- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 1S-801-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
Bylos Nr. 1S-801-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.
2014 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria įtariamajam D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. įtariamas tuo, kad veikdamas kartu su I. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno bei platino Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, o būtent:
jis kartu su I. G., turėdami tikslą platinti Biržų mieste narkotines ar psichotropines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ne mažiau kaip 9,0737 gramo narkotinės medžiagos - kanapių, kurių delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 5,2 iki 5,5 %, ir jas laikė sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), Biržai iki 2014-07-04 14 val. 30 min., kuomet jis šią narkotinę medžiagą neteisėtai pardavė M. K., E. B. ir P. S.;
tęsdamas nusikalstamą veiką jis kartu su I. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, kaip įtariama, narkotinę medžiagą - kanapes, kurių dalį kartu laikė Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2014-08-28, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kuomet dalį, kaip įtariama, narkotinės medžiagos, Biržų m., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, I. G. neteisėtai perdavė M. Č., o likusią dalį - tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį laikė iki 2014-08-28, 16.00 val., kuomet kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka, įtariamasis D. R. buvo laikinai sulaikytas 2014-08-28 18.50 val.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-30 nutartimi D. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo D. R. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-08-30 nutartį ir D. R. iš suėmimo paleisti.
Nurodo, kad nors spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismas nevertina byloje surinktų įrodymų, tačiau vadovaudamasis BPK 121 str. 2 d., privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taigi pirmiausia teismas turėjo įsitikinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, jog D. R. padarė nusikaltimą, dėl kurio jam pareikštas įtarimas. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. D. R. neigia platinęs narkotines medžiagas ar kažkokiu kitu būdu neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis.
Teismas nutartyje nurodė, jog duomenys, teismui leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką yra bylos medžiagoje esantys tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai, apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti bylos duomenys. Tačiau įrodymais byloje gali būti tik BPK nustatyta tvarka gauti duomenys, o tarnybiniai pranešimai baudžiamajame procese nėra numatyti. Nors D. R. gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo atliktos kratos, tačiau narkotinių medžiagų rasta nebuvo, todėl akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių D. R. pateiktą įtarimą, tuo labiau nėra pagrindo jam skirti griežčiausios kardomosios priemonės.
Teismas D. R. skirdamas kardomąją priemonės suėmimą tuo pagrindu, kad jis būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nurodė, kad D. R. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau tai neatitinka tikrovės, nes jos ginamasis D. R. kaip tik turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra saistomas tvirtų socialinių ryšių - daugiau kaip dvejus metus gyvena faktinėje santuokoje su I. D. jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Biržuose; augina ne tik jų bendrą vaiką E. R., gim. (duomenys neskelbtini), bet ir penkis I. D. vaikus. Be to, I. D. sunkiai serga, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra, pats yra neįgalus - nustatytas 45 proc. nedarbingumas, turi specialybę - yra kepėjas, iki 2014 m. gegužės dirbo R. B. kepykloje, po to buvo registruotas darbo biržoje, gavo socialinio draudimo išmoką, o nuo 2014 m. rugsėjo buvo susitaręs pradėti dirbti AB (duomenys neskelbtini), todėl vien gresiančios sankcijos griežtumu šio suėmimo pagrindo buvimas negali būti įrodytas.
Lietuvos Aukščiausio teismo senato nutarime Nr. 50 yra nurodyta, jog „suėmimas gali būti taikomas BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus, tada, kai įtariamasis ne tik įtariamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d., padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus“. Teismas nutartyje tokių duomenų nenurodė ir tokių duomenų byloje nėra. Nors D. R. ir yra teistas, tačiau būdamas laisvėje turėjo legalų pragyvenimo šaltinį - iki 2014 m. dirbo R. B. kepykloje kepėju, kai kepykla užsidarė, gavo nedarbo išmoką, o nuo 2014 m. rugsėjo buvo susitaręs pradėti dirbti AB (duomenys neskelbtini). Mano, jog aplinkybė, kad įtariamasis buvo teistas, gali turėti įtakos sprendžiant apie šio pagrindo buvimą, bet remiantis vien šiais faktais pagrindo suimti ar suėmimą tęsti, buvimas negali būti konstatuotas.
