- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-22
- Bylos Nr.
- 2-1203-587/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14423-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimo“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant atsakovui R. K. ir jo atstovui advokatui N. S., trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimo“ atstovui G. T., nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui R. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintame ieškinyje (b. l. 87-88) nurodė, kad 2009-12-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kaltės buvo apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas (1.1 p.) bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino D. K. padarytą žalą, išmokėdamas 24 663,17 Lt dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3. p. nuostatas AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 24 663,17 Lt išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovas iš atsakovo prašo priteisti 24 663,17 Lt nuostolių atlyginimą regreso teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka (b. l. 123), gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 124, 125), todėl byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas R. K. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 76-78), kuriame nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, nes eismo įvykis įvyko 2009-12-14, kaip kad buvo nurodyta eismo įvykio deklaracijoje bei pranešta AB „Lietuvos draudimui“ iš karto po įvykio. Tuo metu automobilio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Po kelių mėnesių jį pakvietė AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas T. A., teigė, kad nebeturi paaiškinimo raštu, kad jis prapuolė. Su darbuotoju susitiko prekybos centro aikštelėje, kur parašė paaiškinimą raštu, darbuotojas nurodė, kad įvykis įvyko 12 dieną, todėl ir įrašė tą dieną. Po kelių savaičių atėjo laiškas iš Lietuvos draudikų biuro, kuriame prašoma sumokėti pinigus, kad tuo metu automobilis nebuvo apdraustas. Po to kreipėsi į „Lietuvos draudimą“ el. paštu. Neturėjo pagrindo manyti, kad datos klastojamos, ką diktavo T. A., tą ir parašė. Tą dieną, kai įvyko įvykis, užpildė deklaraciją, draudimas tikrai buvo.
Atsakovo atstovas advokatas N. S. paaiškino, kad draudimo sutartis buvo sudaryta 13 dieną, įvykis įvyko kitą dieną. Galbūt pats draudikų biuras datas sumaišė. Nebūtų jokios prasmės atsakovui pačiam vėliau nurodyti visai kitą datą negu įvyko autoįvykis.
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį, nes mano, kad iš tikrųjų eismo įvykis įvyko 2009-12-12. Atsakovas jau po įvykio sudarė draudimo sutartį, nes iki tol automobilis buvo neapdraustas. Praktikoje pasitaiko daugybė tokių atvejų. Kadangi tokie įvykiai tiriami detaliau, eismo įvykio dalyviai buvo apklausiami dar kartą ir tuomet abu asmenys nurodė, kad eismo įvykis įvyko 12 dieną, nepriklausomai vienas nuo kito. Atsakovas suinteresuotas, kad eismo įvykio data būtų laikoma 14 diena, o D. K. nesuinteresuotas, bet, deja, jo negalima paklausti, nes jis yra miręs.
Liudytojas T. A. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba žalų tyrimo ekspertu. Nurodė, kad tai buvo 2009 m., buvo pranešimas apie eismo įvykį, kurio metu vairuotojas sukdamas įlėkė į medį ar kažkokią eismo ruožo dalį. Tokioje situacijoje visuomet pasitikslinama ar nėra sugadinimų, kur būtų galimas regresas iš kitų institucijų. Buvo patikslinta eismo įvykio deklaracija. Susisiekė su VW Golf vairuotoju D. K. pasitikslinti situaciją. Jis pasakė, kad įvykis įvyko 12 dieną, tuomet liudytojas nustebo. Pasitikslinus, Karosas nurodė, kad įvykis buvo 12 mėnesio 12 dieną, kiek atsimena. Davė popierių, jis jam tai surašė. Po kiek laiko važiavo pasitikslinti su K.. Su juo taip pat buvo susitikęs, sakė, kad ne jis draudė, draudimo neturėjo. Neigia diktavęs K. ką rašyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog Eismo įvykio deklaracijoje (b. l. 23), nurodyta, jog eismo įvykis įvyko 2009-12-14, 20:15 val, Linkuvos g. Kaune, transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju nurodytas D. K., transporto priemonei apgadintas priekis ir šonas. Transporto priemonės Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju nurodytas R. K., kuris patvirtino, kad yra atsakingas už padarytą žalą. Nurodyta, kad pastaroji transporto priemonė apdrausta UAB „Lietuvos draudimas“. 