Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. K. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai G. K. ir R. K. kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą (buvusį Tauragės rajono apylinkės teismą) su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių susitarimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo. Pareiškėjai prašė nutraukti Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2015-01-02 sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti tokias pavardes: sutuoktiniui – K., sutuoktinei – K.; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodė, jog gyvenant kartu paaiškėjo, kad visiškai skiriasi charakteriai, skirtingas supratimas apie šeimą, lojalumą vienas kitam, materialinių vertybių gausinimą. Teigia, jog einant laikui suprato, kad kartu toliau gyventi nebegali. Pažymėjo, jog faktiniai santuokiniai ryšiai yra nutrūkę visiškai, santuoką išsaugoti yra nebeįmanoma, todėl ji turi būti nutraukta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismas (buvęs Tauragės rajono apylinkės teismas) 2017-08-18 sprendimu pareiškimą tenkino visiškai bei nutraukė santuoką, sudarytą 2015 m. sausio 2 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2, tarp R. K., ikisantuokinė pavardė – I., ir G. K., abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; paliko pareiškėjai R. K. jos turėtą pavardę po santuokos sudarymo – K., pareiškėjui G. K. jo turėtą pavardę – K.; patvirtino R. K. ir G. K. 2017-01-12 sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Nurodė, kad pareiškėjai santuokinio gyvenimo negyvena, nebeveda bendro ūkio. 2017‑02‑01 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi paskyrė terminą susitaikyti, tačiau pareiškėjai praėjus susitaikyti paskirtam laikui pateikė teismui prašymą, nurodydami, kad taikytis neketina, atkurti santuokos ryšių nenori. Nustatė, jog pareiškėjai yra veiksnūs, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, jie sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog nenustatyta, kad sudaryta sutartis prieštarautų viešajai tvarkai, vieno iš sutuoktinių interesams, todėl ji tvirtintina.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliantas G. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo paskirto termino susitaikyti metu apelianto sutuoktinė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, o grįžęs iš komandiruotės ir apie tai sužinojęs apeliantas taip pat teismui pateikė analogišką prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą.Apeliantas taip pat nurodė, kad susitarė su sutuoktine, jog ji patikslins pareiškimą, kadangi per pusės metų susitaikymo terminą pareiškėjų šeimoje įvyko daug pokyčių, t. y. apeliantas įgijo naują paskolą ir nupirko naują namą, pasinaudojo kreditinėje kortelėje esančiomis lėšomis ir nupirko dar vieną automobilį, o senąjį namą ir automobilį „Opel Zafira“ pardavė. Teigia, jog tam, kad sutuoktinė galėtų patikslinti pareiškimą, buvo palikęs notaro patvirtintą įgaliojimą apelianto vardu pasirašyti dokumentus. Pažymėjo, jog susipažinęs su teismo sprendimu suprato, kad turtas padalytas neteisingai, t. y. pagal senąjį prašymą, kadangi jo sutuoktinė pareiškimo nepatikslino. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju net ir namas nupirktas nesąžiningai abiejų sutuoktinių vardu, nes, apelianto supratimu, sutuoktinė, parašiusi teisme prašymą atnaujinti santuokos nutraukimo byla, bene kitą dieną pagal apelianto jai paliktą įgaliojimą nupirko namą abiejų pareiškėjų vardu suprasdama, kad jie bendro ūkio jau neveda. Apeliantas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį sudarė naują skolos sutartį pas tą patį kreditorių nekilnojamam turtui įgyti. Gavęs paskolą 2017-08-02 įsigijo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog kreditoriui, kuris davė naują paskolą, nebuvo pranešta, kad vyks santuokos nutraukimas, nors mano, jog CPK 539 str. 1 d. 4 p. to reikalauja.Taip pat atkreipė dėmesį, jog apeliantas 2017 metų gegužės mėnesį iš savo kreditinės sąskaitos paėmė 3 000,00 Eur ir įsigijo automobilį „Volkswagen Passat“, kurį registravo savo sutuoktinės vardu. Mano, jog po santuokos nutraukimo apeliantui vienam liko mokėti kredito skolą bankui už automobilį, o automobilis nutraukus santuoką nepagrįstai liks sutuoktinei vienai, nors apeliantas už jį mokės įsiskolinimą.Be to, atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padalijo svetimų asmenų tiek nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiek automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi šis turtas parduotas tuo metu, kai teismas buvo nustatęs terminą proceso šalims susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjų 2017-01-12 sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą prašo prie bylos pridėti Registrų centro duomenų banko išrašą bei pažymą apie transporto priemonę. Nurodė, kad teismo nustatyto termino susitaikyti laikotarpiu pasikeitė šeimos turimas turtas, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t. y. buvimo komandiruotėje (Vokietijoje), apeliantas pirmosios instancijos teismui negalėjo pateikti naujų duomenų apie pasikeitusį turimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės laikytinos svarbiomis, prašomi pridėti dokumentai tiesiogiai susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl prašomi pridėti dokumentai (Registrų centro duomenų banko išrašas ir pažyma apie transporto priemonę) pridėtini.