Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-300/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
1A-165-300/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42542-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
S. J.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42542-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistojo S. J. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir S. J. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir S. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Į bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: 2020 m. spalio 23 d., apie 13 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu sugyventinei A. R. į kaktą, padarydamas kairės kaktos pusės poodinę kraujosruvą, taip mušdamas nežymiai ją sužalojo, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus nukentėjusiajai A. R. užsidengus rankomis veidą, sudavė kumščiais ne mažiau penkių smūgių į galvos plaukuotą dalį, vieną smūgį kumščiu į kairį petį, sukišęs abiejų rankų antrąjį ir trečiąjį pirštus į burną, plėšė į šonus lūpas, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Be to, S. J. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2020 m. spalio 23 d., apie 13 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis tyčia delnu sudavė mažametei dukrai V. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną smūgį į kairį skruostą (kairę ausį) ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į koją, taip mušdamas sukėlė mažametei dukrai V. J. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendį ir sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepagrįstai jam skyrė bausmes, didesnes nei sankcijos vidurkis. Nusikalstamas veikas įvykdė, nes tarp jo ir nukentėjusiosios A. R. įvyko konfliktas dėl jos neištikimybės. Pamatęs dukters rankose telefoną, pamanė, kad tai sugyventinės telefonas ir jame jis galėtų būti jos neištikimybės įrodymų, susirašinėjimas su kitais vyrais, todėl jis bandydamas iš dukters paimti telefoną galėjo jai trenkti ir taip sukelti jai fizinį skausmą. Išsiaiškinęs, kad telefonas ne sugyventinės, jį grąžino. Paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, tardymo izoliatoriuje jam buvo nustatyta tuberkuliozė, todėl šiuo metu yra gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nežino, kada baigsis jo gydymas. Mano, kad būdamas laisvėje turės geresnes sąlygas ir galimybes įveikti ligą, todėl prašo sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. J. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimus.

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

7. Nagrinėjamu atveju, vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (S. J. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, smurtavo prieš savo šeimos narius: sugyventinę bei mažametę dukrą), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui S. J. panaudojo fizinį smurtą sugyventinės atžvilgiu, o pamatęs, kad visa tai mato mažametė dukra, trenkė ir jai.) Nors apeliaciniu skundu S. J. nori sušvelninti situaciją, teigdamas, kad nenorėjo trenkti dukrai ir sukelti jai fizinio skausmo, teisėjų kolegija pažymi, kad S. J. sudavė ne mažiau kaip du smūgius mažametei dukrai. S. J. kaip tėvas turi pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos poveikio, tačiau nagrinėjamu atveju būtent jis išprovokavo konfliktinę situaciją, įsiveržė į butą ir naudojo fizinį smurtą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), kaltininko asmenybę (nebaustas administracine tvarka, tračiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (2 t., b. l. 2–12), dešimt kartų teistas, iš jų net tris kartus už tai, kad smurtavo sugyventinės A. R. atžvilgiu (1 t., b. l. 159–187), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto būdamas recidyvistas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų pirmosios instancijos teismas S. J. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nors BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ši norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daroma išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė S. J. didesnę bausmę nei straipsnio sankcijos vidurkis. Nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis prisipažino, gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas pridėjo minimalų ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dydį, t. y. tik 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas parinkto nuteistajam palankiausią įmanomą bausmių bendrinimo būdą. Be to, į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (2 t., b. l. 57–58, 70–74, 92–98, 106–111, 143–147; 3 t., b. l. 37–40, 66–68). Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

8. Individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021, 21 punktas), be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016). Vien tai, kad nuteistajam diagnozuota tuberkuliozė, nėra pagrindas jį atleisti nuo bausmės dėl ligos, t. y. BK 76 straipsnio pagrindu, nes byloje nėra duomenų, kad dėl ligos nuteistajam būtų per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nuteistieji turi teisę gauti reikalingą medicinos pagalbą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, todėl nėra pagrindo sutikti nuteistojo apeliacinio skundo argumentu, kad būdamas laisvėje jis turės geresnes sąlygas ir galimybes įveikti ligą.

9. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant nuteistajam paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas S. J. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsniai), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

10. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs asmenį kaltu, teismas, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltininko turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1-788/2021, 8 punktas). BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistajam buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, jog S. J. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, o teismo posėdyje dalyvavo nuteistojo gynėjas, kad skundas atmestas, iš nuteistojo išieškotinos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo S. J. valstybės naudai 72 Eur (septyniasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė