Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

prokurorams Virginijai Kliaugienei, Jurgiui Kiaušui (2012-09-06 posėdyje), Gediminui Stočkui (2012-12-17 posėdyje),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. K., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,

kaltinamojo E. B. ir kaltinamosios G. V. (2013-02-18 posėdyje) gynėjui advokatui Jonui Milčiui,

kaltinamosios G. V. gynėjai advokatei R. K. (2012-09-06, 2012-10-19, 2012-12-17 posėdžiuose),

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Kupiškio rajono savivaldybės, teistas 2009-02-26 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d. 40 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d.;

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (turintis 50% neįgalumą), gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs ir gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d.;

G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d.;

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji E. K., E. B., G. V. ir M. S. 2012 m. sausio 1 d., apie 00.10 val., viešoje vietoje, Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių paskatų, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą, o būtent: E. B. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam L. K. į veidą, pastūmė ir tokiu būdu pargriovė jį ant žemės. Po to G. V. apipylė nukentėjusįjį šampanu ir spyrė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau 3-5 kartų. L. K. pabėgus nuo užpuolikų link (duomenys neskelbtini) namo, E. K. pasivijo nukentėjusįjį bei koja vieną kartą spyrė į galvą, šis parkrito, po ko prie L. K. pribėgęs M. S. spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau 8-10 kartų. Tokiu būdu E. B. su M. S., G. V. ir E. K. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. K. odos nubrozdinimus smakre, tarpuakio srityje, pakaušio srityje, abiejų kelio sąnario srityje, poodines kraujosruvas apatinėje lūpoje, viršutinėse dantenose, dešiniame žaste, plėštinę žaizdą dešinės pusės viršutinio žandikaulio dantenų gleivinėje, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžį su 1,2 dantų išnirimu, tai yra nesunkiai sutrikdė L. K. sveikatą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis E. K. savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės pripažino visiškai, nurodė, jog sutikdamas Naujuosius 2012 metus stovėjo kieme kartu su E. B., G. V., M. S. ir jo panele, kai priėjęs L. K. pradėjo juos keikti necenzūriniais žodžiais. Jis supyko dėl tokių L. K. žodžių bei jį pasivijęs įspyrė į kaktą bei pargriovė, daugiau jokių veiksmų prieš L. K. neatliko. Ar kiti su juo stovėję asmenys tokius veiksmus atliko, nematė. Pripažįsta sudavęs vieną smūgį, tačiau nemano, kad šis smūgis sukėlė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, nes po to dar L. K. buvo priėjęs prie jų, kartu rūkė ir kad būtų sužalotas, nesimatė. Po įvykio nuėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, tarėsi dėl žalos atlyginimo bei susitarė žalą padengti, tačiau jį suėmė, be to, kiti atsisakė prisidėti prie žalos atlyginimo. Įvykio dieną nesijautė apsvaigęs.

Kaltinamasis E. B. savo kaltės nepripažino bei parodė, jog po to, kai L. K. pradėjo spardyti petardas į jų pusę, jis su G. V. nuėjo jų raminti, po ko kilo konfliktas tarp jų ir jis smogė kumščiu kartu su L. K. stovėjusiam D. S., kai D. S. jį apsikabino, tačiau L. K. nesmogė. Sudavus D. S., šis kartu su L. K. nugriuvo. L. K. pradėjus keikti G. V., ši apipylė jį šampanu, ir L. K. pabėgo. Matė, kaip po kokių 20 minučių atėjęs M. S. sudavė gal du smūgius L. K., ir netrukus L. K. buvo nuneštas į laiptinę. Kad E. K. ar G. V. būtų mušę L. K., nematė. Tą vakarą vartojo alkoholį, bet nesijautė girtas.

Kaltinamoji G. V. kalta prisipažino iš dalies, paaiškino, jog kieme švenčiant Naujųjų Metų sutikimą matė, kaip po kiemą vaikščiojantys L. K. su D. S. spardo petardas, iš kurių viena nukrito netoli jų kompanijoje stovėjusio vaiko. E. B. nuėjus aiškintis prie L. K. ir D. S., D. S. apsikabino E. B., po ko šis sudavė D. S. delnu. Girdėjo, kaip L. K. rėkavo ant E. B., ji pasakė L. K. ramintis, po ko šis pradėjo ją keikti, ir ji L. K. apipylė šampanu iš vienkartinės stiklinės, vieną kartą įspyrė į petį. Tuo metu kartu su jais buvę M. S. ir R. R. nunešė vaiką į namus. Matė, kaip atėjus E. K., L. K. nubėgo už namo. Kas vyko už namo, nematė, tačiau atėjęs E. K. pasakė, kad daugiau L. K. taip nebedarys. Ji nuvedė vaikus į namus, vesdama susitiko M. S., kuris lipdamas žemyn sakė „nebevadins taip“. Įleidusi vaikus į namus grįžo į kiemą ir matė, kaip M. S. L. K. tampė už kepurės. Buvo išgėrusi dvi taureles, apsvaigusi nesijautė. L. K. šampanu apliejo, vieną kartą įspyrė dėl to, kad šis ją keikė. Kad L. K. būtų mušęs E. K., nematė, ikiteisminio tyrimo metu parodymų metu ji papasakojo tik tai, ką įsivaizdavo, tačiau ne tai, ką matė.

Kaltinamasis M. S. kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog išėjęs į kiemą bei pamatęs, jog L. K. spardo petardas po vaiko kojomis, pasakė jam ramintis. Girdėjo, kaip L. K. juos įžeidinėjo. Pripažįsta spyręs koja į šoną, po ko L. K. nugriuvo, bei sudavęs 1 smūgį iš kumščio, bet ne į veidą. Buvo vartojęs alkoholio, tačiau nesijautė girtas.