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys). Taigi, pagal bendrąją taisyklę, nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).Apeliaciniu skundu nurodoma, jog per teismo nutartimi nustatytą pusės metų susitaikymo terminą pareiškėjų šeimoje įvyko daug pokyčių, t. y. apeliantas įgijo naują paskolą ir nupirko naują namą, pasinaudojo kreditinėje kortelėje esančiomis lėšomis ir nupirko dar vieną automobilį, o senąjį namą ir automobilį „Opel Zafira“ pardavė. Teigia, jog buvo įgaliojęs sutuoktinę pateikti teismui patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau jai to nepadarius teismas padalijo jau tretiesiems asmenims priklausantį turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog sutuoktiniai G. K. ir R. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir kartu su pareiškimu teismui pateikė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria, be kita ko, prašė padalyti sutuoktiniams priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino bei 2017-08-18 sprendimu padalijo sutuoktiniams priklausantį turtą, t. y. 304/608 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1700,00 Eur vertės), 39/100 dalis ant jo esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (8000,00 Eur vertės), ir priklausinius – 1/2 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1500,00 Eur vertės), 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių (dėžė, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (60,00 Eur vertės). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog šis turtas 2017-07-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1900 parduotas ir nuo 2017-08-01 nuosavybės teisė į šį turtą įregistruota M. I. vardu. Šie duomenys suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tvirtindamas santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį nepatikrino nurodytų duomenų tikrumo, todėl netinkamai įvertino susidariusią situaciją bei priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Be to, iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjai G. K. ir R. K. 2017-08-02 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2208 pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jo esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniais (tvora, kiemo aikštele bei kiemo įrenginiais). Taip pat iš byloje esančios VĮ „Regitra“ Tauragės filialo pažymos apie transporto priemones Nr. 1.6-S3-337 matyti, jog R. K. vardu 2017-05-23 buvo įregistruota transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors Tauragės apylinkės teismui (buvęs Tauragės rajono apylinkės teismui) nagrinėjant civilinę bylą šie duomenys nebuvo pateikti, tačiau šeimos teisinių santykių bylose teismas būdamas aktyvus privalėjo patikrinti, ar santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodyti duomenys yra teisingi ir ar yra susitarta dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) (CPK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įsitikinti, ar santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartimi yra aptartos visos sąlygos, o nustatęs neatitikimus, privalėjo pasiūlyti sutuoktiniams sudaryti naują sutartį. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisinį reglamentavimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Taip pat apeliantas nurodė, jog automobiliui „Volkswagen Passat“ įsigyti panaudojo asmeninės kreditinės kortelės pinigines lėšas, taip pat dėl naujo būsto įsigijimo sudarė naują paskolos sutartį. Apelianto vertinimu, šie finansiniai įsipareigojimai taip pat turėjo būti įtraukti į santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos jo teiginius, todėl šiuo atveju jie laikytini nepagristais.Pažymėtina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galėjo būti patvirtinta (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nenustačius pareiškėjų valios dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių abiejų sutuoktinių susitarimu, liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, kai šiuo atveju nenustatyta, ar išreikšta tikroji pareiškėjų valia dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir tai, ar šalims žinomos tokios sutarties tvirtinimo pasekmės, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo (buvusio Tauragės rajono apylinkės teismo) 2017-08-18 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo