Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d., 150 str. 4 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (už R. M. seksualinį prievartavimą 2009 m. pavasarį) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. (už R. M. seksualinį prievartavimą 2009 m. vasarą) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems);

- pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (už D. U. seksualinį prievartavimą) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir R. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d., taip pat atlikta bausmė pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d., 2010 m. gruodžio 20 d., 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžius.

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 160 str. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Iš R. L. nepilnamečiui nukentėjusiajam R. M. priteista 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą V. M. .

Iš R. L. nepilnamečiui nukentėjusiajam D. U. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šių lėšų tvarkytoja paskiriant nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą J. U. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad 2009 metų pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie kūdros, pasinaudodamas mažamečio R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą R. M. į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M. .

R. L. nuteistas už tai, kad 2009 metų vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, E. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas R. M., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo klijų uostymo, įkišo savo lytinį organą R. M. į burną ir liepė jį čiulpti. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju R. M. .

R. L. nuteistas už tai, kad 2010 metų žiemą, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame miške, pasinaudodamas mažamečio D. U., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusismaukė savo kelnes, nusmaukė nukentėjusiojo D. U. kelnes ir kelnaites, po to rankomis lietė D. U. lytinius organus, įkišo savo lytinį organą į D. U. burną. Šiais veiksmais jis oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. U.

R. L. buvo kaltinamas tuo, kad įtraukė vaikus vartoti apkvaišinančias nenarkotines priemones, t. y. jis nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 sausio mėnesio pabaigos (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) esančiame miške ne gydymo tikslais davė uostyti apkvaišinantį poveikį turinčius „Monolit“ klijus vaikams - R. M. , gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U. , gim. (duomenys neskelbtini), t. y. R. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 160 str.

Taip pat R. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. gegužės 6 d. ryte, tiksliai nenustatytą valandą, grasino sumušti mažametį nukentėjusįjį D. U. , liepdamas jam neduoti apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisingų parodymų, bei apie 15 val. Radviliškyje, Vasario 16-osios g. 16, Radviliškio rajono apylinkės teismo koridoriuje, prieš apklausą, panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas kumščiu vieną smūgį į kairį šoną ir vieną smūgį kumščiu į petį mažamečiui nukentėjusiajam D. U. , gim. (duomenys neskelbtini), siekė paveikti nukentėjusįjį D. U. , kad šis duotų melagingus parodymus dėl prieš jį įvykdyto seksualinio prievartavimo, t. y. R. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y., būtent, už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo apimtį apriboja kaltinamojo akto turinys. Lietuvos Respublikos BPK 219 str., reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką, inter alia būtų tiksliai nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 5 p.). Įtariamojo teisė į gynybą nepažeidžiama tik tuo atveju, kai nusikalstamos veikos aprašymas ir šios veikos kvalifikavimas pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį, punktą) atitinka pranešimo apie įtarimą (Lietuvos Respublikos BPK 187 str.) turinį.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas du kartus – 2010 m. gegužės 4 d. (t. 2, b. l. 20) ir 2011 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 29 - 30). 2010 m. gegužės 4 d. pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., t. y. R. L. buvo pranešta, kad jis įtariamas tuo, jog, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, o būtent, 2009 m. liepos mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), prie kūdros kartu su mažamečiu R. M. , gim. (duomenys neskelbtini) uostė klijus, apsvaigus, nusimovęs kelnes, liepė mažamečiui R. M. čiulpti jo lytinį organą ir taip oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.; taip pat R. L. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle dėl nukentėjusiojo mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, o, būtent, 2010 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), prie kūdros, nusimovęs kelnes, liepė nusimauti kelnes ir kelnaites nukentėjusiajam mažamečiui D. U. , gim. (duomenys neskelbtini), šiam paklusus ir nusimovus, rankomis glamonėjo nukentėjusiojo ir savo lytinius organus bei liepė D. U. čiulpti jo lytinį organą ir tokiu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. U. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (t. 2, b. l. 20). 2011 m. liepos 26 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad R. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., 160 str., 233 str. 3 d. R. L. buvo pranešta, kad jis įtariamas tuo, jog, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, o, būtent, 2009 m. liepos mėnesį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), prie kūdros, pasinaudodamas mažamečio R. M. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusimovęs kelnes, liepė mažamečiui R. M. čiulpti jo lytinį organą ir taip oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.; taip pat R. L. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, o, būtent, 2009 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) esančiame miške, pasinaudodamas mažamečio R. M. , gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusimovęs kelnes, liepė mažamečiui R. M. čiulpti jo lytinį organą ir taip oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju R. M. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.; R. L. buvo pareikštas įtarimas ir tuo, kad jis, pasinaudodamas bejėgiška asmens būkle dėl nukentėjusiojo mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią, o būtent, 2010 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) esančiame miške, pasinaudodamas mažamečio D. U. , gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės ir apsvaigimo nuo klijų uostymo, nusimovęs kelnes, liepė nusimauti kelnes ir kelnaites nukentėjusiajam mažamečiui D. U. , šiam paklusus ir nusimovus, rankomis glamonėjo nukentėjusiojo ir savo lytinius organus bei liepė D. U. čiulpti jo lytinį organą ir taip oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamečiu nukentėjusiuoju D. U. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (t. 2, b. l. 29 – 30). Tuo tarpu kaltinamajame akte R. L. nusikalstama veika kvalifikuota kaip mažamečių R. M. ir D. U. žaginimas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka nusikalstamas veikas, nurodytas pranešime apie įtarimą, tačiau baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, nurodytas ne tas, kuris buvo pranešime apie įtarimą, o kitas - t. y. Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. Kaltinamajame akte nurodyta, jog pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., 160 str. 233 str. 3 d., R. L. pasirašytinai įteiktas 2010 m. gegužės 4 d., 2011 m. gegužės 5 d. ir nurodyti bylos lapai – 90 ir 104. Nurodytuose bylos lapuose yra ne pranešimai apie įtarimą, o visiškai kiti procesiniai dokumentai. Pranešimo apie įtarimą R. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., byloje nėra. Šio kaltinamojo akto trūkumo negalima laikyti rašymo klaida, nes kaltinamajame akte R. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos vadinamos ne seksualiniu mažamečių R. M. ir D. U. prievartavimu, bet mažamečių R. M. ir D. U. žaginimu. Mažamečio išžaginimas (Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.) ir mažamečio seksualinis prievartavimas (Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.) yra dvi visiškai skirtingos nusikalstamos veikos. Išžaginimas yra prievartinis lytinės aistros tenkinimas tik natūraliu būdu, t. y. kontaktuojant vyro varpai ir moters vaginai, tuo tarpu R. L. buvo inkriminuota nusikalstama veika – lytinės aistros tenkinimas su tos pačios lyties asmenimis, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiųjų būkle.