2009-12-15 buvo pranešta AB „Lietuvos draudimui“ apie įvykį, įvykusį 2009-12-14 (b. l. 118). 2009-12-15 R. K. rašytame pranešime apie įvykį AB „Lietuvos draudimas“ nurodoma, kad eismo įvykio data yra 2009-12-14 (b. l. 113). 2009-12-16 D. K. prašyme AB „Lietuvos draudimas“ nurodyta, kad eismo įvykio data yra 2009-12-14 (b. l. 114). 2010-02-12 rašytame R. K. paaiškinime, nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2009-12-12, jis draudimo sutarties nesudarinėjo, automobilis ne jo, buvo pasiskolinęs iš draugės (b. l. 24). D. K. rašytame paaiškinime nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2009-12-12 (b. l. 25). Automobilio Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinės atsakomybės draudimas galiojo nuo 2009-12-13, 16:30 val., draudėjas – S. M., draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 26, 117). AB „Lietuvos draudimas“ ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo biuras 2002-03-29 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 1. su 2003-01-02 pakeitimu (b. l. 27, 28). 2009-12-18 buvo atlikta transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 30-31). Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras atliko minėtos transporto priemonės vertinimą ir nustatė patirtą nuostolį 27 270,00 Lt (b. l. 32-47), minėtą vertinimą užsakė D. K. (b. l. 48). Prie bylos pridėtos minėto VW Golf nuotraukos po autoįvykio (b. l. 49-52), registracijos liudijimo kopija (b. l. 53). Turto vertinimą atliko kvalifikuotas vertintojas (b. l. 54-55). D. K. dėl VW Golf pervežimo sumokėjo 350,00 Lt UAB „Griovimo ir statybos darbai“ (b. l. 56-58). AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiavo 24663,17 Lt draudimo išmoką D. K. (b. l. 59), kuri D. K. prašymu (b. l. 60) buvo jam išmokėta (b. l. 61). Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras 2010-05-20 kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ Biuro vardu išmokėtas draudimo išmokas (b. l. 62, 63). Ieškovas siuntė atsakovui pretenziją dėl 24663,17 Lt atlyginimo (b. l. 64, 65). R. K. siuntė el. laišką V. G., kuriame nurodoma, kad tikroji eismo įvykio data yra 2009-12-14 ir paaiškino, kad kitą datą jam nurodė rašyti AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas T. A. (b. l. 80). D. K. 2012-10-14 mirė (b. l. 109).
Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Šio įstatymo tikslas – nustatyti pirmiau išvardytų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (minėto įstatymo 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Draudėjo siekis civilinės atsakomybės draudimu yra perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Aiškinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimą, būtina atsižvelgti į tai, kad naudojamos transporto priemonės yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams, lemia jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Privalomai draudžiama kiekviena privaloma registruoti motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti žeme, taip pat mopedai, priekabos ir puspriekabės, išskyrus bėgines transporto priemones.
Byloje nėra ginčo tarp šalių, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo D. K. ir atsakovas, kuris buvo kaltas dėl eismo įvykio bei dėl to, kad automobilio Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2009-12-13 buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Byloje ginčas kyla dėl eismo įvykio datos – ar eismo įvykis įvyko 2009-12-12 ar 2009-12-14, t. y. ar buvo apdrausta minėto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 str. 2 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas R. K. informavo AB „Lietuvos draudimas“ apie įvykusį eismo įvykį ir nurodė jo datą 2009-12-14 tiek telefonu, tiek ir raštu. Be to, minėta data nurodyta ir pačioje eismo įvykio deklaracijoje, kurią yra pasirašę tiek atsakovas, tiek D. K.. Byloje nėra duomenų, kad D. K. būtų suinteresuotas nurodyti kitą eismo įvykio datą, negu tikroji; nėra duomenų, kad D. K. ir atsakovas būtų buvę pažįstami ar turėję kokių nors ryšių: D. K. yra nurodęs, kad nepažįsta R. K. (b. l. 25). Be to, pažymėtina, kad D. K. 2009-12-16 rašte, kuriuo jis kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką, taip pat yra nurodyta eismo įvykio data 2009-12-14. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad R. K. būtų suklastojęs eismo įvykio deklaraciją ar kitus dokumentus.
