- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e2-3916-356/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00845-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. E. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3916-356/2020, pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovui D. E. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „NEO Finance“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1 350,01 EUR negrąžintą kredito dalį, 92,58 EUR palūkanų iki 2020-07-01, 15,34 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito 1 350,01 EUR sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-07-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-08), 710,28 EUR tarpininkavimo mokesčio, 8,06 EUR palūkanų nuo 2020-01-09 iki vartojimo kredito nutraukimo dienos (2020-07-01),15,34 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 1 350,01 EUR sumą, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-06-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 49 EUR žyminio mokesčio, 200 EUR už procesinių dokumentų parengimą ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui D. E. Š. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnis, 285 straipsnio 1-2 dalys).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina tik formaliai. Be to, vertina įrodymus tik tos šalies, kuri yra juos pateikusi. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertina tik ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nes atsakovas ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė. Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, tenkintinas.
Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise perduota 2 000 EUR vartojimo kredito suma 48 mėn. terminui, atsakovas įsipareigojo kredito sumą grąžinti bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 688,48 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma: 15,34 proc.), 131,73 EUR tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida) iki (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 3.1, 3.5.2, 5.1 punktus atsakovas įsipareigojo kredito sumą, bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) grąžinti bei sumokėti palūkanas laikydamasis nustatyto kredito grąžinimo grafiko.
Atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2020-06-25 pranešimu informavo atsakovą, kad nuo 2020-07-01 Sutartį nutraukia. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra.
Ginčo, kad sudarydamas sutartį atsakovas veikė kaip vartotojas, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).
Ieškovė savo prievolę pagal vartojimo kredito sutartis įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui kreditą. Atsakovas nevykdė jam pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs Sutarties sąlygas, kredito suteikimo faktą ar kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1 350,01 EUR negrąžinto vartojimo kredito suma (CK 6.886 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 92,58 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, tai yra iki 2020-07-01. Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 92,58 EUR pelno palūkanų.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 15,34 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą 1 350,01 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020-07-01, iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tai yra iki (duomenys neskelbtini). Šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas; palūkanos už paimtą kreditą pradedamos skaičiuoti nuo kredito išmokėjimo atsakovui dienos ir skaičiuojamos iki faktiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu, manytina, kad toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovo priteistina 15,34 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą 1 350,01 EUR vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos, t. y. nuo 2020-07-01, iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tai yra (duomenys neskelbtini).
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 710,28 EUR tarpininkavimo mokesčio. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (kredito davėjui), kuris skirtas padengti bendrovės patirtas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimosi platformos administravimu ir atnaujinimu, tiekiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat šis mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Atsakovas neginčijo Sutarties sudarymo, jos sąlygų ar, kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma yra nepagrįsta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 710,28 EUR tarpininkavimo mokestis.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8,06 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas pagal Sutartį, paskaičiuotas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2020-01-09, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2020-07-01. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė prašė priteisti tokio dydžio kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas taikant 15,34 proc. dydžio metinę palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievolę mokėti įmokas, ieškovės reikalavimas priteisti 8,06 EUR kompensuojamųjų palūkanų laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Sutarties šalys sutarė dėl 15,34 proc. dydžio metinių palūkanų. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.16, 8.6 punktuose nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo paskolos sumos išmokėjimo paskolos gavėjui dienos iki dienos, kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinama bendrovei; sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos. Ieškovė remiasi Sutarties nuostatomis, CK 6.261 straipsniu, teismų praktika ir prašo priteisti iš atsakovo 15,34 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą paskolos sumą (1 350,01 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Iš pranešimo dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nustatyta, kad Sutartis laikoma nutraukta 2020-07-01.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką į tai, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2020-07-01, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimai iš atsakovo priteisti 15,34 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą (1 350,01 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos dienos ((duomenys neskelbtini)) iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti, todėl tenkintini.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 2 160,93 EUR sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo ieškovei priteistina 49 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis) ir 200 EUR už advokato teisines paslaugas (procesinių dokumentų parengimą) (CPK 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, nes jų suma (1,99 EUR) būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnis, 270 straipsniu, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai: 1 350,01 EUR skolą; 92,58 EUR palūkanas; 15,34 proc. dydžio palūkanas už 1 350,01 EUR sumą nuo 2020-07-01 iki visiško grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki (duomenys neskelbtini); 710,28 EUR tarpininkavimo mokestį; 8,06 EUR kompensuojamąsias palūkanas; 15,34 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 350,01 EUR nuo (duomenys neskelbtini) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 160,93 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 49 EUR žyminį mokestį; 200 EUR už advokato teisines paslaugas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.