Nukentėjusysis L. K. parodė, jog švęsdamas Naujųjų Metų sutikimą kartu su D. S. stovėjo kieme, jie stovėjo apsikabinę. D. S. pradėjo spardyti petardas, po ko prie jų priėjo E. B.. D. S. apsikabinus E. B., šis trenkė D. S. į veidą, šio smūgio teko ir jam, jie abu su D. S. parkrito. Jiems atsistojus priėjusi G. V. apipylė jį šampanu, po ko jis ją galėjo pavadinti necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių G. V. ėmė jį spardyti, spyrė ne vieną kartą. Jam buvo suduoti apie 5 smūgiai, po vieno jos smūgio trenkė galvą į šulinį, po ko trumpam buvo praradęs sąmonę. Kas dar sudavė tiksliai pasakyti negali, tik vėliau iš draugų sužinojo, kad buvo mušamas ir toje vietoje, kur parkrito, ir už namo. Pats jis tų aplinkybių neprisimena. Po kurio laiko pas jį į namus buvo atėjęs E. K., jis stebėjosi, ką su juo padarė merginos, jie bandė taikytis.

Liudytoja R. K. parodė, jog apie tai, kad Naujųjų Metų naktį buvo sumuštas jos sūnus L. K., sužinojo sausio 1 d. iš paties sūnaus. Sūnui sugrįžus į namus matė mėlynes, išmuštus dantis. Sūnus sakė, kad sumušė jam nepažįstami asmenys. Kartu su motina R. P. nuėjo pas E. B. ir G. V., E. B. pripažino sudavęs antausį („pliuchą“), G. V. taip pat neneigė sudavusi sūnui, po ko šis nugriuvo. Po kurio laiko pas juos į namus atėjęs E. K. siūlė taikytis dėl konflikto.

Liudytoja R. P. parodė, jog apie tai, kad sumuštas jos vaikaitis L. K. sužinojo sausio 1 d. Tą pačią dieną kartu su dukra R. K. buvo nuėjusios pas E. B. ir G. V. aiškintis dėl sumušimo aplinkybių, E. B. neigė išmušęs vaikaičiui dantis, sakė, kad tai padarė ne jis, rodė krumplius. Sužinojo, jog vaikaitį mušė E. K., E. B., vaikinas, pravarde „Kaplius“. E. K. norėjo taikytis, kiti nesileido į kalbas. Taip pat sužinojo, jog konfliktas kilo dėl paspirtos petardos.

Liudytojas I. N. parodė, jog jo namuose kartu su A. R., L. K. ir D. S. šventė Naujų Metų sutikimą, prieš vidurnaktį išėjo į kiemą. Jis su A. R. buvo kartu, D. S. su L. K. buvo atskirai. Vienu metu išgirdęs, kad vyksta konfliktas, pamatė, kaip M. S. smogia kumščiu į veidą, po ko L. K. parkrito. Tai pamatęs, jis pribėgo prie jų ir atitraukė M. S. nuo L. K.. Daugiau kad kas būtų smurtavęs prieš L. K. nematė, šis su D. S. į kiemą anksčiau išėjo, nei jie su A. R.. M. S. pažįsta, kartu su juo žaidė futbolą, tą vakarą M. S., kaip ir L. K., buvo girtas. Po to, kai atitraukė M. S. nuo L. K., L. K. parsivedė į namus, paguldė į lovą. Ryte matė sumušimus L. K. veide, matė išmuštus dantis.

Liudytojas D. S. parodė, jog apie įvykius kieme Naujųjų Metų naktį nieko nepamena, tik tai, ką vėliau sužinojo iš draugų. Apie tai, ką sužinojo iš draugų, parodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį kaip liudytoją. Kitą dieną po įvykio skaudėjo žandikaulį, bet skausmo atsiradimo priežasties nepamena, ar spardė petardas, taip pat nepamena.

Liudytoja R. R. parodė, jog kartu su partneriu (sugyventiniu) M. S. sutikinėjo Naujuosius Metus, vėliau nuėjo pas G. V. ir E. B., kartu su jais išėjo į kiemą. Jiems bestovint kažkas spyrė petardą į jų pusę, po ko E. B. klausė spyrusių asmenų, ką šie daro, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Girdėjo, kaip L. K. ją ir G. V. išvadino necenzūriniais žodžiais, buvo apipiltas šampanu, tačiau kad kas muštų L. K., tuo metu ji nematė. Tik matė, kaip į kiemą atėjęs M. S. klausė, kas įžeidinėja ją, R. R., ir pasivijęs L. K. trenkė jam, po ko buvo atitrauktas vaikino, pravarde „Pinkus“. Kas daugiau būtų smurtavęs prieš L. K., nematė, tik G. V. sakė, kad spyrė L. K. į petį, sudavė kepure.

Liudytoja L. M. parodė, jog švęsdama Naujųjų Metų sutikimą buvo kieme ir matė, kaip ant žemės gulintį L. K. mušė šalia jo stovintis jaunuolis, tačiau jo atpažinti ir įvardinti negali.

Liudytoja S. T. parodė, jog ji yra kaltinamojo E. B. brolio E. B. draugė. Švęsdama Naujųjų Metų sutikimą ir būdama kieme, kilus konfliktui tarp kaltinamųjų E. B., G. V. ir L. K., matė, kaip E. B. smūgiavo, tik ar pataikė L. K., negali pasakyti, taip pat matė, kaip G. V. trenkė sėdinčiam L. K.. Girdėjo, kaip L. K. vartojo necenzūrinius žodžius. Ji su I. J. norėjo pakelti L. K., kaip priėjęs E. K. trenkė L. K.. Mano, kad G. V. ir E. B. turėjo matyti, kaip E. K. sudavė L. K..

Liudytoja R. L. parodė, jog būdama kieme matė, kaip yra mušamas vienas jaunuolis, kaip paaiškėjo, L. K.. Kartu su ja buvusi I. J. pasakė, jog pažįsta mušamą vaikiną ir nuėjo jo ginti, I. J. 9 metų brolis pasiliko su ja. Ji matė, kaip L. K. guli ant žemės, šalimais buvo dvi merginos, 3 ar 4 vaikinai. I. J. nuėjo prie gulinčio L. K., laikė jį ant kelių, tačiau tai netrukdė aplinkui stovintiems smurtauti prieš L. K., suduodant po smūgį ir kažką pasakant. Pati asmeniškai matė, kaip kažkuris iš apsupusių, tamsesnio gymio, sudavė iš pradžių L. K. ranka, po to spyrė ir į nugarą. Taip pat matė, kaip viena iš merginų, šviesiais plaukais (teismo posėdyje nurodė, kad panaši į kaltinamąją G. V.), spyrė L. K. už tai, kad šis ją pavadino „žiurke“. E. K. pažįsta, tačiau ar jis mušė, nematė. Visa tai šokiravo, kartu buvęs I. J. brolis verkė, nes galvojo, kad yra mušama jo sesuo (I. J.). Liudytojas A. R. parodė, jog kieme būdamas matė, kaip M. S. spyrė (pagarsinus parodymus teigė, jog sudavė ranka) L. K., bet ar pataikė, nematė, buvo gerokai apgirtęs. Tik pamena, jog su I. N. L. K. parsivedė į namus, kur šventė Naujųjų Metų sutikimą.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta liudytoja I. J. parodė, jog tą naktį matė, kaip prieš L. K. smurtavo E. B., G. V. bei M. S.. Parodė, jog matė, kaip E. B. įsiutęs kažką aiškino L. K., mosavosi rankomis, taip pat matė ir G. V., mosuojančią rankomis, gynė L. K. nuo M. S., kai šis L. K. spardė veidą. Mano, jog M. S. smūgiai buvo stipriausi. Kiek smūgių ir kokia tvarka minėti asmenys mušė, nepamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Įvykio metu buvo šokiruota dėl tokių kaltinamųjų E. B., G. V. ir M. S. veiksmų prieš nukentėjusįjį L. K., kad L. K. muštų E. K., nematė.

Iš specialisto išvados Nr. G22/12(05) (T. 1, b.l. 23), ekspertizės akto Nr. ES p22/12/13 (T. 4, b.l. 13) bei ekspertizės akto Nr. pES 22/12/13 (T. 4, b.l. 57) matyti, jog L. K. nustatyti odos nubrozdinimai smakre, tarpuakio srityje, pakaušio srityje, abiejų kelio sąnarių srityse, poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, viršutinėse dantenose, dešiniame žaste, plėštinė žaizda dešinės pusės viršutinio žandikaulio dantenų gleivinėje, dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis su 1,2 dantų išnirimu, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-01-01 d., ne mažiau 9 trauminiais poveikiais. Dėl dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžio L. K. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Dešinio viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžis, kartu su 1,2 dantų išnirimu, plėštine žaizda dešinės pusės viršutinio žandikaulio dantenų gleivinėje, galėjo būti padaryta mažiausiai vienu ir tuo pačiu trauminiu poveikiu (smūgiu).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (T. 1, b.l. 47, 49) matyti, kad liudytoja R. K. pateikė E. K. vardu surašytą popieriaus lapą dėl žalos atlyginimo, šis lapas apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (T. 1, b.l. 48), jame užfiksuotas užrašas: „Aš E. K. isipareigoju sumokėti 1500 tukstanti penkis šimtus Litu. Nuo 2012-01-09 iki 2012-03-09 už sveikatos sutrigdymą“, „E. K.“ ir parašas (kalba netaisyta).

Iš ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklaustos I. J. parodymų (T. 1, b.l. 53-55), kuriuos ji patvirtino ikiteisminio tyrimo apklausoje, matyti, jog tą naktį matė stovinčius vienas priešais kitą stovinčius L. K., E. B. ir G. V., matė, kad E. B. yra įniršęs ir šaukė ant L. K., mosikavo rankomis. Girdėjo, kaip G. V. L. K. vadiną „debilu, lopu, duchu“, rėkia, kad šis daugiau jos neįžeidinėsiąs. Po šių G. V. žodžių matė, kaip E. B. užsimojo ranka ir kumščiu trenkė L. K. į veidą, šis susvirduliavo, po ko E. B. abejomis rankomis jį pastūmė. L. K. pargriuvus, prie jo priėjo G. V. ir L. K. įspyrė 3-5 kartus, po to atsitraukė prie draugų. Pagalvojusi, kad viskas baigėsi, ji nuėjo prie draugės R. L. ir bendravo, kai pasisukusi į nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) namo, pamatė ant pievelės gulintį L. K., šalia jo stovintį M. S. ir abejomis kojomis į įvairias kūno vietas spardantį L. K.. Pamena, jog buvo suduoti 8-10 smūgių. Ji pribėgusi prašė M. S., kad šis nespardytų, tačiau šis pasiūlė jai atsitraukti. Ji priėjo prie L. K., matė, kad jis yra visas kruvinas, be sąmonės. Bandė savo kūnu uždengti L. K. nuo M. S., tačiau šis nesiliovė, įspyrė L. K. į kūną, kojas ne mažiau 3-4 kartus. Kad L. K. būtų mušęs E. K., nematė, tačiau šis jį sutikus po savaitės prie namų sakė, jog jis irgi tą naktį vienam sudavė. Pasakius, jog tam, kuriam sudavė, prastai su sveikata, E. K. paminėjo, jog anas pats yra kaltas.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto D. S. apklausos protokolų (T. 1, b.l. 61-64) matyti, jog D. S. nurodė, jog Naujuosius Metus sutiko kieme su kompanija, joje buvo ir L. K.. Stovėdamas kieme spardė petardas, kai prie jų priėjęs E. B. jam trenkė iš rankos į veidą, dėl ko jis pargriuvo, po ko atsistojęs išėjo namo ir kas toliau vyko, nematė.

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-24 tyrėjo A. B. apklaustos liudytojos S. T. parodymų (T. 1, b.l. 89-90) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausinėjama S. T. parodė, jog sutinkant kieme Naujuosius Metus prie jų priėjo L. K. G. V. pavadino necenzūriniu žodžiu, po ko prie L. K. priėjo E. B. ir vieną kartą L. K. ranka trenkė į veidą. L. K. pargriuvus, prie jo priėjo G. V. ir vieną kartą spyrė, tačiau į kurią vietą, nepastebėjo. Po smūgio nueidama L. K. pasakė, jog „tu manęs daugiau taip nevadinsi“. G. V. pasitraukus nuo L. K., prie jo priėjo E. B. ir L. K. pakėlė nuo žemės, tada visi atsitraukė nuo L. K.. Netrukus pamatė, kaip asmuo pravarde „Bosiukas“, L. K. apie 4-5 kartus ranka sudavė, trenkė į įvairias kūno vietas, apie 4-5 kartus spyrė koja gulinčiam L. K., jį tampė po žemę suėmęs už drabužių. Taip pat pastebėjo, kaip „Bosiukas“ prieš pargriaunant L. K. ant žemės, jį pastūmė ir pastarasis krisdamas galva atsitrenkė į asfaltuotą vietą. Kai L. K. pargriovė ant žemės, jis visiškai nesipriešino. Po to L. K. draugai jį parnešė namo.

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (T. 1, b.l. 93-94), įrašų suvestinės (b.l. 95-109) matyti: 1) 2012-01-01 00:16:26 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu E. K. nurodė, jog spyrė koja vienam iš kieme buvusių asmenų, po ko šis „išsijungė“, E. K. nurodė, jog kieme yra daugiau nei 50 žmonių; 2) 2012-01-01 01:20:50 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. K., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu E. K. nurodo, jog kažkas puola asmenį, pravarde „Šiukšla“, kuriam jis, E. K., sudavė (kiek kartų, nenurodė, tik paminėjo „bym, bym, čia bankių“), taip pat ir T. K. nurodė, kad tiek žmonių mikrorajone („Kamčiatkoje“) nėra matęs; 3) 2012-01-02 10:02:15 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. P., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu E. K. mini apie tai, kad vaikinas, pravarde „Kumpis“, konflikto metu atitraukinėjo vaikiną, pravarde „Kaplius“, kuris smurtavo prieš vaikiną, įžeidinėjusį jo merginą, šio „Kaplio“ kelnės kruvinos, kelnių apačia ar batas, dėmė kruvina, taip pat tariasi, jog nukentėjusiajam reikėtų susimesti 4000 („keturių štukų“), mergina, vardu G., bei vaikinas, vardu E., nemokės, nes G. sudavė iš batelio, ne iš rankos, o E. sudavė į petį ar tai pastūmė, nors „vis kaimynai matė“, kai vaikinas, pavarde B., daužė; pokalbio metu E. K. kalba apie tai, jog po to, kai jis sudavė, vaikinas, pravarde „Kumpis“, pakėlė mušamąjį, pas jį dar niekas išmušta nebuvo, o po to, kai vaikinas, pravarde „Kaplius“, daužė, tai šis ant betono gulėjo; 4) 2012-01-02 10:06:49 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. P., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu kalbama apie kažkieno kruviną ranką, diskutuojama, apie tai, ar ranka susižalojo iki dvyliktos, ar po dvyliktos, E. K. kalba apie tai, kad brolis ir motina pyksta už tokį jo elgesį, taip pat aptarinėjamos priežastys, dėl ko buvo naudojamas smurtas, E. K. nurodo, jog sudavė vieną kartą („įšovė“), po ko „Kumpis“ pakėlė, o po to išbėgo „Kaplius“; 5) 2012-01-02 13:02:02 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. K., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu T. K. piktinasi E. K. elgesiu, kalba apie tai, ką pamena nukentėjusysis, kokie jam sužalojimai padaryti, kiek už tai prašo, kad visa tai matė visas namas, taip pat nurodė, jog nukentėjusysis pats gėrė su jais šampaną, o vėliau pradėjo konfliktuoti, dėl ko ir gavo; 6) 2012-01-02 18:10:39 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi T. K., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu T. K. supranta, kad E. K. yra išgėręs, klausinėja, ar šis buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį, klausinėja apie situaciją dėl įvykio, kalba apie tai, kad nukentėjusysis pasiėmė specialisto išvadą dėl sužalojimų („obdukciją“); 7) 2012-01-04 14:36:55 prasidėjusio pokalbio tarp abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. P., ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., metu pašnekovai kalbasi apie tai, kad reikėtų kažkur nueiti, apie tai, per kiek laiko gali pareiškimą parašyti; 8) Trumpoji žinutė, siųsta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi I. J., abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi E. K., žinutėje siuntėja tikina gavėją, kad ji nematė dėl gavėjo, matė spardančius tik asmenis, kuriuos įvardino „Kaplius“, „G.“. Įrašo suvestinę patvirtina laikmena su joje esančiais garso įrašais, trumpąja žinute (T. 1, b.l. 110).

Iš tarnybinio pranešimo (T. 2, b.l. 73) matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu asmuo, pravarde „Kaplius“, yra M. S..

