- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- eI3-7999-566/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04635-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-2023/37 (7-160/2022) (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-44; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. 68-44 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo pakeistas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimas Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 ir nurodyta pareiškėjui sumokėti 161114,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą su apskaičiuotais delspinigiais, 2037,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 1018,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą, 6498,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokas, 3249,36 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą; 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. (7.45 Mr) FR0682-5 (toliau – ir Sprendimas 3), kuriuo nuspręsta patvirtinti 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo aktą Nr. (7,45Mr) FR0680-331, kuriame pareiškėjui papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą: 1) gyventojų pajamų mokesčio 34 009,00 Eur; 2) valstybinio socialinio draudimo įmokų 6 498,71 Eur; 3) valstybinio socialinio draudimo įmokų bauda 3 249,36 Eur; 4) privalomojo sveikatos draudimo įmokų 2 037,92 Eur; 5) privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda 1 018,96 Eur.
2. Nurodo, kad jo atžvilgiu buvo atliktas gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2018 m. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimas ir surašytas 2021 m. spalio 27 d. patikrinimo aktas Nr. (7,45Mr) FR0680-331 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija Sprendimu 3 patvirtino 2021 m. spalio 27 d. Patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuota į valstybės biudžetą: 1) GPM 34 009,00 Eur; 2) Valstybinio socialinio draudimo įmokų 6 498,71 Eur; 3) Valstybinio socialinio draudimo įmokų bauda 3 249,36 Eur; 4) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų 2 037,92 Eur; 5) Privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda 1 018,96 Eur, 6) patvirtino 9 483,50 Eur GPM delspinigius ir skirtą 17 004,50 Eur GPM baudą. Šiuo sprendimu pareiškėjui buvo viso patvirtinta 60 497 Eur GPM, GPM baudos ir delspinigių ir 12 804,95 Eur valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir baudų.
3. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta GPM bauda ir delspinigiais. Pažymi, kad VMI nepagrįstai laiko, jog kriptovaliuta buvo pagaminta ir pardavus 40,285876 BTC, už kuriuos gauta 313 817 Eur suma, ši suma laikytina apmokestinamomis pajamomis. Pareiškėjo manymu, jokios individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutų gaminimo veikla jis nevykdė ir kriptovaliutų negamino. Kriptovaliuta buvo įsigyta už jo turimas pinigines lėšas ir vėliau parduota. Todėl nepagrįsta tiek atsakovės, tiek Komisijos išvada, kad gauta 313 817 Eur suma yra pajamos. Pareiškėjas nurodo, kad negali pateikti buhalterinės apskaitos duomenų, patvirtinančių piniginių lėšų mokėjimą įsigyjant 40,285876 BTC, nes BTC yra įsigyjami virtualioje erdvėje ir niekas virtualios valiutos įsigijimo dokumentų (čekių, sąskaitų ir ar kitų buhalterinės apskaitos dokumentų) neišduota.
4. Pareiškėjas nesutinka, su atsakovės teiginiais Sprendime 2, kad jis nebendradarbiavo ir duomenų jai neteikė. Pareiškėjo teigimu, mokestinio patikrinimo metu jis asmeniškai buvo atvykęs į VMI Marijampolės skyrių, bendravo su tikrinimą atliekančia darbuotoja bei pateikė savo paaiškinimą.
5. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi neįgalus, todėl skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir su tuo susijusias baudas jos turėjo būti mažinamos.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2017 – 2018 metais vykdė virtualių valiutų pirkimo–pardavimo individualią veiklą, atitinkančią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, ir nedeklaravo 2017–2018 metais gautų 335 403,35 Eur (2017 m. – 43 301,77 Eur, 2018 m. – 292 101,65 Eur) minėtos individualios veiklos pajamų. Pažymi, kad gyventojo pajamos, gautos iš virtualių valiutų pirkimo – pardavimo, ar iš pasigamintos virtualios valiutos pardavimo, gali būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu mokesčių mokėtojas tokią veiklą vykdo siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jo vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą (tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas).
