- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- AS-191-438/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03379-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- valstybės įmonei ,,Regitra“
- Kategorijos
- 43.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui valstybės įmonei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) ,,Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. (1.15E)-24-5092; 2) įpareigoti VĮ ,,Regitra“ panaikinti Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie transporto priemonės . (duomenys neskelbtini) valdytoją; 3) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. S. terminą iki 2018 m. spalio 26 d. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį arba žyminio mokesčio kvitą ir nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam teismui.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodė, kad pateikė visus galimus ir turimus įrodymus dėl trūkumų pašalinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad pateikti pažymų apie materialinę padėtį iš Sodros, registrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) negali. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sodra atsisakė pateikti duomenis apie gaunamą pensiją, kadangi nepateikė paso. 2018 m. spalio 26 d. dėl duomenų pateikimo raštu kreipėsi į VMI, tačiau raštiško atsakymo dar negavo. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvena ant skurdo ribos, o kreipimasis į registrus ir banko įstaigas daug kainuotų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, teismas nurodė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tai buvo padaryta dar neišsprendus pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Neišsprendęs pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismas negalėjo nustatyti skundo trūkumo – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, o jų nepateikus – pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. S. prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatė J. S. terminą iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą ir išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo ir nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties išvada, kad Metinės gyventojo turto deklaracijos gavimas išimtinai priklauso nuo paties pareiškėjo neatitinka tikrovės. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties ir pakartotinai nesprendė pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, todėl teismas pažeidė pareiškėjo teisę būti atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjo įsitikinimu, 2019 m. sausio 4 d. Metinė gyventojo deklaracija patvirtina, kad pareiškėjo materialinė padėtis yra žemiau skurdo ribos, todėl teismas klaidingai konstatavo, kad nutartis yra neskundžiama.
Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. sausio 21 d. iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gavo 2019 m. sausio 9 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu jam nepagrįstai užkertama teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teisėtus ir įstatymo ginamus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo.
Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti priimtą nutartį dėl nustatyto termino trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 148 str. (dabar ABTĮ 151 str.)). Taigi remiantis ABTĮ 148 straipsniu (dabar ABTĮ 151 str.), atskiriesiems skundams paduoti iš esmės taikomos tos pačios taisyklės, reglamentuojančios skundo priėmimą apeliacinės instancijos teisme (2011 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-26/2011, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-351/2010 ir kt.). Taip pat pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį (dabar ABTĮ 152 str. 1 d.) pirmosios instancijos teismo nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies (dabar ABTĮ 152 str. 1 d.) sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima. Taigi atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys.
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-719/2011 ir kt.). Kaip teisėjų kolegija pažymėjo administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011, pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų – nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (2011 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011). Taigi, pareiškėjo norima apskųsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, atsižvelgiant į ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, nepatenka į ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje (dabar ABTĮ 152 str. 1 d.) numatytų skundžiamų nutarčių kategoriją, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, nėra skundžiama atskiruoju skundu, nes ja neužkertamas kelias proceso eigai ir administracinė byla toliau galės būti nagrinėjama. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi pagrįstai darė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m.sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.