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamieji G. V., E. K., M. S. ir E. B., 2012 m. sausio 1 d. apie 00:10 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų kiemuose, veikdami kaip bendrininkų grupė, dėl asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju L. K., panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tai yra E. B. sudavus L. K. į veidą bei pastūmus, G. V. apliejus šampanu bei įspyrus į įvairias kūno vietas 3-5 kartus, E. K. įspyrus vieną kartą į galvą bei M. S. įspyrus ir sudavus ne mažiau 8-10 smūgių į įvairias kūno vietas, šiuo įžūliu elgesiu prieš nukentėjusįjį demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo L. K. sveikatą, todėl jų veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. – tai yra tyčiniai smurtiniai kaltinamųjų veiksmai, pasireiškę smurtu prieš kitą asmenį (įžūlumą patvirtinantys veiksmai) viešoje vietoje, matant kieme susirinkusiems Naujuosius Metus švęsti asmenims, padaryti dėl asmeninių paskatų, šiais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei pažeista viešoji tvarka.

Dėl kvalifikavimo. Prokuratūra kaltinamiesiems pateikė kaltinimus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d., tai yra kaltina juos dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje nesunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą, dėl ko buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir pažeista viešoji tvarka. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011, 2K-641/2012). Byloje nustatyta, jog kaltinamieji smurtą prieš nukentėjusįjį L. K. panaudojo po to, kai pats nukentėjusysis, E. B. pareiškus pretenzijas dėl kartu su nukentėjusiuoju buvusio D. S. spardomų petardų į kaltinamųjų, stovėjusių su vaikais, pusę, necenzūriniais žodžiais iškeikė G. V. bei R. R.. Tai yra smurtas buvo panaudotas ne dėl siekio priešpastatyti save kitiems ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, o dėl paties nukentėjusiojo ir jo draugo pavojingo elgesio, nukentėjusiojo įžeidaus elgesio, kuris, atsižvelgus į vartojamų žodžių reikšmę ir pobūdį, įvertinus įvykio aplinkybes, negali būti pripažįstamas mažareikšme dingstimi kaltinamiesiems naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį, kaip savo baigiamojoje kalboje nurodė prokurorė. Neabejojama, kad kaltinamieji nebūtų panaudoję smurto prieš nukentėjusįjį, jeigu šis prieš tai kartu su D. S. nebūtų spardę petardų, nebūtų necenzūriniais žodžiais pats iškeikęs kaltinamąją G. V. ir kartu su ja buvusią R. R.. Todėl kaltinamųjų veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o pagal BK 138 str. 1 d., ir teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ją perkvalifikuoja. Šis veikos perkvalifikavimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamųjų padėties nesuvaržė ir jų padėties nepablogino. Pagal BK 284 str. 1 d. veika kvalifikuojama, kai viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais yra demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Teismas nustatęs, jog kaltinamųjų veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant 40-50 žmonių ar daugiau (pats kaltinamasis E. K. telefoninio pokalbio metu su nenustatytu asmeniu ir savo broliu teigė, jog tiek žmonių dar nėra matęs „Kamčiatkoje“ (Kupiškio mikrorajone), tiek žmonių galėjo būti, nes buvo Naujųjų Metų sutikimas ), šie veiksmai buvo įžūlūs, jais buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka, todėl kaltinamųjų veika tinkamai kvalifikuota kaip ir viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d. Kaltinamojo E. K. gynėjo teiginiai, jog jo kaltinamajam E. K. nepagrįstai yra inkriminuotas šis straipsnis (BK 284 str. 1 d.), nes niekas ginamojo smurto fakto prieš nukentėjusįjį nematė, neturi įtakos veikos kvalifikavimui, nes nustačius įžūlius veiksmus vietoje, kurioje bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės ir jiems būtų sukelti nepatogumai, net jei tokių žmonių nėra, pakanka veikai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., o byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis veiksmus atliko viešoje vietoje, kurioje buvo ne vienas ir ne du žmonės bei jie patyrė nemalonius išgyvenimus. Tai, kad byloje jie nenustatyti ir neapklausti, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d., kaip ir neturi įtakos ir tai, jog kaltinamųjų veika perkvalifikuojama iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., nes chuliganiškos paskatos nėra BK 284 str. 1 d. numatytos veikos būtinas požymis. Pagal BK 284 str. 1 d. veika kvalifikuojama ir tais atvejais, jei jos padaromos dėl asmeninių paskatų, tačiau šia veika buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis.

