmonės padėtį, sudarinėjo naujus sandorius, prisiėmė naujų įsipareigojimų. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas apie įmonės finansinę padėtį privalėjo sužinoti 2017-03-31, kai turėjo būti suruošti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Nuo tada, kai atsakovas privalėjo sužinoti apie įmonės finansinę padėtį, susidarė 11 493,64 Eur žala.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Teigė, kad 2016 metais skolos dar nebuvo pradelstos, jos susidarė ir buvo pradelstos 2017 metų balandžio – liepos mėnesiais. Paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus paaiškėjo, kad įmonė yra nemoki, todėl atsakovas nedelsiant kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tik sudarius finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovui tapo žinoma apie įmonės nemokumą. Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškinys yra atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui BUAB „Geosola“ Vilniaus apygardos teismo 2017-09-26 nutartimi yra iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto vizija“. Ieškovo paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad BUAB „Geosola“ vadovu nuo 2013-08-28 iki 2017-10-30 (skolos susidarymo laikotarpiu) buvo atsakovas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, įstatymas nustato juridinio asmens vadovui pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai.

Vis dėlto, šios pareigos nevykdymas savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju tokiais veiksmais padaro juridiniam asmeniui materialinę žalą. Siekdamas įrodyti žalos padarymo faktą, į teismą besikreipiantis bankrutuojantis juridinis asmuo privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, dėl ko atsirado žala. Nurodo, kad ieškovas buvo nemokus nuo 2016 metų, o atsakovas dėl apie tai turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2017-03-31, kai turėjo būti paruošti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Atsakovas su tokiu ieškovo vertinimu nesutiko ir teigė, kad 2016 m. įmonė buvo moki, nes finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, bet ne pradelsti įsipareigojimai, o priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Atsakovas teigia, kad 2016 metais skolos dar nebuvo pradelstos – jos tapo pradelstomis 2017 m. balandžio – liepos mėnesiais. Atsakovas apie įmonės nemokumą sužinojo 2017 m. rugpjūčio mėn., kai sudarė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, ir nedelsiant kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo.

Iš byloje esančio įmonės 2017-08-04 balanso matyti, kad 2016 m. įmonė turėjo turto už 47 760 EUR. Ieškovo duomenimis, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 94 583,12 EUR. Pažymėtina, jog per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nėra tapatūs pradelstiems įsipareigojimams. Atsakovas tvirtina, kas iš ieškovo nurodytų įsipareigojimų pradelstais galėtų būti laikomi įsipareigojimai ne didesnei kaip 3 467,75 EUR sumai.

2016 m. spalio – lapkričio mėn. UAB „Vilkasta“ sumokėjo Įmonei 20 065,64 EUR avansą pagal šalių sudarytą 2016-10-06 Gamybos sutartį, kurios pagrindu Ieškovas turėjo pagaminti produkciją. Ši užsakovo sumokėta avanso suma negali būti traktuojama Įmonės pradelsta skola užsakovui. Įmonei pagaminus produkciją ir ją pridavus užsakovui UAB „Vilkasta“, ši avanso suma buvo įskaityta į UAB „Vilkasta“ mokėtinas sumas Įmonei pagal jos išrašytas sąskaitas faktūras už sutarties pagrindu pagamintą produkciją. Taigi, UAB „Vilkasta“ sumokėtas avansas, kurio egzistavimo faktą būtent ir patvirtina įmonių pasirašytas 2016-12-20 skolų suderinimo aktas, negali būti laikomas Įmonės pradelsta skola UAB „Vilkasta“.

Įmonės įsipareigojimai UAB „ALU Systems“ taip pat negali būti laikomi pradelstais, kadangi tarp įmonės ir UAB „ALU Systems“ buvo sudarytas susitarimas dėl skolų mokėjimo atidėjimo iki įmonės finansinės padėties stabilizavimosi. Šio susitarimo egzistavimą patvirtina tai, jog nėra pateikta duomenų, kad UAB „ALU Systems“ siuntė raginimus dėl skolų apmokėjimo įmonei ar kreipėsi į teismą, taip pat pateiktas UAB „ALU Systems“ patvirtinimas.

Taigi, minėti įmonės įsipareigojimai UAB „Vilkasta“ ir UAB „ALU Systems“ negali būti laikomi pradelstais 2016-12-31 dienai. Tokiu būdu ieškovo į bylą pateikti duomenys neįrodo, kad 2016-12-31 įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir kad atsakovas apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti sudarydamas įmonės balansą už 2016 metus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (CK 6.246 straipsnis).

Ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vertindamas ar dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo atsirado žala, teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir kada atsakovas turėjo sužinoti apie įmonės nemokumą, negalima spręsti, kad atsakovas padarė žalą įmonei.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsnis).

Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo BUAB „Geosola“ ieškinį atsakovui V. J. atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė