Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuosprendžiu iš nuteistojo M. P. nukentėjusiajai N. B. priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat iš nuteistojo priteista 21 (dvidešimt vienas) litas ir 20 ct. proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 18 d., apie 20 val., Anykščių raj., (duomenys neskelbtini), D. B. namuose, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs už rankos mažametę N. B. , gim. 1997-08-20, nutempė ją į kambarį, nusimovė kelnes, pasinaudodamas bejėgiška jos būkle dėl mažametystės, prieš jos valią, nes ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų pobūdžio ir reikšmės, laikydamas ją už rankos, taip atimdamas jai galimybę priešintis, privertė atsiklaupti ir tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu bei tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu - numovęs jai kelnes ir paguldęs ant žemės kišo savo lytinį organą N. B. tarp kojų, tai yra seksualiai prievartavo mažametę N. B. .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo jos ginamojo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajam M. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo M. P. padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje bei jam paskirtos bausmės, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad įrodyta, jog M. P. seksualiai prievartavo mažametę N. B. . Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji N. B. , tiek ikiteisminio tyrimo tyrėjams, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui davė iš esmės nuoseklius, esminėse detalėse sutampančius parodymus, kuriuos patvirtina kiti bylos duomenys. N. B. parodė, kad M. P. nusitempė ją į kambarį, kur nusimovęs kelnes liepė jai čiulpti jo lytinį organą. Bijodama M. P. bei jam stipriai laikant ją už rankos, ji čiulpė jo lytinį organą. Po to, M. P. numovė jai kelnaites, paguldė ją ant žemės, praskėtė kojas ir savo lytinį organą kišo jai tarp kojų (t.1, b.l.37-38). Kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti N. B. parodymais, nes jos parodymai apie esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojas S. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad pro langą matė, kaip nuteistasis nusimovė kelnes ir girdėjo, kaip jis kelis kartus liepė nukentėjusiajai čiulpti jo lytinį organą, taip pat matė M. P. gulintį be kelnių ant N. B. (t.1, b.l. 47-48). Liudytojas T. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad pro pravirų durų tarpą jis matė prieš klūpančią nukentėjusiąją be kelnių stovintį M. P. (t.1, b.l.35-36). Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų D. B. , I. J. , V. J. ir M. B. parodymai. Mažametės nukentėjusiosios N. B. atstovė pagal įstatymą D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jos dukra N. jai sakė, jog M. P. nutraukė jos kelnytes, liepė čiulpti jo lytinį organą ir ji tai darė, vėliau bandė kišti savo lytinį organą jai tarp kojų (t.1, b.l. 10-12; t.2, b.l. ). Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme parodė, kad pravėrusi kambario duris pamatė jame N. B. ir M. P. , kuris buvo su nuleistomis kelnėmis, buvo pusiau atsigulęs, nukentėjusioji buvo priešais jį. Jai paklausus nukentėjusiosios, ką ji su girtu dėde užsidariusi daro, N. B. pasakiusi, kad jie labai rimtus reikalus tvarkė, išsigando ir pabėgo (t. 1, b.l. 17-18; t.2, b.l.29-30). Liudytojas M. B. taip pat parodė, kad įėjęs į kambarį pamatė N. B. ir M. P. , kuris buvo su nuleistomis kelnėmis, tada nukentėjusioji išsigandusi išbėgo iš kambario, nuteistasis buvo pasimetęs (t.1, b.l. 50-51; t.2, b.l. 30-31). Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išstūmus duris ir įėjus į kambarį pamatė kambario kampe prie lovos stovintį M. P. , jo kelnės ir apatinės kelnaitės buvo nuleistos, N. B. taisėsi kelnes, sijoną, buvo išsigandusi (t.2, b.l.31-32). ]

Iš 2008-02-20 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 26 matyti, kad M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu bei iki to konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nuteistasis M. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 1, b. l. 136-137).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pritaria apygardos teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo M. P. veiksmai, apie kuriuos davė parodymus nukentėjusioji bei aukščiau paminėti liudytojai, atitinka nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymius. Kolegija konstatuoja, jog įrodyta, kad M. P. , pasinaudodamas N. B. bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio (kišdamas savo lytinį organą nukentėjusiajai tarp kojų) būdu, t.y. seksualiai prievartavo mažametę N. B. .

Kolegija, patikrinusi byloje esančius bei aukščiau paminėtus liudytojų parodymus, nenustato jokių aplinkybių, kurios verstų abejoti šių parodymų objektyvumu ir teisingumu bei leistų juos vertinti kaip prieštaringus, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Juolab, kad iš M. P. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nenurodo jokių konkrečių aplinkybių bei argumentų, kurie jo manymu rodo liudytojų parodymų prieštaringumą, skunde taip pat nenurodyta nei kurių liudytojų parodymai prieštaringi, nei kokiose bylai reikšmingose detalėse jie prieštarauja kitiems parodymams.

Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skirdamas nuteistajam M. P. laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijoje už seksualinį prievartavimą numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl paskyrė teisingą bausmę.

Apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis M. P. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Jis administracine tvarka nebaustas, nedirba, nevedęs (t.1, b.l. 116-117, 145-180). Kartu kolegija atkreipia dėmesį, jog nors nuteistojo M. P. teistumas ir išnykęs, tačiau iš byloje esančio Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis M. P. turi polinkį daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (t.1, b.l. 177-180), ši aplinkybė taip pat svarbi vertinant nuteistojo asmenybę. Pagrįstai nustatyta ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė., t.y. kad M. P. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu pripažino ir pats nuteistasis (t.2, b.l. 27-28), tai patvirtino ir liudytojai D. B. , M. B. , I. J. , V. J. . Atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, M. P. už padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skiriant nuteistajam bausmę, nepažeisti ir kiti BK VIII skyriaus reikalavimai.

Taip pat iš nuteistojo pagrįstai nukentėjusiosios naudai priteista 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Teismas pagrįstai pripažino, jog nukentėjusioji N. B. dėl seksualinio prievartavimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus bei emocinį stresą. Priteisdamas neturtinę žalą, apygardos teismas atsižvelgė į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą, iš kurio matyti, kad N. B. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir jai nekonstatuota kokių nors psichikos ar emocinės būsenos pakitimų (t.1, b.l. 78-82). Be to, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neturtinės žalos dydis buvo sumažintas nuo 50 000 Lt iki 10 000 Lt, tai rodo, jog teismas vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, kas leido siekti protingos nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi, apygardos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 150 straipsnio 4 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nesumenkino M. P. nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiosios interesų ir padėties baudžiamajame procese, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos pritaikė tinkamai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjant bylą buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir prašo bylą grąžinti prokurorui, ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau kolegija atmeta tokius nuteistojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde apeliantas nenurodė jokių konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie jo nuomone buvo padaryti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu ir kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas neteisėtas ir nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Antra, kolegija atkreipia dėmesį, kad galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas numato tik vieną atvejį, kai apeliacinės instancijos teismas gali baudžiamąją bylą gražinti prokurorui (BPK 326 str. 1 d. 5 p.), t.y. kai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tačiau, kolegija patikrinusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priimant nuteistojo M. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepažeisti ir kiti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

Apygardos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.