Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-11 · Civilinė byla Nr. 2A-358-492/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-11
Bylos Nr.
2A-358-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Žeimena“
Trečiasis asmuo
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-358-492/2008 Teisėjas Rimvydas Petrauskas Procesinio sprendimo kategorija:

30.1.; 30.6.; 121.15.; 121.18.;121.21.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant apeliantės ieškovės A. B. atstovei adv. Jolantai Danišauskienei, atsakovo Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Žeimena“ atstovėms E. M. , adv. Tatjanai Ževžikovai, trečiojo asmens Švenčionių rajono savivaldybės administracijos atstovei E. B. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-304-763/2007 pagal A. B. ieškinį atsakovui Gyventojų namų statybos bendrijai „Žeimena”, tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija, dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. B. prašė teismą pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausė G. ir S. M. nuo to momento, kai jie įmokėjo 100 procentų savo pajaus (buto) vertės, o dabar, įgyvendinus paveldėjimo teisę, nuosavybės teise priklauso ieškovei; pripažinti, kad 34 071,26 Lt įsiskolinimas už butą, esantį (duomenys neskelbtini) , yra skaičiuojamas neteisėtai; įpareigoti atsakovą išduoti ieškovei, kaip teisių perėmėjai pažymą, kad butas 100 procentų nuosavybės teise priklauso G. ir S. M. ; atsakovo skaičiuojamam įsiskolinimui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ji yra G. M. ir S. M. turto testamentinė įpėdinė. Po S. M. mirties ji paveldėjo turtą – butą. Pagal tuo metu galiojusius norminius aktus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, sumokėjęs visą pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. M. 1990 m. spalio 4 d. įmokėjo visą pajų – t.y. 100 % tuo metu nustatytos buto vertės, kas sudarė 17 438 rub. (321,59 rub. už kvadratinį metrą). Tačiau GNSB „Žeimena” administracija reikalavo iš M. primokėti per namo statybos laiką susidariusį buto kainos skirtumą, motyvuodama tuo, kad nuo pajaus mokėjimo dienos iki gyvenamojo namo statybos pabaigos praėjo keli metai, per tą laiką keitėsi pinigai, buvo didelė infliacija, be to, namo statybos baigimui bendrija privalėjo iš banko imti paskolas, kurios iki šiol dar nėra grąžintos. Ieškovė teigė, kad Seimo kontrolieriaus pateiktoje 1997-07-23 pažymoje nurodyta, jog surinktos kooperatyvo lėšos už namo statybą buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir ne pagal sąmatą, o dėl padidėjusios statybos sąmatos kaltas užsakovas. Todėl prašė pripažinti, kad M. nuosavybės teisė į ginčo objektą atsirado nuo to momento, kai jie 100 % sumokėjo pajų už statomą butą, o tuo pačiu pagal teisių perėmimą butas 100% nuosavybės teise pereina A. B. .

Atsiliepimas

Atsakovas GNSB „Žeimena“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei negali ir negalėjo atsirasti nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kurio tuomet dar nebuvo. Pajaus įmokėjimo momentu namas nebuvo pradėtas statyti. Paveldėti galima tik testatoriaus turėtą turtą, o šiuo atveju nei S. M. , nei G. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise nepriklausė ir nepriklauso, jų vardu šis turtas nėra įregistruotas. Kadangi po G. M. ir S. M. mirties GNSB „Žeimena“ liko įsiskolinimas, tai dėl šios priežasties atsakovas negali išduoti atitinkamos pažymos ir šis ieškovės reikalavimas turi būti atmestas. Taip pat pažymėjo, kad kontrolieriaus išvadoje parašyta, jog dėl skolos susidarymo ir padidėjusių statybos išlaidų kaltas rangovas, nes būtent šis nukėlinėjo statybos terminus. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę, socialinę ir politinę situaciją, G. M. buvo siūloma primokėti trūkstamą sumą ir atsiskaityti su bendrija, tačiau ji to nepadarė, todėl įsiskolinimas šiai dienai yra padidėjęs. Kiti ieškovės reikalavimai – dėl neteisingai paskaičiuoto įsiskolinimo ir delspinigių skaičiavimui ieškinio senaties taikymo, turi taip pat būti atmesti, nes tai išeina už ieškinio ribų, niekas tokio ieškinio ar priešieškinio, kuriems reikėtų taikyti ieškinio senatį, A. B. nėra pateikęs.

