Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį ir nuteista areštu 39 (trisdešimt devynioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirtas areštas 26 (dvidešimt šešioms) paroms.

Paskirtos bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. J. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jos faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. J. nuspręsta konfiskuoti 70 Eur (septyniasdešimties eurų) dydžio sumą kaip iš nusikalstamos veikos gautas pajamas.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys dėl 191,80 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 80 ct) turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir priteista iš A. J. uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 191,80 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 80 ct) turtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. J. į jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 47,95 Eur sumai, laikomas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma 195 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma 195 Eur, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma 195 Eur, AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai neišieškoma suma 195 Eur, pratęstas iki civiliniam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) bus atlyginta padaryta 191,80 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 80 ct) dydžio turtinė žala. Žalą atlyginus nustatyta laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiaulių apylinkės teismas pagrįstai A. J. pripažino kalta ir jos nusikalstamai veikai kvalifikuoti baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta realiai atliktina arešto bausme – prašoma paskirti švelnesnę bausmę arba sumažinti paskirtos arešto bausmės terminą, jos vykdymą atidėti, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina bausmės individualizavimo klausimu.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis, įvertinus nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, nuteistajai bausmė paskirta teisingai.

8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Pirmosios instancijos teismas A. J. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė areštą 39 paroms. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. J. kalta prisipažino, todėl teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias aplinkybes: A. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veika baigta; nusikalto būdama teista šešis kartus, dar trys jos atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai neįsiteisėję; pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų ir tai pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe; jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; anksčiau labai daug kartų bausta administracine tvarka, daugeliu atvejų – už smulkias vagystes, ir sprendė, kad ji itin linkusi daryti nusikalstamas veikas nuosavybei; paskirtų baudų nemoka, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai deklaratyviais įvertino A. J. pažadus keisti savo elgesį į gerąją pusę, nustatęs, kad jau kitą dieną po pastarojo nuosprendžio priėmimo – 2023 m. lapkričio 22 d. ji padarė naują administracinį nusižengimą – smulkią vagystę. Įvertinęs visas skiriamai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. J., visiškai nedarančiai jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų ir toliau darančiai analogiškus administracinius nusižengimus, už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą. Nustatydamas bausmės terminą teismas atsižvelgė į aukščiau išdėstytas aplinkybes (teistumų skaičių, itin didelį veikų darymo intensyvumą ir kt.) ir arešto bausmės terminą nustatė didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. O įvertinęs tai, kad pagrobto turto vertė (191,80 Eur) visgi nėra artima 10 MGL, bausmę jai skyrė mažesnę nei prašė valstybinis kaltintojas.

9. Nors, apeliantės vertinimu, skirdamas tokios rūšies ir dydžio bausmę teismas nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad ji anksčiau ne kartą nuteista už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. teistumų skaičių, kai pagal BK 97 straipsnį ji laikytina neturinčia teistumo, kadangi anksčiau teista tik už baudžiamuosius nusižengimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Pritartina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir ankstesniais teismų sprendimais apeliantė nuteista už baudžiamuosius nusižengimus, kurie asmeniui teistumo neužtraukia ir nėra vertinami recidyvo kontekste, kadangi recidyvas konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis). Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti ir tai, kad nusikaltimų recidyvas (teistumas) kaip nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė šioje byloje nebuvo pripažinta, o ankstesni jos atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (teismo baudžiamieji įsakymai), kaip ir pastaruoju metu priimti dar neįsiteisėję, įvertinti kaip viena iš daugelio ją charakterizuojančių aplinkybių surinktų duomenų visumos kontekste. Vien tai, kad kelias ankstesnes nusikalstamas veikas A. J. padarė dar būdama nepilnametė, nesuteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė šiuo atveju per griežta. Tuo tarpu pateiktame skunde apeliantės nurodyti argumentai, jog paskyręs arešto bausmę, kurios dydis viršija šios bausmės rūšies vidurkį, skirtiną už baudžiamąjį nusižengimą, kai nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pastebėtina, pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė ir išanalizavo skundžiamu nuosprendžiu. Nekartodama teismo išdėstytų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, teismas atsižvelgia ne vien tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vertinamas ir veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko kaltės forma ir rūšis, padaryti veikos motyvai ir tikslai, kaltinamojo asmenybė bei kitos baudžiamajame įstatyme nurodytos aplinkybės. Šioje byloje A. J. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą bausmė paskirta visapusiškai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai individualizuota, nei savo rūšimi, nei dydžiu ne per griežta.

10. Apeliantė su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, be kita ko, nesutinka ir dėl to, kad nebuvo svarstytas bausmės vykdymo atidėjimo klausimas. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

11. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais A. J. arešto bausme nebuvo nuteista, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 45 parų areštą, kurią nuteistoji atliko Panevėžio pataisos namuose. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, toks viešųjų darbų pakeitimas areštu negali būti tapatinamas su pirmesniu asmens nuteisimu arešto bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021). Todėl pritartina apeliantės nuomonei, kad bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas turėjo apsvarstyti. Tačiau nustatytas trūkumas nepaneigia priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, ir ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

12. Pažymėtina, kad be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų (10 p.), viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Bausme siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus visos ar dalies bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

13. Įvertinusi aukščiau nurodytus A. J. asmenybę apibūdinančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (8 p.), teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajai atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Aukščiau nurodyti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistosios asmenybę, patvirtina jos pavojingumą ir leidžia spręsti, kad ji nedaro išvadų dėl savo neteisėto bei pavojingo elgesio, nesilaiko visuomenėje priimtinų elgesio normų ir jas ignoruoja, bei pagrindžia būtinumą atimti jai galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nors apeliantės daromi baudžiamieji nusižengimai ir laikytini mažiau pavojingais, tačiau jų kiekis, sistemiškumas ir analogiškas pobūdis leidžia spręsti, kad toks nuteistosios elgesys nebuvo atsitiktinis, ji linkusi daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o savo elgesio nevertina kritiškai. Anksčiau jos atžvilgiu taikytos švelnesnės bausmės (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas) taip pat jos nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ji savo elgesio tinkama linkme nekoregavo, dėl ko ir ankstesniu – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 11 d. baudžiamuoju įsakymu jai paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į realiai atliktiną arešto bausmę, nustačius piktybišką ir sistemingą jai paskirtų teismo įpareigojimų nevykdymą ir vengimą atlikti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę (t. 1 b., l. 126, LITEKO duomenys). Todėl vien deklaratyvių apeliantės teiginių apie norą keisti savo gyvenimo būdą, nepateikiant jokių tai pagrindžiančių duomenų, nepakanka išvadai, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ypatingai siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo sistemingo nusikalstamo veikimo, gali būti pasiekti A. J. skyrus ne realiai atliktiną arešto bausmę, o ją atidėjus ar paskyrus bet kurią kitą BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, kaip to pageidauja apeliantė. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės nurodomos šeiminės bei sveikatos aplinkybės, kad 2023 m. birželio 23 d. ji ištekėjo, turi sveikatos problemų, nes nurodytos aplinkybės, pastebėtina, egzistavo ir iki šioje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (2023 m. spalio 20 d.), tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Todėl, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamą veiką, asmuo prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustas arešto bausme. Todėl vien tik nuteisto asmens interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai A. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, proporcinga jos asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jos pavojingumui, padarytai nusikalstamai veikai, yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau ją švelninti nėra objektyvaus pagrindo. Skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.