Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimo E. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas E. Ž. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji po to, kai 2008 m. rugpjūčio 9 d. jos šuo įdrėskė A. D., apie tai nepranešė sveikatos apsaugos tarnybai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – ir Tarnyba). Tuo E. Ž. pažeidė Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 1 dalyje.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

ATPK 110 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų, 2 dalyje numatyta, kad agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo, o pagal 5 dalį, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 17 punkte įtvirtinta, kad jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas turi pranešti sveikatos apsaugos ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyboms.

E. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Taisyklių 17 punkto pažeidimą. Institucija nutarimu paskyrė administracinę nuobaudą už ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu konstatuodamas, kad A. D. sveikatai buvo padaryta žala, kas laikytina kvalifikuojančiu pažeidimo požymiu, E. Ž. inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo ir paskyrė administracinę nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

Pirmosios instancijos teismas, nutarimu paskirdamas administracinę nuobaudą E. Ž. už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą, vadovavosi byloje esančiu Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3956/08 (01) (toliau – ir Išvada) (b. l. 12-13). Pagal nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, 2008 m. rugpjūčio 9 d. jam įkando šuo. Išvadoje nustatyta, kad A. D. padaryta odos nubrozdinimai su kraujosruva dešinėje šlaunyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Iš byloje esančio E. Ž. 2008 m. rugsėjo 8 d. paaiškinimo (b. l. 56) matyti, kad po konflikto ji apžiūrėjo kaimyno koją ir pamatė nežymią šuns padarytą kraujosruvą, pasiūlė A. D. suteikti pirmąją pagalbą, pateikė informaciją apie šuns paskiepijimą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kad ji nežinojo, jog šuo įkando A. D.. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas E. Ž. veiką pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį, nesiaiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl šuns įkandimo A. D. klausimo.

Taisyklių 14 punkte, be kita ko, reglamentuota, jog savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmens teisių ir teisėtų interesų. Taisyklių 15.1 punkte įtvirtintas draudimas laikyti palaidus šunis be antsnukio ir pavadėlio poilsiavietėse, sodų bendrijose, miške ir visose kitose žmonių lankomose vietose.

Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo visąlaik nuosekliai tvirtino, kad šuo buvo pririštas prie medžio, su antsnukiu, šalia jo įvykio metu buvo ir pati E. Ž.. Taip pat neprieštaringai byloje visąlaik dėstytos aplinkybės apie A. D. neblaivumą ir šuns agresijos išprovokavimą. Tą patį bylos nagrinėjimo metu nurodė ir įvykį matęs kartu su E. Ž. buvęs A. J.. Nukentėjusysis, priešingai, byloje visąlaik tvirtino, kad šuns agresijos neprovokavo, įvykio metu buvo blaivus, šuo nebuvo pririštas prie medžio. Taip pat A. D. 2008 m. rugsėjo 19 d. paaiškinime Institucijai (b. l. 50-51) nurodė, kad „šuo kiek mačiau buvo be antsnukio“. Kitų asmenų, galėjusių matyti įvykį, nėra nustatyta. Byloje esant tokiems prieštaringiems duomenims ir nesant galimybės rinkti papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog E. Ž. nesiėmė visų teisės aktuose numatytų priemonių, kad gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, atsakomybė pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį negalima.

Apeliantė tvirtina skambinusi Tarnybai, kai sužinojo apie A. D. sužalojimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apie nukentėjusiojo sužalojimą E. Ž. tapo žinoma 2008 m. rugpjūčio 9 d. Byloje nustatyta, kad E. Ž. paaiškinimą Institucijai pateikė 2008 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 56). Taigi, šią dieną apeliantei tapo žinoma ir tai, kad A. D. kreipėsi į teisėsaugos instituciją dėl šuns įkandimo. Iš apeliacinio skundo matyti, kad Tarnybai E. Ž. nurodė, jog šuniui buvo atlikta eutanazija. Byloje esanti UAB „Veta“ pažyma (b. l. 97) patvirtina, kad E. Ž. šuniui eutanazija buvo atlikta 2009 m. sausio 3 d. Taigi, į Tarnybą dėl 2008 m. rugpjūčio 9 d. įvykio galimai buvo kreiptasi ne anksčiau nei 2009 m. sausio 3 d. Įvertinus sužinojimo apie šuns padarytą sužalojimą laiką, darytina išvada, kad Taisyklių 17 punkto reikalavimus galimai buvo pradėta įgyvendinti neprotingai delsiant. Todėl toks apeliantės nurodytas kreipimasis į Tarnybą nagrinėjamai bylai neturi reikšmės. Taip pat nėra tikslinga aiškintis, ar apskritai buvo skambinta į Tarnybą, nustatyti skambinimo datą, pranešimo turinį ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. sausio 31 d. paaiškinime Institucijai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė neįvykdęs Taisyklių 17 punkto, nes šioje normoje įtvirtintų reikalavimų nežinojo, apie juos išgirdo pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, kad to nepadarė. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, jog E. Ž. įvykdė Taisyklių 17 punkte įtvirtintus reikalavimus, darytina išvada, jog jai pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už minėtos normos nesilaikymą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir perkvalifikavo E. Ž. pažeidimą. A. D. pirmosios instancijos teismui skųstas Institucijos nutarimas, kuriuo E. Ž. už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos administracinio teismo nutarimas keistinas A. D. skundo netenkinant ir Institucijos nutarimą paliekant nepakeistą.

Nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš E. Ž. priteisti turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje, kuris numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pvz., administracinės bylos Nr. N575-5779/2008, Nr. N525–2272/2009; Administracinių teismų praktikos 2002 m. sausio 3 d. konsultacija Nr. 1-K), jog ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių ABTĮ nuostatų taikymas negalimas. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju, remiantis administracinių teismų praktika, turi būti taikomos ATPK nuostatos, kuriose nenumatoma galimybė nukentėjusiesiems atlyginti ar priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, todėl šis A. D. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: A. D. skundo netenkinti, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato 2009 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

A. D. prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.