Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-98-159/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-17
Bylos Nr.
2A-98-159/2010
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00091-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
Pareiškėjas
M. P.
Suinteresuotas asmuo
K. F., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Feliksas Užpelkis
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-98-159/2010

Teisėjas Pranas Rimgaudas Mickus (Proceso Nr. 2-10-3-00091-2009-7)

Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 121.19.2; 128.2; 30.4.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. kovo 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovui advokatui Feliksui Užpelkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. F. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-357-47/2009 pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. F., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo ir giminystės faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. P. 2009-03-12 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašo nustatyti, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo M. P. mamos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis ir pareiškėjo dėdė, ir kad pareiškėjas M. P. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas norint palikimo priėmimą įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad J. V. buvo neveiksnus, todėl 1990-06-01 Palangos miesto valdybos potvarkiu Nr. 4 jam buvo paskirta globa. Pareiškėjas buvo paskirtas jo globėju. Paskutinė J. V. gyvenamoji vieta buvo pareiškėjo namai (duomenys neskelbtini). J. V. jokio realaus nekilnojamojo turto neturėjo, visą kitą kilnojamąjį turtą, kuriam nereikalinga teisinė registracija, – namų apyvokos daiktus – po jo mirties pradėjo valdyti pareiškėjas. Kartu su priimtu ir valdomu jo kilnojamuoju turtu priėmė ir visas jo turtines ir neturtines teises, tarp jų ir teises į atkurtus žemės sklypus bei atkurtinas nuosavybės teises į likusią žemę – 12,23 ha. Pareiškėjas yra penktos eilės įpėdinis, faktiškai priėmęs J. V. palikimą. J. V. turi ir ketvirtos eilės giminaitę – seserį K. F., tačiau ji brolio palikimo nepriėmė – palikimo priėmimo bylos pas notarą per įstatymų nustatytą terminą neužvedė ir jokio brolio turto nepriėmė ir nevaldo. Pareiškėjas nesikreipė į notarą su pareiškimu priimti priklausantį palikimą, tačiau pradėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį faktiškai valdyti. Prašo patvirtinti giminystės ryšį, esant pavardėse bei varduose skirtingoms kelioms raidėms, kurios yra įsivėlusios dėl lietuviškos, latviškos bei rusiškos transkripcijos ir rašybos: mirusysis J. V., kuris taip įvardijamas mirties liudijime, Vidaus reikalų ministerijos 1989-11-24 Archyvinėje pažymoje Nr. 6/6-17236 dėl reabilitacijos iš tremties jo pavardė nurodyta „V.“, vardas „J.“, J. sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini). Toje pačioje pažymoje jo tėvas nurodytas „V. J., J.“. Pareiškėjo mamos O. V., J., gimimo liudijime tėvas nurodytas kaip „V.“. Mamos santuokos liudijime jos pavardė nurodyta „V.“, vardas – „A.“, santuoka sudaryta su „P. J.“, mamos mirties liudijime ji įvardyta kaip „O. P.“. Pareiškėjo gimimo liudijime jo vardas įrašytas „M.“ , o Lietuvos Respublikos piliečio pase – „M.“ (b. l. 3–4).

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2009-06-05 sprendimu pareiškėjo M. P. prašymus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo M. P. mamos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis ir pareiškėjo dėdė, ir kad pareiškėjas M. P. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas M. P. buvo paskirtas J. V. globėju, paskutinė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo pareiškėjo M. P. namai (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po J. V. mirties savo valią priimti palikimą išreiškė faktiškai pradėdamas palikimą valdyti, todėl teismas pripažino, jog pareiškėjas priėmė palikimą. Pareiškėjo prašomi nustatyti juridiniai faktai turės juridinę reikšmę, tai yra pareiškėjas gaus paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 50–51).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo K. F. 2009-07-09 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009-06-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti kaip nepagrįstą. Teismas netinkamai išsprendė juridinių faktų nustatymo klausimus ir sprendė palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą. Teismas sprendime nenurodė, kokiam tikslui nustatomas giminystės santykių nustatymo faktas. Vykstant procesui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į savininko J. V. 26,82 ha dydžio žemės sklypą, būtina suinteresuotais asmenimis įtraukti instituciją, kuri yra valstybės įgaliota vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą – Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir visus pretendentus, kurie yra paminėtai institucijai pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 26,82 ha dydžio žemės sklypą, t. y. – J. V., A.-V. D., A. C., L. V. Teismas sprendimu pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisių ir pareigų, kadangi nustačius M. P. prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus, iš esmės pasikeistų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisinė padėtis – jie netektų teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą. Į bylą suinteresuotais asmenimis privalėjo būti įtrauktas notaras ir civilinės metrikacijos įstaiga, nes byloje buvo sprendžiami juridinę reikšmę turintys faktai, susiję su civilinės būklės aktų įrašų duomenimis ir su palikimo priėmimu. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenurodė, kada ir kokį konkrečiai turtą pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokį turtą jis priėmė po J. V. mirties. Teismo sprendimu nustatytas palikimo priėmimo faktas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir neprašė teismo praleisto termino atnaujinti. Be to, pagal tokį teismo sprendimą notarui nėra galimybės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes nėra nustatyta paveldimo turto apimtis. Pareiškėjas pirmiausia privalėjo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl giminystės santykių nustatymo, ir tik negavęs duomenų apie giminystės santykius, kreiptis į teismą dėl tokių santykių nustatymo (b. l. 53–54).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas M. P. prašo atmesti apeliantės skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje nėra civilinės metrikacijos organų kaltės, todėl jo atstovas nėra suinteresuotas asmuo byloje. Pareiškėjas po J. V. mirties visą jo tuo metu likusį turtą (apyvokos daiktus, baldus, drabužius ir kitą mantą) faktiškai užvaldė ir disponavo, paveldėjo visą jo vardu esantį ir atsirasiantį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje yra notaro pranešimas, kad dėl J. V. palikimo nėra užvesta paveldėjimo byla, todėl notaras nėra ir negali būti suinteresuotu asmeniu byloje. J. V. yra laiku ir tinkamai padavęs prašymą Palangos miesto žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimą į jam tenkančią tėvo J. V. turėtą žemę. Juridinis faktas dėl paveldėjimo priėmimo nustatomas ne J. V. turtui, bet jo sūnaus J. V. turtui, kurio dalis jau yra paskaičiuota žemėtvarkos skyriaus, į ją kiti pretendentai nepretenduoja ir negali pretenduoti, todėl jie nėra suinteresuotais asmenimis šioje byloje. Klaipėdos apskritis, turėdama visus reikiamus J. V. giminystės ir nuosavybės patvirtinimo dokumentus, 2006-12-29 sprendimu Nr. 1509 J. V. vardu atkūrė nuosavybės teisės į 0,0522 ha žemės sklypo dalį ir 2009-01-29 sprendimu Nr. 2467 į 0,9000 ha žemės sklypą. Į likusią dalį – 12,2256 ha jo vardu nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, pasirinkus atlyginimo būdą. Tą būdą turės pasirinkti jo turto paveldėtojas (b. l. 58–59).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta byloje pagal pareiškėjų A. A. L. M., V. R. J. ir R. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-111/2006; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis priimta byloje pagal pareiškėjos L. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-459/2006).

Pareiškėjas M. P. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašė nustatyti, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo M. P. mamos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis ir pareiškėjo dėdė, ir kad pareiškėjas M. P. priėmė J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas norint palikimo priėmimą įforminti įstatymo nustatyta tvarka.

Dėl juridinio fakto teisinės reikšmės

Įstatyme įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir kreipiantis į teismą su prašymu dėl turto aprašo sudarymo – nulemia ir skirtingą bei savarankišką palikimo priėmimo minėtais būdais įforminimo tvarką. Dviejų palikimo priėmimo būdų sutaptis galima tik tuo atveju, jeigu per įstatymo nustatytą trijų terminą faktiškai valdantis paveldimą turtą asmuo kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str.). Praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti jį gali pratęsti tik teismas, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminas J. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti yra praleistas, todėl pagrįstas apeliantės teiginys, kad teismo sprendimu nustatytas palikimo priėmimo faktas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ir neprašė teismo praleisto termino atnaujinti.

Dėl suinteresuotų asmenų byloje

CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Pagal šią įstatymo nuostatą byloje dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 str. 4 d., 135 str. 2 d., 226 str.). Šiomis įstatymo normomis pareiškėjas taip pat įpareigojamas nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis. Kartu tai reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla (CPK 443 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinį skundą K. F. grindžia aplinkybe, kad teismas sprendimu pasisakė dėl asmenų, kurie nebuvo įtraukti į bylą, teisių ir pareigų. M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad juridinis faktas dėl paveldėjimo priėmimo nustatomas ne J. V. turtui, bet jo sūnaus J. V. turtui, kurio dalis jau yra paskaičiuota žemėtvarkos skyriaus, į ją kiti pretendentai nepretenduoja ir negali pretenduoti, todėl jie nėra suinteresuotais asmenimis šioje byloje. Iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylos 73 matyti, kad tarp pretendentų į buvusio žemės savininko J. V. paveldėtojo J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypo dalį, galimi ir kiti penktos eilės paveldėtojai, su kurių teisėmis ir pareigomis galėtų būti susijusi nagrinėjama byla. Į bylą suinteresuotais asmenimis privalėjo būti įtrauktas notaras ir civilinės metrikacijos įstaiga, nes byloje sprendžiami juridinę reikšmę turintys faktai, susiję su civilinės būklės aktų įrašų duomenimis ir palikimo priėmimu.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas siekiant palikimo – kilnojamojo turto ir visų turtinių ir neturtinių teisių, tarp jų ir teisių į atkurtus žemės sklypus bei atkurtinas nuosavybės teises į likusią žemę – priėmimą įforminti įstatymo nustatyta tvarka, suinteresuotu asmeniu į bylą turėtų būti įtraukta ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip valstybės įgaliota institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 str.). Vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų yra teismo nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Nors pirmosios instancijos teismo nutartyje tiesiogiai nepasisakyta dėl kitų asmenų teisių ir pareigų, tačiau skundžiamas teismo procesinis sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus gali turėti įtakos pretendentams, kurie yra pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko J. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 26,82 ha dydžio žemės sklypą. Į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukta K. F. ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcija, nėra duomenų dėl kitų asmenų, kurie galėtų būti pripažįstami suinteresuotais asmenimis ir įtraukiami į bylą.

Dėl civilinės būklės aktų

Pareiškėjas pareiškime prašė patvirtinti giminystės ryšį, esant pavardėse bei varduose skirtingoms kelioms raidėms, kurios yra įsivėlusios dėl lietuviškos, latviškos bei rusiškos transkripcijos ir rašybos. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. V., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo M. P., mamos O. P., mirusios (duomenys neskelbtini), brolis ir pareiškėjo dėdė. CPK 514 str. 2 d. numato, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti, arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Todėl konstatuotina, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui nesilaikius ikiteisminės pareiškimo pateikimo teismui tvarkos.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Savinijus KatauskasBronius Valius