R. K. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad eismo įvykio data yra 2009-12-12 buvo rašytas 2010-02-12, t. y. apytiksliai po dviejų mėnesių po eismo įvykio, todėl, manytina, kad tikslesnė informacija apie patį įvykį buvo pateikta iš karto po jo, o ne vėlesniu laiku. Teismas nenagrinėja fakto ar atsakovas buvo suklaidintas AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo ar įvyko apsirikimo klaida rašant paaiškinimą, nes tai nėra ieškinio patenkinimui ar atmetimui aktuali aplinkybė. D. K. paaiškinime, kuriame nurodyta kita eismo įvykio data negu eismo įvykio deklaracijoje, nėra nurodytos surašymo datos (b. l. 25), visgi atsižvelgtina į tai, kad tiek eismo įvykio deklaracijoje, tiek asmens prašyme pervesti draudimo išmoką buvo nurodyta 2009-12-14 data, kurią jis patvirtino savo parašu.
Trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovo paaiškinimai, kad pasitaiko daugybė atvejų, kad asmenys sukčiauja sudarydami draudimo sutartis jau po įvykio, nelaikytini įrodymu, kad atsakovas R. K. pasielgė būtent taip. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje paminėjo tai, kad galbūt atsakovas išsigando ir dėl to nurodė kitą eismo įvykio datą vėlesniame paaiškinime, t. y. neva prisipažino ir nurodė „tikrąją“ datą. Nagrinėjant atsakovo rašytą paaiškinimą, jame neatsispindi, kad atsakovas būtų norėjęs patikslinti, pakeisti datą, jame tiesiog aprašoma nutikusi situacija, nėra nurodyta, kad atsakovas būtų suklydęs ankstesniuose pranešimuose draudimo bendrovei pranešdamas apie įvykį. Be to, atsakovas vėliau kreipėsi į draudimo bendrovę el. laišku, norėdamas paaiškinti susiklosčiusią situaciją ir nurodė, kad paskutiniame jo paaiškinime buvo įrašyta klaidinga data. Jo paaiškinimas atitinka ir teisme išdėstytą poziciją, tarp jų neįžvelgtina prieštaravimų. Atsižvelgiant į įrodymų visumą, pagrįstesniu laikytinas atsakovo atstovo paaiškinimas, kad jeigu atsakovas būtų sukčiavęs ir po eismo įvykio sudaręs draudimo sutartį, jis nebūtų prieš save rašęs tokio paaiškinimo, kaip kad parašytas 2010-02-12, manytina, kad atsakovas tiksliai būtų žinojęs datas, nuo kada draudimas galiojo ir nebūtų nurodęs ankstesnės datos, todėl teismas laiko, kad vėlesniame paaiškinime nurodyta eismo įvykio data yra klaidinga, o eismo įvykis įvyko 2009-12-14, kuomet Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 2 d. numatyta, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo <...>. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti. (2 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu Ford Escort, valst. nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudikui AB „Lietuvos draudimas“ kilo pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo teisinis reguliavimas išsiskiria iš kitų draudimo rūšių reguliavimo tuo, kad juo užtikrinama didesnė nukentėjusio asmens teisių apsauga. Pavyzdžiui, net ir tada, kai žala padaryta neapdrausta transporto priemone, nukentėjusiajam žalą atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (17 str. 1 d. 1 p.). Tokiu teisiniu reguliavimu ginami ne transporto priemonės valdytojo, bet nukentėjusiojo interesai, kartu suteikiant teisę išmokėjusiam išmoką draudikui ar Draudikų biurui atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (17, 22, 23 str.). Padidėjusi draudikų veiklos rizika atsveriama minėto įstatymo 22 str. įtvirtinta atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingą už žalos padarymą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Ieškovas, atlyginęs nukentėjusiam asmeniui žalą, turi teisę taikyti atgręžtinio reikalavimo teisę transporto priemonės valdytojui, kurio civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Šiuo atveju teismas, kaip jau buvo minėta, laiko, kad eismo įvykis įvyko 2009-12-14, kuomet atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovas neturėjo pareigos mokėti draudimo išmokos už R. K., todėl negali taikyti atgręžtinio reikalavimo teisės. Šiuo atveju atsakovui pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui neatsiranda, kitaip būtų paneigta privalomo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo esmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti ieškinį nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 2000,00 Lt (b. l. 126, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.), valstybei – išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 43,00 Lt (CPK 96 str., 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str. – 267 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro į. k. 125709291, Algirdo g. 38, Vilnius, 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro į. k. 125709291, valstybei 43,00 Lt (keturiasdešimt tris litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.