Žemesnės instancijos teismas

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu A. B. ieškinį dalyje dėl pripažinimo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. ir S. M. nuo to momento, kai jie įmokėjo 100 procentų savo pajaus (buto) vertės, o dabar, įgyvendinus paveldėjimo teisę, nuosavybės teise priklauso ieškovei ir dėl įpareigojimo atsakovą išduoti ieškovei, kaip teisių perėmėjai pažymą, kad butas 100 procentų nuosavybės teise priklauso G. ir S. M. , atmetė. Ieškinį dalyje dėl pripažinimo, kad įsiskolinimas už butą yra skaičiuojamas neteisėtai ir atsakovo skaičiuojamam įsiskolinimui už butą ieškinio senaties taikymo paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad butas nuosavybės teise priklauso GNSB „Žeimena” (b.l. 130,135). Palikėjo sutuoktinė G. M. buvo GNSB „Žeimena” narė. Bendrija yra savanoriškas asmenų susivienijimas, todėl jos nariu tapęs asmuo privalo laikytis bendrijos lokalinių aktų. 1988-06-21 Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo (b.l 99, civ.b. Nr.2-90/1997), vėliau – bendrijos „Žeimena” susikūrimo metu, galiojantys teisės aktai nustatė, kad „Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu“. Tačiau ši nuostata negalėjo ir negali būti absoliuti dėl to, kad nepastačius statinio neįmanoma įvertinti visų statybos medžiagų ir darbų kaštų. Iš atsakovo atstovų paaiškinimų bei byloje (ir prie jos prijungtoje civ.b. Nr.2-90/1997) esančių dokumentų teismas konstatavo, kad G. M. nesilaikė bendrijos įstatų ir visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų nevykdė: nemokėjo nei kreditų, kuriuos statybai buvo paėmusi bendrija, nei palūkanų už juos (b. l. 56-59, civ. b. Nr.2-90/1997), todėl buvo pašalinta iš bendrijos narių. Visi kiti bendrijos nariai, mokėjo visuotinio susirinkimo nustatytus mokesčius (b. l. 59, civ.b.Nr.2-90/1997). Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokios rašytinės sutarties tarp G. M. ir bendrijos, kurios pagrindu galima būtų teigti, kad G. M. įvykdė visas sąlygas ir įgijo nuosavybės teisę į butą. Byloje nėra įrodymų, jog bendrija perdavė testatoriams šį butą, kad butas nuosavybės teise priklausė G. ir S. M. nuo to momento, kai M. įmokėjo 100 procentų savo pajaus (buto) vertės (1990-10-04). Iki bendrijos narys visiškai sumoka pajų už konkretų butą, šis butas priklauso nuosavybės teise bendrijai. M. , o vėliau ir ieškovė nurodytame bute apsigyveno ir valdė jį kaip bendrijos narės šeima, tačiau ne kaip šio buto savininkai. Leidimas M. gyventi nurodytame bute, kai GNSB „Žeimena“ pastatytas namas buvo atiduotas eksploatuoti, negali būti laikomas daikto (šiuo atveju – buto) perdavimu, su kuriuo įstatymas sieja nuosavybės teisės atsiradimą. Dėl to pagal LR CK 4.49 straipsnį bendrovės nariai (M.) neįgijo nuosavybės teisės į ginčo butą nuo to momento, kai jie įmokėjo 100 procentų savo pajaus (buto) vertės, nes šis butas jiems nebuvo perduotas valdyti kaip bendrijos nariams. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės keliami reikalavimai dėl įsiskolinimo skaičiavimo ir ieškinio senaties jam taikymo šioje byloje nenagrinėtini, nes išeina už ieškinio ribų.

Šalies argumentai

Ieškovė A. B. apeliaciniu skundo prašė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tuo metu galiojusio 1990-10-16 įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje buvo numatyta, kad kooperatyvo narys, sumokėjęs visą pajų už gyvenamąją patalpą, nustoja būti kooperatyvo nariu ir tampa buto savininku. 1964 m. CK 149 straipsnis numatė, jog nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, todėl G. M. įgijo nuosavybės teisę į butą tuo metu, kai įsikėlė į jį gyventi, t.y. 1995-12-20. Priimdamas sprendimą teismas šias imperatyviąsias įstatymo normas vertino ir taikė netinkamai. Argumentas, jog dėl infliacijos išaugo būsto kaina yra nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės teisėtų lūkesčių principą. Be to, teismas nevertino ir nesivadovavo Statistikos departamento pažyma dėl vartotojų kainų indekso paskaičiavimo metodikos, pagal kurią 1990-10-04 sumokėtas 17 438 rub. pajus šiuo metu sudarytų 89 371,84 Lt. Be to, bendrija nepagrįstai skaičiuoja ieškovės įsipareigojimus lygiais pagrindais su kitais bendrijos nariais, kurie nėra sumokėję visos pajaus sumos. Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtus ieškovės reikalavimus dėl neteisėto skolos skaičiavimo ir senaties taikymo, kadangi šie veiksmai pažeidžia ieškovės teises, remdamasis tariamos skolos faktu atsakovas atsisako išduoti nuosavybės teisę patvirtinančią pažymą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino kontrolieriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl rangovo veiksmų užsitęsė namo statyba, todėl visus atsiradusius nuostolius turi atlyginti ne sąžiningi įgijėjai, o užsakovas ir jo teisių perėmėjas, t.y. Švenčionių rajono savivaldybė. Atkreipė dėmesį, kad G. M. 2002-01-14 nebuvo pašalinta iš bendrijos narių, nes pašalinimas neįsiteisėjo.