7. Nurodo, kad patikrinimo metu pagal kredito ir finansų bei elektroninių pinigų įstaigų pateiktus duomenis bei kitą surinktą informaciją atsakovė nustatė, kad pareiškėjas vykdė prekybą virtualiomis valiutomis internetinėse platformose/portaluose: btc-exchange.com, spectrocoin.com. Taip pat nustatė, kad iš viso tikrinamuoju laikotarpiu iš virtualių valiutų pirkimo – pardavimo veiklos gavo 360 580 Eur individualios veiklos pajamų: 1) 2017 m. 55 424,85 Eur (23 061,53 (btc-exchange.com) + 32 363,32 (spectrocoin.com)); 2) 2018 m. 305 155,11 Eur (304 609,13 (btc-exchange.com) + 545,98 (spectrocoin.com)). Tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė aktyvią prekybą virtualia valiuta, atliko 372 pardavimo ir 166 pirkimo operacijas, veikla buvo tęstinio pobūdžio. Nustatyta, kad neįregistruotos individualios veiklos pajamos sudarė pareiškėjo pagrindinę dalį gautų pajamų, nes tikrinamuoju laikotarpiu jis su darbo santykiais susijusių pajamų negavo, kitas gautas pajamas sudarė netauriųjų metalų laužo pardavimo pajamos bei išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Marijampolės skyriaus (2017 m. – 873,60 Eur, 2018 m. – 976,56 Eur). VMI vertinimu, tokios individualios veiklos pajamos buvo pagrindinis pareiškėjo pajamų šaltinis, šias pajamas pareiškėjas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl pareiškėjas tikrinamuoju 2017 – 2018 metų laikotarpiu neįregistravęs individualios veiklos vykdė virtualių valiutų pirkimo – pardavimo internetinėse platformose/portaluose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą, tikrinamuoju laikotarpiu gavo 335 403,45 Eur individualios veiklos pajamų (360 580 – 13 853,56 - 11322,99).
8. Atsiliepime teigia, kad pareiškėjas yra pateikęs metines pajamų deklaracijas už 2017 – 2018 m. mokestinius laikotarpius, tačiau pateiktose deklaracijose nedeklaravo virtualios valiutos pardavimo veiklos pajamų. O vykdydamas įvairių rūšių individualią veiklą, jis privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM. Pastebi, kad nenustatė jokių duomenų iš kokių kitų virtualios valiutos piniginių, esančių kitose virtualios valiutos prekybos vietose/keityklose pareiškėjas pervedė virtualiąsias valiutas į savo btc-exchange ir spectrosoin pinigines, kokiu būdu (virtualios valiutos kasimo būdu, pirminio platinimo metu, tiesioginių sandorių metu ar virtualios valiutos keitykloje, kitose organizuotos prekybos vietose), pareiškėjas įsigijo virtualiųjų valiutų vienetus, kuriais prekiavo, naudodamasis btc-exchange.com ir spectrocoin.com platformomis, kokias išlaidas patyrė jų įsigijimui. Atkreipia dėmesį, kad kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Secure Nordic Payments“ ir uždarąją akcinę bendrovę „Spectro Finance“. Minėtos bendrovės nurodė neturinčios informacijos iš kokių kitų kriptovaliutų piniginių pareiškėjas yra gavęs/pervedęs kriptovaliutą į savo btc-exchange ir spectrocoin pinigines. Nurodo, kad pats pareiškėjas nebendradarbiavo ir GPM deklaracijose deklaravo 30 proc. veiklos leidžiamų atskaitymų dydį, todėl jam pagrįstai apskaičiuota, kad leidžiami atskaitymai sudarė: 1) 2017 m. – 12 991 Eur (43 302 x 30%); 2) 2018 m. – 87 631 Eur (292 102 x 30%). Todėl jam pagrįstai apskaičiuotos už 2017 m. – 1 516 Eur GPM suma, už 2018 m. – 30 713 Eur GPM suma, iš viso papildomai apskaičiuota mokėtina 32 229 Eur GPM suma.
9. Atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad jis individualios veiklos, susijusios su kriptovaliutų gaminimo veikla nevykdė ir kriptovaliutų negamino. Patikrinimo akte nurodyta, kad pareiškėjas vykdė virtualių valiutų pirkimo – pardavimo internetinėse platformose/portaluose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą, o 2019 m. gruodžio 30 d. davus pareiškėjui mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-1567 ir 2021 m. balandžio 22 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-525, įpareigojo pareiškėją pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., tačiau pareiškėjas šių nurodymų neįvykdė ir jokių dokumentų nepateikė. Pažymi, jog atsakovė pagrįstai vadovavosi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, nes pareiškėjas deklaruodamas 2018 m. gautas individualios veiklos pajamas buvo pasirinkęs leidžiamiems atskaitymams priskirti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų.
10. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad jam mokestinė prievolė apskaičiuota neteisingai. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytos apmokestinamosios bazės teisingumą. Šiuo atveju GPM objektas yra tik pareiškėjo 2017 – 2018 mokestiniais laikotarpiais perleisto turto pajamos, kurios mažintos ir su šių pajamų uždirbimu susijusiomis išlaidomis, buvo apskaičiuotos pagrįstai.
11. Teigia, kad nesutinka su pareiškėju, jog Sprendime 2 nepagrįstai nurodyta, kad jis nebendradarbiavo ir neteikė duomenų. Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui davė 2019 m. gruodžio 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-1567 ir 2021 m. balandžio 22 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.45) FR0706-525, kuriais įpareigojo pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m,. gruodžio 31 d. Pabrėžia, kad pareiškėjas minėtų nurodymų neįvykdė ir jokių dokumentų nepateikė, todėl pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-02-ANR_P-275-2020 už 2019 m. gruodžio 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45) FR0706-1567 neįvykdymą.
12. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėju, jog dėl jo neįgalumo jam turėjo būti sumažintos apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnis nenumato išimčių individualios veiklos pajamas gaunantiems neįgaliems asmenims, susijusių su minėtų įmokų nemokėjimu.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjo skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Nagrinėjamoje byloje kilo mokestinis ginčas kilo dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų GPM bei su juo susijusių sumų, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir jų baudų sumų apskaičiavimo pagrįstumo.
15. Gavus informacijos dėl galimai vykdomos virtualios valiutos prekybinės veiklos, pareiškėjas buvo iškviestas į prevencinį pokalbį, į kurį atvyko 2019 m. rugpjūčio 12 d. Dėl įvykusio pokalbio buvo surašyta M. P. prevencinio pokalbio 2019 m. rugsėjo pažyma Nr. (7.45 E-3.5) MPD5, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas 2017 – 2018 m. vykdė virtualios valiutos pardavimo veiklą, todėl jam atsirado prievolė ir buvo pasiūlyta patikslinti 2017 – 2018 m. metines pajamų deklaracijas deklaruojant gautas individualios veiklos pajamas. Tačiau, pareiškėjas deklaracijų nepatikslino, papildomų pajamų nedeklaravo, vengė bendradarbiauti, todėl nutarta medžiagą perduoti tolimesniam rizikos vertinimui.
16. Byloje nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. liepos 16 d. kreipėsi į Luminor Bank AS dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo vykdytas bankines operacijas. Luminor Bank AS informavo, kad pareiškėjo banko sąskaitos 2018 m. gegužės 21 d. buvo uždarytos.
17. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. gruodžio 17 d. pavedimu Nr.(7.45) FR0773-2472 pavedė savo darbuotojai atlikti pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą.
18. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. gruodžio 30 d. Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.45)FR0706-1567 nurodė pareiškėjui pateikti sutartis, gautas pajamas ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Iš byloje esančio pašto voko matyti, kad pareiškėjas siunčiamos korespondencijos neatsiėmė, todėl pagal Mano VMI duomenis Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija minėtą nurodymą 2020 m. sausio 7 d. paskelbė viešai . Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. balandžio 22 d. Mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.45)FR0706-525 nurodė pareiškėjui pateikti gautas virtualios valiutos pardavimo pajamas ir su virtualios valiutos pardavimo veikla susijusias išlaidas pagrindžiančius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal Mano VMI duomenis šis nurodymas buvo įteiktas.
19. Pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. rugsėjo 11 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą už 2019 m. gruodžio 30 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (7.45)FR0706-1567 nevykdymą, pasiūlyta 40 Eur baudą pareiškėjas sumokėjo laiku.
20. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai pareikalavus duomenų apie pareiškėjo turimas banke sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, Luminos Bank AS informavo, jog pareiškėjo sąskaitos buvo uždarytos 2018 m. gegužės 21 d. ir pateikė sąskaitų (su piniginių lėšų operacijomis) išrašus.
23. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo 2017 ‒2018 laikotarpio GPM, 2018 m. laikotarpio valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė Patikrinimo aktą. Kauno apskrities valstybinė mokesčiu inspekcija 2022 m. sausio 6 d. Sprendimu 3 dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (7.45 Mr-)FR0682-5 nustatė, kad pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu neįregistravęs individualios veiktos vykdė virtualių valiutų pirkimo – pardavimo internetinėse platformose/portaluose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą ir tikrintuoju laikotarpiu gavo 360 580 Eur individualios veiklos pajamas. Todėl pareiškėjui papildomai apskaičiavo mokėtinas GPM, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio nuostatomis ir nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pareiškėjui skirta 50 proc. dydžio 16 114,50 Eur GPM bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui skirtos 50 proc. dydžio 3 249,36 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1 018,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos.
24. Pareiškėjas 2022 m. sausio 27 d. apskundė VMI Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimą 3, prašydamas skundą tenkinti ir ginčo sprendimą panaikinti. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Sprendimu 2 nusprendė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Sprendimą 3 pakeisti ir vietoje pareiškėjui nurodytų sumokėti į biudžetą 34 009 Eur GPM, 17 004,50 Eur GPM baudos, 9 483,50 Eur GPM delspinigių, 2 037,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 1 018,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudos, 6 498,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, 3 249,36 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos baudos, nurodyti pareiškėjui sumokėti 32 229 Eur GPM, 16 114,50 Eur GPM baudą su apskaičiuotu GPM susijusius delspinigius, 2 037,92 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokas, 1 018,96 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudą, 6 498,71 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokas ir 3 249,36 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų baudą.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu 2, 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Sprendimą 2 ir Sprendimą 3. Komisiją Sprendimu1 nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti ir VMI Sprendimą 2 patvirtinti. Nustatyta, kad pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu.
26. Pareiškėjas turi neįgalumą, jam nustatytas 50 proc. darbingumas (Neįgaliojo pažymėjimas Nr. 0533459).
27. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, taip pat finansinių priemonių sandorius; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išaiškino, kad, vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo ginčo laikotarpiu atliktas finansines operacijas su kriptovaliutomis, pareiškėjo individualiai veiklai priskirtina savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla (GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punktas). LVAT praktikoje nurodyta, jog savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas.
29. Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas. Be to, tam, kad atitinkamą veiklą galima būtų pripažinti individualia, turi būti nustatytas ir šios veiklos tęstinumas. nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (LVAT teisėjų išplėstinės kolegijos 2006-06-06 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-5-902/2006; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006; 2011-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1489/2011; 2016-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-138-438/2016; 2016-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1575-438/2016; 2019-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3501-438/2019). Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad pareiškėjas vykdė veiklą savarankiškai, veikė savo valia ir nuožiūra, sudarydavo pasikartojančius sandorius (pirkimo ir pardavimo), jo veiklai būdingas akivaizdus tęstinumas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, ginčo laikotarpiu prekiaudamas virtualiomis valiutomis internetinėse platformose/portaluose vykdė individualią veiklą. Šiuo aspektu ginčo Sprendimas 3, Sprendimas 2 ir Sprendimas 1 laikomi pagrįstais ir teisėtais.
