Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutarimas

2021-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-617-1023/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-07-12
Bylos Nr.
A5.-617-1023/2021
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00058-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Baumilė (pirm.)
Pažeidėjas
J. V.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Kategorijos
  • 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-617-1023/2021
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00058-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.4; 1.5.5; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. liepos 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,

dalyvaujant institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 12 d. J. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-549-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val. patikrinimo metu J. V. ūkyje (kodas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) traktoriumi prie fermų atvažiavo M. P., gimęs 1990 m. liepos 22 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų r. M. P. raštu paaiškino, kad J. V. jo paprašė padėti ūkio darbuose, darbo sutarties ir paslaugų kvitų nepasirašė, šiandien vežiojo vandenį. VSDFV duomenų bazėje apie M. P. įdarbinimą J. V. ūkyje (kodas (duomenys neskelbtini)) duomenų nėra. J. V. vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (kodas (duomenys neskelbtini)) būdamas darbdaviu neužtikrino, kad jo samdomi asmenys dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį (b. l. 2-3).

Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sienos apsaugos darbuotojai informavo, kad pas J. V. dirba nelegalūs piliečiai. Atvykus patikrinimui atvažiavo M. P. vežantis vandenį, kuris nurodė, kad J. V. prašymu jis jam padeda ūkio darbuose, darbo sutarties ir paslaugų kvito nesirašė, vežė J. V. prašymu vandenį. Taigi, M. P. vykdė darbo funkcijas, bet nebuvo įformintas.

J. V. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai, t. y. teismo šaukimu, kurį jis gavo 2021 m. birželio 22 d., be to apie bylos procesą asmuo informuotas 2021 m. gegužės 13 d. išsiunčiant administracinio nusižengimo protokolą tiek jo gyvenamosios vietos adresu, tiek elektroniniais pašto adresais, vienu kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo institucijai atsiuntė prašymą, juolab kaip teismo posėdžio metu nurodė tiek institucijos atstovas, tiek teismo posėdžių sekretorė J. V. buvo informuotas ir telefonu (b. l. 3, 15, 16, 19, 39, 46). J. V., kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, neatvyko į bylos nagrinėjimą, nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

J. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas). Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios apibrėžtos DK 34 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl: 1) darbo funkcijos, 2) darbo apmokėjimo ir 3) darbovietės. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 42 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Vadovaujantis DK 43 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). DK 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą savanoriška veikla – tai savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Savanoriška veikla atliekama vadovaujantis naudos visuomenei ir asmeniui, bendradarbiavimo, įvairovės ir lankstumo principais (2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnis). Kartu pabrėžtina, kad pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį nelegaliu darbu nelaikoma tik ta veikla, kuri atitinka šiame įstatyme nustatytus savanoriškos veiklos principus ir organizuojama šio įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

J. V. įvykdytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, įrodo:

- administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-549-2021, kuriame aiškiai užfiksuotas administracinio nusižengimo laikas, vieta ir esmė (b. l. 1);

- 2020 m. rugpjūčio 21 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0843-1654 (b. l. 4-5), kuriame nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val. buvo atliktas patikrinimas J. V. (kodas (duomenys neskelbtini)) ūkyje (duomenys neskelbtini) Vienoje iš fermų rasti dirbantys A. B., V. B., T. K. ir J. V., kurie VSDFV IS duomenimis yra įdarbinti pas J. V.. Po fermų teritoriją vaikščiojantis rastas J. A., kuris buvo apklaustas VSAT pareigūnių. Tikrinimo metu traktoriumi prie fermų atvažiavo M. P., kuris paaiškino, kad J. V. paprašė padėti ūkio darbuose, darbo sutarties ir paslaugų kvitų nėra pasirašęs, patikrinimo metu vežiojo vandenį. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl M. P. nelegalaus darbo;

- 2020 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimas (b. l. 7), kuriame M. P. nurodė, kad J. V. paprašė jo padėti ūkio darbuose, šiandien darbo sutarties ir paslaugų kvito nesirašė, šiandien vežė vandenį;

- VSDFV duomenų bazės išrašai, kuriuose nurodyta, kad M. P. nėra įdarbintas J. V. ūkyje ir niekur nedirba (b. l. 8-11);

- fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas M. P. prie traktoriaus (b. l. 12-13);

Šių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad J. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nes būdamas darbdavys – ūkininkas J. V., samdė darbininką M. P., jo įstatymų nustatyta tvarka neįformindamas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 218 patvirtintą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, sąrašą J. V. neišdavė M. P. minėtų paslaugų kvitų, taip pat nesudarė su juo darbo sutarties, nepranešė prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. M. P. vykdytos darbo funkcijos nelaikytinos savanoriška veikla pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymą, nes neatitinka minėtame įstatyme nustatytų savanoriškos veiklos principų ir organizavimo sąlygų, o J. V. pagal Savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsnio nuostatas negali būti savanoriškos veiklos organizatoriumi. Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, kad J. V., būdamas ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamą darbo santykių įforminimą, nepasirūpino tinkamų dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575 -704/2012). Įvertinus visa tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad J. V. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, todėl už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą jis yra baustinas ir jam skirtina įstatymo nustatyta nuobauda.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (ANK 35 straipsnis). J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie J. V. administracinius nusižengimus, tačiau iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad jis anksčiau baustas administracine tvarka, praeityje baustas ir už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Vadovaujantis aukščiau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais bei tuo, kad J. V., būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, užėmė pasyvią procesinę poziciją, kuri preziumuoja, jog asmuo sutiko su jam inkriminuotu nusižengimu, taip pat atsižvelgiant į tai, jog asmuo vykdo individualią žemės ūkio veiklą, yra garbaus amžiaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, tai kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, todėl darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, juolab atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, kuris truko trumpą laiką, kas rodo jo nusižengimo mažesnį pavojingumą, nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kadangi pažeidimas truko neilgai. Tačiau, teismas negali nesutikti su tuo, kad vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Kita vertus, kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju atlikus patikrinimą buvo nustatytas vienas atvejis, kai apie minėto vieno asmens priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Sodrai, vieno asmens nelegalus darbas truko trumpą laiką, M. P. dirbdamas padėjo garbaus amžiaus ūkininkui veždamas su traktoriumi vandenį, būtent dėl šio asmens vykdomų darbo funkcijų ir buvo surašytas protokolas J. V.. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nesant sąmoningo siekio padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktiką šio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. V. paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimam sankcijoje numatytam baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis. Teismo vertinimu skirtina nuobauda yra adekvati sankcija padarytam nusižengimui, atitinka tiek administracinį nusižengimą padariusio asmens, tiek faktiškai padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, proporcinga, atitinka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius nuobaudų skyrimo tikslus (ANK 22 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. V. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Vaida Baumilė