Kaltinamajame akte nurodžius kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, negu buvo nurodyta pranešime apie įtarimą, be to, kaltinamajame akte nurodžius Baudžiamojo kodekso straipsnį, neatitinkantį inkriminuotai nusikalstamai veikai, iš esmės buvo suvaržyta nuteistojo (tuo metu įtariamojo) R. L. teisė žinoti kuo yra įtariamas (kaltinamas). Surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 5 p. reikalavimų, šio pažeidimo nebuvo galima ištaisyti teisme ir jis sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą. R. L. buvo atiduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., o nuteistas – pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. Kaltinimas teisme nebuvo keičiamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat nėra nieko pasakyta apie R. L. nusikalstamos veikos kvalifikacijos pakeitimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui dėl Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., 326 str. 1 d. 5 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu šioje baudžiamojoje byloje R. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 32). Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi R. L. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, nustatęs visus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus, t. y. kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, darys naujus nusikaltimus bei trukdys procesui. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė dar dviems mėnesiams Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais. Šiaulių apygardos teismas, priėmęs 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, R. L. kardomąją priemonę – suėmimą paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodyti suėmimo pagrindai nėra išnykę, t. y. R. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis bei už šias nusikalstamas veikas baudžiamojo įstatymo numatytos gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, R. L. asmenybę charakterizuojantys požymiai (R. L. praeityje teistas, mokykloje, kurioje mokėsi, buvo įrašytas į rizikos grupės mokinių sąrašus, R. L. yra nevedęs, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, šeima, kurioje R. L. gyvena, įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaiko priežiūros) leidžia pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje R. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Todėl, bylą perduodant prokurorui, R. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas turi būti pratęstas (Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 9 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu iš esmės Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto surašymo.

R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. vasario 29 d.