Dėl panaudoto smurto. Kaltinamieji E. B., G. V. ir M. S. neigia sudavę tiek smūgių, kurie jiems yra inkriminuoti, tačiau išklausius pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog yra neginčytinai nustatyta, kad E. B. sudavė vieną tiesioginį smūgį nukentėjusiajam į veidą, G. V. – spyrė 3-5 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, M. S. sudavė ir įspyrė ne mažiau 8-10 smūgių. Tai, kad E. B. sudavė L. K., patvirtino liudytojos S. T. ir I. J., nurodžiusios, jog E. B. smūgį nukentėjusiajam sudavė po to, kai necenzūriniai žodžiai buvo pavartoti G. V. atžvilgiu, E. B., sudavęs smūgį, nukentėjusįjį pastūmė ir šiam nugriuvus, G. V. pradėjo spardyti nukentėjusįjį. Tai, kad G. V. spyrė jam ne kartą, be jau minėtų liudytojų, teismo posėdyje parodė ir nukentėjusysis. Teismas atmeta ir M. S. paaiškinimus, jog spyrė tik vieną kartą į šoną bei vieną smūgį kumščiu į kūną, bet ne į veidą, nes šiuos jo žodžius paneigė ta pati liudytoja I. J., bandžiusi apsaugoti L. K. nuo M. S. intensyvaus smurto, teismo medicinos specialisto išvada bei ekspertizės aktai, kuriuose nurodoma, jog sužalojimai padaryti ne mažiau 9 trauminiais poveikiais, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina byloje esantys E. K. telefoniniai pokalbiai, kuriuose jis mini, jog intensyviausiai smurtavo prieš nukentėjusįjį „Kaplius“ (M. S.), taip pat smurtavo tiek E. B., tiek ir G. V.. Liudytojų S. T., I. J. parodymais, priešingai, nei kaltinamųjų, kurie yra suinteresuoti išvengti bausmės ar ją sušvelninti sumenkindami savo vaidmenį, abejoti teismas neturi pagrindo. Byloje nėra nustatyta, jog šios liudytojos būtų suinteresuotos bylos baigtimi ar turi priešiškumų vieno ar kito asmens atžvilgiu. Priešingai, S. T. yra vieno iš kaltinamojo (E. B.) brolio draugė, tą vakarą praktiškai šventusi Naujųjų Metų sutikimą kartu su kaltinamaisiais, kita, liudytoja I. J., taip pat yra kaltinamųjų pažįstama, jokių konfliktų iki įvykio ar po jo su kaltinamaisiais neturėjusi. Todėl įtarti, kad šių liudytojų parodymai yra melagingi, teismas neturi pagrindo. Kitų liudytojų parodymai iš esmės patvirtino konfliktinę situaciją tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo, nors ir iš jų nėra galimybės nustatyti įvykio mechanizmo ar išsiaiškinti kiekvieno iš kaltinamojo atliktų veiksmų apimtį (ar tai dėl buvusios būklės (girtumo), ar dėl nenoro paaiškinti tai, kas tą naktį atsitiko). Visgi iš pateiktų įrodymų teismui nepakako padaryti išvados, jog E. K. sudavė daugiau nei vieną smūgį nukentėjusiajam, kaip yra inkriminuota kaltinime. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog ši kaltinimo dalis inkriminuota remiantis liudytojos S. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (niekas iš kitų liudytojų ar kaltinamųjų nenurodė matę smurtavusį E. K., išskyrus netiesioginius G. V. paaiškinimus, jog jai E. K. jai grįžęs pasakė, kad nukentėjusysis daugiau to nebedarys (nekeiks)), tačiau šios parodymų dalies S. T. teisiamajame posėdyje patvirtinti negalėjo, jos nurodomų aplinkybių nepatvirtino nei vienas iš kitų byloje apklaustų asmenų, teismas daro išvadą, jog įvertinus įvykio dieną buvusią situaciją, kitų asmenų parodymus, teismui kyla pagrįsta abejonė, ar S. T. nesumaišė asmenų, ir vietoje M. S. ikiteisminiame tyrime kaip asmenį, intensyviai smurtavusį prieš nukentėjusįjį, nurodė E. K., tuo labiau, S. T. teigė, jog po E. K. smurto nukentėjusysis buvo išneštas į namus (teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis namo buvo išneštas ne po E. K. smurtinių veiksmų, o po M. S.). Be to, byloje yra įrodymų, jog E. K., telefonu bendraudamas netrukus po įvykio su nenustatytu asmeniu bei vėliau su broliu, nurodė, kad nukentėjusiajam įspyrė tik vieną kartą, ir, teismas daro išvadą, jog šie pokalbio metu pasakyti žodžiai galėjo būti teisingi (mažai tikėtina, kad E. K. žinojo apie pokalbių klausymąsi telefonu ir iš anksto ruošėsi gynybai nuo jam vėliau būsiančių kaltinimų), tuo labiau, jeigu būtų sudavęs daugiau nei vieną smūgį, įvertinus E. K. amžių ir vertybes, abejojama, ar nebūtų jis su juo bendravusiems asmenims nepasigyręs nukentėjusiajam sudavęs daugiau nei vieną smūgį. Todėl teismas iš kaltinimo šalina E. K. dalį smūgių, tampymą ant žemės kaip neįrodytus, šis kaltinimo patikslinimas kaltinamųjų padėties nepablogino, teisių nesuvaržė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bendrininkavimo. Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus pripažįsta, jog kaltinamųjų veiką sunkinanti aplinkybė – bendrininkų grupė – yra įrodyta. Pagal BK 24 str. 1 d., bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal BK 25 str. 2 d., bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamieji, jų gynėjai neigia buvus susitarimą ir nurodo, kad kaltinamieji veiksmus atliko ne kartu, jų nesiejo bendra tyčia, todėl negalėjo būti inkriminuojama ir sunkinanti jų veiką aplinkybė – bendrininkų grupė. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog smurtas prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas dėl, kaip visi kaltinamieji nurodė, užgaulaus nukentėjusiojo elgesio prieš G. V. ir R. R., spardomų petardų, nei vienas iš jų nesmurtavo dėl kažkokių kitų priežasčių ar asmeninių nesutarimų, smurtą naudojo beveik vienas paskui kitą (pirmas sudavė E. B., po to – G. V., E. K., paskutinis – M. S.), todėl pripažįstama, jog susitarimą jie išreiškė konkliudentiniais veiksmais, tai yra aiškiai nepasakydami žodžiais, bet parodė savo veiksmais, nukreiptais į smurtą prieš nukentėjusįjį, todėl kaltinamųjų ir jų gynėjų argumentai, kad nebuvo susitarimo, atmetami kaip nepagrįsti. Tuo pačiu pripažįstama, kad visi kaltinamieji atsakingi ir už nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą: nustatyta, kad kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia, sužalojimas, atitinkantis nesunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padarytas ne mažiau vienu smūgiu, tai yra sužalojimą galėjo sukelti bent kuris iš kaltinamųjų suduotų smūgių nukentėjusiajam, visi kaltinamieji smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Nors, kiek galima suprasti iš kaltinamųjų paaiškinimų, byloje fiksuotų telefoninių pokalbių, didžiausia tikimybė, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą galėjo sukelti M. S. smūgiai kojomis, tačiau ši aplinkybė neginčijamais įrodymais nepatvirtinta. Teismas atmeta kaltinamųjų paaiškinimus, jog po jų smūgio nukentėjusiajam suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (kiekvienas iš jų neigia sudavęs tokį smūgį, dėl kurio būtų lūžusi dešinio viršutinio žandikaulio atauga) ir daro išvadą, jog sužalojimai galėjo atsirasti po kiekvieno iš jų ar kelių jų smūgių. Teismas atmeta taip pat ir kaltinamojo E. K. teiginius, jog po to, kai jis L. K. sudavė, nukentėjusysis buvo priėjęs prie jų ir rūkė, kadangi šios aplinkybės nepatvirtino nei nukentėjusysis, nei teisme apklausti liudytojai, nei kiti kaltinamieji. Priešingai, pats kaltinamasis telefoninio pokalbio metu su broliu metu nurodė, kad po jo smūgio koja nukentėjusysis „išsijungė“, kas paprastai suprantama kaip sąmonės netekimas, ir tokie smūgiai negali būti laikomi nestipriais ar negalinčiais sukelti pasekmių, kurias patyrė nukentėjusysis.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog jis iš esmės pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiojo bei gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.) bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe E. K. girtumo, nes niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, jog E. K. buvo girtas, tos aplinkybės nepripažįsta ir pats E. K., objektyvių duomenų dėl jo girtumo nepateikta.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe E. B. girtumo, nes taip pat niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, jog E. B. buvo girtas, tos aplinkybės nepripažįsta ir pats E. B., objektyvių duomenų dėl jo girtumo nepateikta.

Kaltinamosios G. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe G. V. girtumo, nes taip pat niekas iš apklaustų asmenų nepatvirtino, jog G. V. buvo girta, tos aplinkybės nepripažįsta ir pati G. V., objektyvių duomenų dėl jos girtumo nepateikta.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Sunkinančiomis aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Teismas nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe M. S. girtumo, nes taip pat niekas, išskyrus I. N., kuris pats buvo girtas, iš apklaustų asmenų nepatvirtino, jog M. S. buvo girtas, pats M. S. tos aplinkybės nepripažįsta, objektyvių duomenų dėl jo girtumo nepateikta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę šiame epizode, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai, vienas kito atžvilgiu sudarantys idealiąją sutaptį (BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, kaltinamasis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, jo vaidmenį, sukeltas pasekmes (smurtas buvo naudojamas matant daug pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir mažamečių). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra nedirbantis (T. 2, b.l. 71), nusikalstamų veikų padarymo dieną turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (T. 2, b.l. 62-68), tačiau yra anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs (nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)), naujus nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų padarymą laisvės atėmimo bausmes (BK 56 str.), bausmių dydį nustatant sankcijos ribose, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (idealioji sutaptis). Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. B. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai, vienas kito atžvilgiu sudarantys idealiąją sutaptį (BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, kaltinamasis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, suduotų smūgių skaičių (vienas smūgis bei pastūmimas), jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme (pirmas pradėjo smurtinius veiksmus), sukeltas pasekmes (smurtas buvo naudojamas matant daug pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir mažamečių). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas (T. 1, b.l. 128), nusikalstamų veikų padarymo dieną turėjo galiojančią administracinę nuobaudą (T. 1, b.l. 134-136), turi nepilnametį vaiką (T. 1, b.l. 137), yra nedirbantis (T. 1, b.l. 138), yra neįgalus (pasak kaltinamojo, jam yra nustatytas 50% darbingumo lygis), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Teismas, skirdamas kaltinamajai G. V. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai, vienas kito atžvilgiu sudarantys idealiąją sutaptį (BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, kaltinamoji buvo aktyvi nusikaltimo vykdytoja, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, suduotų smūgių skaičių (3-5 smūgiai, apliejimas šampanu), sukeltas pasekmes (smurtas buvo naudojamas matant daug pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir mažamečių). Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: yra neteista (T. 1, b.l. 152), nebausta administracinėmis nuobaudomis (neturėjo galiojančių) (T. 1, b.l. 155-157), augina dvi mažametes dukras, (T. 1, b.l. 157), yra nedirbanti (T. 1, b.l. 158), yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jai skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. S. bausmes už padarytas veikas, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti du tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai, vienas kito atžvilgiu sudarantys idealiąją sutaptį (BK 11 str.), kuriais pasikėsinta į viešąją tvarką, kito asmens sveikatą, kaltinamasis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, atsižvelgia į padarytos veikos intensyvumą, suduotų smūgių skaičių (ne mažiau 8-10), jo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, sukeltas pasekmes (smurtas buvo naudojamas matant daug pašalinių asmenų, tarp kurių buvo ir mažamečių). Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra neteistas (T. 2, b.l. 92), nebaustas administracinėmis nuobaudomis (neturėjo galiojančių) (T. 2, b.l. 100-101), augina mažametį vaiką (T. 2, b.l. 102), yra nedirbantis (T. 2, b.l. 103), yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už šių nusikalstamų veikų padarymą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį nustatyti sankcijos ribose. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