Tretysis asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad gyvenamojo namo statytojas buvo GNSB „Žeimena“, o savivaldybė buvo tik užsakovu, todėl ji nėra teisių perėmėja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovė A. B. butą, esantį (duomenys neskelbtini), siekia paveldėti kaip S. M. , mirusio 2006-07-13, testamentinė įpėdinė. Palikėjo sutuoktinė G. M. , buvusi GNSB „Žeimena“ narė (mirusi 2004-11-14), už šio buto statybą 1990-10-04 įmokėjo 100 proc. nustatyto pajaus – 17 438 rub. Tik 1994-04-01 perdavimo – priėmimo aktu Švenčionių rajono valdybos kapitalinės statybos ir komunalinio ūkio skyrius perdavė nebaigtą 35-ių butų gyvenamojo namo statybą Pabradėje GNSB „Žeimena“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenamojo namo statybai buvo imamos paskolos – iš Lietuvos banko Švenčionių skyriaus 1992-02-11 – 500 000 rublių ir 1992-03-31 – 402 000 rublių, iš Lietuvos valstybinio komercinio banko 1994-04-22 ir 1996-01-10 – 22 000 litų ir 100 000 litų. Nuo 1992 m. iki 1995 m. vasario mėn. LVKB suteikė kreditų 406 000 Lt sumai už 5 proc. metines palūkanas. Nuosavybės teisės į ginčo butą, (duomenys neskelbtini), įregistruotos GNSB „Žeimena“. Namas už suteiktus kreditus buvo įkeistas LVKB, šiuo metu – AB bankui „Hansabankas“. 1997-02-08 visuotiniame GNSB „Žeimena“ narių susirinkime buvo nutarta paskirstyti grąžintino kredito dalis tarp bendrijos narių, pagal kurį bendrijos narė G. M. turėjo sumokėti 13 330,97 Lt. Nutarimas yra galiojantis, todėl privalomas visiems bendrijos nariams. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių paneigia apeliantės argumentą, kad G. M. , įmokėjusi 1990 m. 100 proc. pajaus, galėjo įgyti nuosavybės teises į pastatytą butą. Byloje nustatyti faktai įrodo, kad buto pastatymui dėl objektyvių priežasčių (politinių ir socialinių permainų pasekoje kilusios infliacijos) lėšų prireikė kur kas daugiau, negu buvo nustatytas pradinis pajus. Pirmosios instancijos teismas šia apimtimi pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai išaiškino 1990-10-16 įstatymo Nr. I-680 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 str. taikymo sąlygų visumą. G. M. pasirinkdama turto įsigijimo būdą – buto statybą kooperatyve – kartu prisiėmė ir tam tikrą pabrangimo riziką, kuri kilo dėl objektyvių procesų ekonomikoje. Sprendžiant dėl pagrįstų išlaidų dydžio ginčo butui pastatyti nėra pagrindo remtis apeliantės nurodomais bendro pobūdžio statistiniais duomenimis, neturinčiais tiesioginio ryšio su išlaidomis ginčo turtui sukurti.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinio dalis dėl įsiskolinimo skaičiavimo palikta nenagrinėta. Ieškovės reikalavimų esmė – nuosavybės teisių pripažinimas į ginčo butą - yra grindžiama pozicija, kad už buto statybą pilnai atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai įvertinęs, kad 1990 m. įmokėto 100 proc. pajaus nepakako butui pastatyti, privalėjo nustatyti įsiskolinimo dydį. Priešingu atveju ieškovė paliekama neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, jos teisių ir interesų teisminė gynyba tampa neįmanoma, nes niekas negali atsakovo įpareigoti pareikšti reikalavimą teisme dėl ieškovės įsiskolinimo dydžio nustatymo, o pastarosios pareikštas reikalavimas skolos dydį pripažinti nepagrįstu nenagrinėjamas. Ieškovės reikalavimą taikyti skolai senatį pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų išspręsti iš esmės. Nustatęs, kad nėra teisinio pagrindo tokį reikalavimą reikšti, teismas motyvuotai jį turi atmesti, o ne palikti nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas padaryto proceso pažeidimo negali ištaisyti, nes pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių dėl galimo įsiskolinimo už buto statybą dydžio, šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė (CPK 5 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Be to, ginčo butas yra įkeistas AB bankui „Hansabankas“, kuris privalėjo būti įtrauktas dalyvauti trečiuoju asmeniu į nagrinėjamą bylą, nes tiek nuosavybės teisių pripažinimas, tiek pagrindinio įsiskolinimo, tiek netesybų dydžio nustatymas turi tiesioginę įtaką banko teisėms ir teisėtiems interesams. Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, būtina įvertinti, kad kooperatyvui pritrūkus lėšų, savivaldybės prašymu buvo skirti Lietuvos banko ir Finansų ministerijos kredito ištekliai kooperatinio namo statybos užbaigimui bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Banko lengvatinis kreditas buvo panaudotas ir ieškovės buto statybai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-05-31 nutarimo 428 2.1 punkte nustatyta, kad bendrijai pastačius namą, kiekvienas jos narys, pasinaudojęs lengvatiniu kreditu butui statyti, privalo perimti jos lengvatinio kredito skolos dalį ir sudaryti lengvatinio kredito sutartis su banku. Grąžintina suma perkelta bendrijos nariams GNSB „Žeimena“ visuotinio narių susirinkimo 1997-02-08 nutarimu (b.l. 169-171). Taigi ieškovė turi pareigą atlyginti skolą ir palūkanas, dėl kurių dydžio kilo ginčas, kitu atveju gali netekti nuosavybės teisės į pastatytą butą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-16 nutartis civilinėje byloje 3K-398/2007).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėEgidijus Žironas