30. Gyventojo pajamos, gautos iš virtualių valiutų pirkimo - pardavimo, ar iš pasigamintos virtualios valiutos pardavimo, gali būti apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, jeigu mokesčių mokėtojas tokią veiklą vykdo siekdamas iš to gauti ekonominės naudos sau, t. y. užsiima tokio pobūdžio veikla tęstinį laikotarpį ir jo vykdoma veikla atitinka individualiai veiklai nustatytų kriterijų visumą (tęstinumas, savarankiškumas ir ekonominės naudos siekimas). Patikrinimo metu Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal kredito ir finansų bei elektroninių pinigų įstaigų pateiktus duomenis nustatė, kad pareiškėjas vykdė prekybą virtualiomis valiutomis internetinėse platformose/portaluose: btc-exchange.com, spectrocoin.com
31. Pagal bylos duomenis iš šių sandorių (virtualių valiutų pirkimo – pardavimo) gavo 360 580 Eur individualios veiklos pajamų: 2017 m. - 55 424,85 Eur (23061,53 (btc-exchange.com) + 32 363,32 (spectrocoin.com)); 2018 m. - 305 155,11 Eur (304 609,13 (btc-exchange.com) + 545,98 (spectrocoin.com)). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad gautas lėšas (kurios sudarė didžiąją pajamų dalį) pareiškėjas naudojo savo poreikiams tenkinti, išsigrynindavo pinigines lėšas, pirkdavo virtualią valiutą. Įvertinus pareiškėjo išlaidas savo poreikiams, laikytina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas gavo 360 580 Eur individualios veiklos pajamų, o 335 403,45 Eur individualios veiklos pajamų (360 580 – 13 853,56 – 11 322,99). Todėl ir šiuo aspektu Sprendimas 2 (buvo sumažintos Sprendime 3 nustatytos pareiškėjo pajamos) ir vėliau priimtas Sprendimas 1 yra pagrįsti ir teisėti. Todėl pareiškėjas ginčo laikotarpiu neįregistravęs individualios veiklos vykdė virtualių valiutų pirkimo – pardavimo internetinėse platformose/portaluose (btc-exchange.com, spectrocoin.com) individualią veiklą,
32. Pagal GPMĮ 3 straipsnį pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pareiškėjas, 2017 - 2018 m. gavęs pajamų, vykdant įvairių rūšių individualią veiklą privalėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM nuo visų ginčo laikotarpio gautų pajamų (GPMĮ 27 straipsnis). Pagal GPMĮ 22 straipsnio nuostatas pareiškėjo 2017 - 2018 metais nustatytos gautos individualios veiklos pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. Pagal GPMĮ 25 str. 1 dalį, pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra pateikęs Metines pajamų deklaracijas už 2017 - 2018 metus, tačiau, pažeisdamas paminėtus teisės aktų reikalavimus, pateiktose deklaracijose nedeklaravo virtualios valiutos pardavimo veiklos pajamų, mokesčių nemokėjo, individualios veiklos nebuvo įregistravęs. Šiuo aspektų Sprendimas 3, Sprendimas 2 ir Sprendimas 1 laikytini pagrįstais ir teisėtais.
33. Deklaruojant pajamas, GPMĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka ir šioms pajamoms taikomas įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas 5 proc. pajamų mokesčio tarifas, nuo 2018-01-01 pagal GPMĮ 182 straipsnio nustatytą tvarką, taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, atėmus pajamų mokesčio kredito sumą. Jei metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos viršija 20000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę: pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20000)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai apskaičiuota, kad 2018 m. kreditas buvo neigiamas (204751 x (0,1-2/300000 x (204751 – 20000), todėl laikoma, kad jis lygus nuliui, t. y. pajamų mokesčio kreditas netaikomas, 15 proc. gyventojų pajamų mokestis skaičiuotas nuo visų 2018 m. apmokestinamųjų pajamų.
34. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė trečiajam suinteresuotam asmeniui ar atsakovei dokumentų, kurie identifikuotų šaltinius, iš kurių buvo paimtos piniginės lėšos ir kokio dydžio lėšos buvo panaudotos virtualios valiutos pirkimui, nėra jokių objektyvių duomenų kada, iš kur ir kokiu būdu buvo įgytos minėtos valiutos, kurias pareiškėjas pervedė į savo btc-exchange ir spectrosoin pinigines. Pažymėtina, jog UAB „Secure Nordic Payments“ ir UAB „Spectro Finance“ finansinės kontrolės institucijoms, nurodė, kad neturi informacijos iš kokių kitų kriptovaliutų piniginių pareiškėjas yra gavęs/pervedęs kriptovaliutą į savo btc-exchange ir spectrocoin pinigines.
35. GPMĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pareiškėjas nesutinka su patikrinimo metu ir ginčo sprendimuose nustatytu apmokestinamųjų pajamų dydžiu, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių VMI padarytas išvadas ir paskaičiavimus. Teismo vertinimu pareiškėjo skundo argumentai šiuo klausimu laikomi deklaratyviais, todėl atmestinais.
36. Patikrinimo metu nustatyta, kad deklaruodamas 2018 m. gautas individualios veiklos pajamas, pareiškėjas buvo pasirinkęs leidžiamiems atskaitymams priskirti 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Atsižvelgiant į tai bei į tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių aukščiau nurodytų duomenų administratoriui, apskaičiuojant pareiškėjo apmokestinamąsias pajamas, individualios veiklos leidžiamais atskaitymais pagrįstai laikytas dokumentais nepagrįstas jų dydis (t. y. 30 proc. visų individualios veiklos pajamų)-(GPMĮ 18 straipsnio 12 dalis). Pagrįstai apskaičiuota, kad leidžiami atskaitymai sudarė: 1) 2017 m. – 12 991 Eur (43 302 x 30%); 2) 2018 m. – 87 631 Eur (292 102 x 30%). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjui pagrįstai apskaičiuotos už 2017 m. – 1 516 Eur GPM suma, už 2018 m. – 30 713 Eur GPM suma, iš viso papildomai apskaičiuota mokėtina 32 229 Eur GPM suma.
37. Pagal VSDĮ 10 straipsnio 3 dalį 2 punktą, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. VSD įmokos už 2018 m. skaičiuojamos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 22 643,60 Eur per metus (808,70 x 28).
38. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodiklių patvirtinimo 2016-12-22 įstatymu Nr. XIII-174 nuo 2017-07-01 patvirtintas savarankiškai dirbantiems asmenims valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų tarifas sudaro 28,7 procento. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gavo 204 751 Eur apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, tačiau VSD įmokų nemokėjo. VSD įmokų bazę sudaro 50 proc. apmokestinamųjų pajamų: 2018 m. – 102 375,5 Eur (204 751 x 50 proc.) suma, kuri yra didesnė nei praėjusių metų 28 VDU suma, todėl VSD įmokos už 2018 m. pagrįstai apskaičiuotos nuo 22 643,60 Eur (808,70 x 28). Atsižvelgiant į tai, ginčijamuose sprendimuose pagrįstai papildomai apskaičiuota 6 498,71 Eur mokėtina į biudžetą VSD įmokų suma už 2018 metus.
39. Vadovaujantis VSDĮ 19 str. 2 dalies nuostatomis už VSD įmokų neteisėtą sumažinimą Pareiškėjui pagrįstai paskirta 50 proc. šios sumos dydžio bauda – 3 249,36 Eur (6498,71 x 50 proc.) VSD įmokų bauda.
40. Vadovaujantis SDĮ 17 str. 13 dalies nuostatomis, metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka skaičiuojama nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės negu numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, todėl 2018 m. PSD įmokos pagrįstai apskaičiuotos nuo individualios veiklos pajamų sumos, ne didesnės kaip 22 643,60 Eur per metus (28 x VDU (808,70 Eur)). Patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas 2018 m. gavo 204 751 Eur apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, tačiau PSD įmokų nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu ir ginčo sprendimuose pagrįstai papildomai apskaičiuota 2 037,92 Eur (22643,60 x 9 proc.) mokėtina į biudžetą PSD įmokų suma už 2018 metus.
41. Pagal SDĮ 19 straipsnio 1 dalį pažeidus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 –4 dalyse nurodytų įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, draudėjams baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 proc. šios sumos dydžio bauda (VSDĮ 16 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai už PSD įmokų neteisėtą sumažinimą paskirta 1 018,96 Eur (2037,92 x 50 proc.) PSD įmokų bauda. Todėl ir šiuo aspektu ginčo sprendimai laikomi pagrįstais ir teisėtais.
42. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjas yra neįgalus. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnis (toliau- ir VSDĮ) ir Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsnis nenumato individualios veiklos pajamas gaunantiems neįgaliems asmenims lengvatų, susijusių su minėtų įmokų mokėjimu. Todėl pareiškėjo motyvas, jog jam priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos turėjo būti sumažintos atmestinas kaip nepagrįstas.
43. Esant nurodytoms aplinkybėms, Sprendimas 3, Sprendimas 2 ir Sprendimas 1 laikomi pagrįstais ir teisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu , 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.