Nukentėjusysis L. K. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų E. K., E. B., G. V. ir M. S. priteisti: 803,73 litų dydžio turtinės žalos, kurią sudaro 330 Lt išlaidos kurui, sunaudotam, vykstant į Vilniaus mieste esančią gydymo įstaigą dėl sužalotų dantų gydymo, 473,73 Lt išlaidų gydymui (2012-01-02, 2012-02-02 ir 2012-02-15 dienomis suteiktų gydymo paslaugų VU Žalgirio klinikoje vertė 381,70 Lt; 48,03 Lt gydymui (2012-01-02 įsigijo antibiotikus OSPAMOX, 12,28 Lt vertės; 9,90 Lt vertės dantų šepetuką „Sensodyne Prona“, 13,34 Lt vertės vaistus „Nimesil“, 19,99 Lt vertės burnos skalavimo skystį ELUDRIL ANTISEPT; 2012-01-03 44 Lt sumokėjo su specialisto išvadą); 20 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų gydėsi VU Žalgirio klinikoje, kur buvo gydoma burnos gleivinės ir dantų pažeidimai, dėl ko tris kartu turėjo vykti į Vilnių, ten mokėjo už sunaudotas medžiagas, taip pat turėjo įsigyti ir vaistų, šepetėlį, burnos skalavimo skystį. Taip pat dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl panaudoto smurto didelį fizinį skausmą, jautė baimę, neteko sąmonės. Kaltinamieji veiksmus atliko viešoje vietoje, dideliame žmonių būryje, buvo tampomas po žemę, dėl smurto intensyvumo mano, jog buvo atlikta vieša jo egzekucija, dėl ko patyrė viešą pažeminimą. Dėl patirtų sužalojimų jo kūnas buvo subjaurotas: apie dvi savaites buvo ryški sumušimo žymė ties abejomis akimis, apie dvi dienas po įvykio buvo ištinusios lupos, įstatytas dantų įtvaras, kuris apie dvi savaites trukdė maitintis ir kalbėti, jautė fizinį skausmą maitindamasis (pirmomis dienomis apskirtai negalėjo maitintis). Dėl subjauroto veido viešumoje jautėsi nejaukei, vengė eiti į viešąsias vietas, apie dvi savaites skaudėjo galvos pakaušį, jautėsi galvos skausmas. Dėl kelionių į gydymo įstaigas, pačios gydymo procedūros patyrė nepatogumų, jautė skausmą (odontologinės procedūros jam buvo labai skausmingos). Taip pat ieškiniu prašo priteisti ir patirtas atstovavimo išlaidas, kurias sudarė advokatui sumokėtas 400 Lt honoraras už susipažinimą su byla (T. 3, b.l. 51-54). Ieškinį prašo tenkinti. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamieji E. K., E. B., G. V. ir M. S. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam L. K., šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Kadangi žalą kaltinamieji padarė nusikalstamais veiksmais, prievolė atlyginti žalą yra solidari (CK 6.6 str. 3 d.). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nukentėjusysis ne mažiau kaip tris kartus dėl patirtų sužalojimų vyko į Vilnių, patyrė turtinius nuostolius (tiek dėl kuro, tiek dėl gydymo, tiek dėl su trauma susijusių higienos priemonių įsigijimo), ši suma (tiek dėl kelionės išlaidų, tiek dėl gydymo) yra protinga, ne per didelė, todėl priteisiama. Taip pat priteisiami ir 44 litai, kuriuos nukentėjusysis sumokėjo už specialisto išvados surašymą. Dėl neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens (-ų) turtinė padėtis, t. y. jo (-ų) turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, sužalota nukentėjusiojo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos L. K., dydį, atsižvelgia į tai, jog sveikata sužalota darant nesunkų nusikaltimą, padaryta viešoje vietoje, matant dideliam skaičiui pašalinių asmenų, to paties rajono gyventojams, kaip ir nukentėjusysis, dėl ko nukentėjusysis galėjo patirti didelius emocinius išgyvenimus, dėl sužalojimo kurį laiką buvo ribotos galimybės maitinis, bendrauti su kitais asmenimis, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusysis buvo pats neblaivus ir savo veiksmais išprovokavo nusikaltimą padariusius asmenis. Todėl manoma, jog nukentėjusiojo L. K. prašoma 20000 Lt neturtinė kompensacija už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką yra per didelė, todėl mažinama iki 8000 Lt. Manoma, kad ši suma atitinka padarytos veikos pobūdį, jam sukeltas pasekmes, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama nuo iki 20000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2012, 2K-29/2011, 2K-544/2011, 2K-252/2012), todėl priteisiama iš kaltinamųjų.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vardu pareiškė kaltinamiesiems 115,88 Lt dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 32-33). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo L. K. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nurodė, kad gydymo išlaidas sudaro L. K. 2012-01-02 konsultacija VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje (66,57 Lt) bei 2012-01-03 gydytojo radiologo konsultacija VšĮ Kupiškio ligoninėje (49,31 Lt), šią sumą sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkinamas visiškai. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų L. K. gydymui buvo išleista 115,88 Lt, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamieji privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi, remiantis LR sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamųjų priteisiama šiai institucijai.

Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str., 106 str. 2 d., iš kaltinamųjų E. K., G. V., E. B. ir M. S. išieškoma valstybei po 60 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje (T. 3, b.l. 80, 81).

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamųjų E. B., E. K., G. V., M. S. išieškoma nukentėjusiojo turėtos 400 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Sumažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2012 m. kovo 7 d. iki 2012 m. spalio 23 d. įskaitytinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, paskirtas E. K., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą E. B., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. (šešių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą G. V., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 8 mėn. (aštuonis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 val. ( aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę paskirti 1 m. 3 mėn. (vienerių metų trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nukentėjusiajam L. K. atlyginti turtinę žalą bei per 8 mėn. (aštuonis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. (vieną šimtą valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, paskirtas M. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį, pareikštą L. K., tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų E. K., E. B., G. V. ir M. S. solidariai priteisti 803,73 Lt (aštuonis šimtus tris litus 73 ct) turtinės žalos bei 8000,00 Lt (aštuonis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, b. į. k. 191351679, tenkinti visiškai ir iš E. K., E. B., G. V. ir M. S. solidariai priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 115,88 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 88 ct) žalos atlyginimo.

Išieškoti iš E. B., E. K., G. V., M. S. po 100 Lt (vieną šimtą litų) nukentėjusiajam L. K. jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Išieškoti iš E. B., E. K., G. V., M. S. valstybei po 60 Lt (šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (į valstybės biudžetą mokėti valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.