Skirdamas suėmimą ar jį pratęsdamas teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti.
D. R. pats yra neįgalus, gyvena su sunkiai sergančia sugyventine bei šešiais vaikais, iš kurių penki yra nepilnamečiai, todėl mano, kad šioje byloje laikantis proporcingumo principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, baudžiamojo proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kaip pagrįstai skunde nurodė įtariamojo gynėja, suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam D. R. pagrįstumu ir teisėtumu, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, kratos protokoluose, specialisto išvadoje bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Aukštesniojo teismo vertinimu, šių duomenų pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.
Pažymėtina, kad BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokia nusikalstama veika D. R. yra įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad jis galėjo padaryti šią veiką.
Suėmimas įtariamajam D. R. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo buvimą apylinkės teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad D. R. įtariamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatyme numatyta griežta ir tik laisvės atėmimo bausmė. Teismų praktikoje pripažįstama, jog įtarimo sunkumas bei sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios traktuojamos pakankamomis pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi jau vien D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas ir siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas įtariamajam D. R. kardomąją priemonę – suėmimą vertino ne vien tik įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumą ir gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos yra ir tos aplinkybės, kad įtariamasis D. R. anksčiau jau ne kartą buvo teistas, jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu jis vėl nusikalto – padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 str. 2 d., kas leidžia spręsti apie įtariamojo polinkį nusikalsti, nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai ir neigiamai charakterizuoja asmenį. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad įtariamasis niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos - gyvena pas sugyventinę, deklaruota gyvenamoji vieta prie Biržų savivaldybės. Skunde nurodytos aplinkybės, kad D. R. jau dvejus metus gyvena faktinėje santuokoje su I. D. jos bute, turi mažametį sūnų bei augina penkis I. D. vaikus, kad I. D. turi sveikatos problemų, jai nuolat reikalinga medikų pagalba, kad pats yra neįgalus ir turi įgijęs specialybę, buvo susitaręs dėl darbo AB (duomenys neskelbtini) šiuo atveju nepaneigia rizikos, jog įtariamasis siekdamas išvengti už galimai sunkaus nusikaltimo padarymą jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų ir nepaneigia šio suėmimo pagrindo buvimo.
Skirti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, galima tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.
Jau aptarta, jog D. R. įtariamas sunkaus, savo pobūdžiu savanaudiško, nusikaltimo padarymu. D. R. inkriminuojama nusikalstama veika patenka į BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas D. R., nėra aiškiai atsitiktinis, padarytas galimai veikiant bendrininkų grupe. Teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad suimtojo vaidmuo jam inkriminuojamame nusikaltime nebuvo antraeilis – jis įtariamas dalyvavęs nusikaltime tiesiogiai pats. Kaip minėta, įtariamasis praeityje ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, jo atžvilgiu du kartus buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d.(neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą), padarymą, kas neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti ir nepaklusti įstatymų nustatytai tvarkai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė ir tai, kad įtariamasis niekur nedirba, gyvena tik iš socialinės pašalpos, o šios aplinkybės, įvertinus jas kartu su įtariamajam D. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdžiu, leidžia pagrįstai manyti, kad lėšų pragyvenimui įtariamasis galimai gaudavo nusikalstamu būdu. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, visos pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje ir siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui D. R. gali daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), todėl suėmimas šiuo pagrindu jam taip pat paskirtas pagrįstai.
Įvertinus veikos, kuria įtariamas D. R. pobūdį - sunkus nusikaltimas, įtariamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. jo kriminalinę praeitį, tai, kad niekur nedirba, gyvena pas sugyventinę, deklaruota gyvenamoji vieta prie Biržų savivaldybės, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog šiuo atveju švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, įvertinus įtarimo sunkumą bei suėmimo trukmę, nėra pagrindo konstatuoti, jog suėmimo skyrimas D. R. šiuo metu būtų neproporcinga procesinė prievartos priemonė.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, taikant suėmimą jokie teisės aktų (Konstitucijos, Konvencijos, BPK ir Senato nutarimo) reikalavimai nepažeisti, ši kardomoji priemonė įtariamajam paskirta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p., kurie patvirtinti iki šios dienos byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo D. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.