Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį nubaustas administracine nuobauda - 230 Eur dydžio pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėn. už tai, kad jis 2015-03-09 apie 05.35 val. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 157,1 km nuo kelio pradžios vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš geležinkelio pervažą nesustojo prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 p. reikalavimus.

G. G. nesutikdamas su nutarimu apskundė jį Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2015-07-13 nutartimi netenkino G. G. skundo ir paliko galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos valdybos 2015-05-13 nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti 2015-07-13 Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai R. R. ir R. P. buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teismas netyrė aplinkybių, koks minėtų asmenų su G. G. santykių pobūdis (pažįstami, draugai, geri draugai, kaip dažnai bendrauja). Vien tai , kad asmenis sieja tarpusavio santykiai neleidžia daryti išvados apie suinteresuotumą bylos baigtimi.

Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui nepripažinus liudytojų pareigūnų R. S. ir D. J. parodymų įrodymais, o liudytojų R. R. ir R. P. parodymus vertinant kartu su kita bylos medžiaga darytina išvada, kad G. G. protokole nurodytu metu ir vietoje buvo sustojęs apie 3-5 metrų atstumu nuo STOP ženklo ir linijos. G. G. pažymi, kad jo vairuojamo automobilio sustojimo faktą pripažino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Dėl veikos vertinimo G. G. skunde atkreipia dėmesį į tai, jog iš KET 170 p. normos formuluotės nėra aišku, kokiu atstumu prieš ženklą ar liniją reikia sustoti, ir kokiu atstumu sustojusios transporto priemonės vairuotojas bus laikomas pažeidusiu minėtą reikalavimą. Žodžių junginys „prieš ženklą, liniją" suponuoja bet kokį atstumą prieš šiuos objektus, taigi norint nustatyti, ar buvo pažeista minėta teisės norma reikalinga vadovautis protingumo principu ir būtina atsižvelgti į įstatymų leidėjo tikslus priimant minėtą teisės normą. Atsižvelgiant į šiuo du kriterijus apeliantas mano, kad minėta teisės norma yra siekiama reguliuoti transporto priemonių eismą per geležinkelio pervažas, kad būtų sudaryta reali galimybė transporto priemonės vairuotojui įsitikinti, ar neatvyksta bėginė transporto priemonė, o tik tada pradėti važiuoti per pervažą. Tokį atstumą kiekvienu atveju turėtų nustatyti teismas konkrečioje situacijoje.

G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl G. G. kaltės padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas G. G. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai pripažinti G. G. padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

Kauno apylinkės teismas nutartyje teisingai pažymėjo, kad liudytojų negalėjimas nurodyti tikslaus atstumo nuo jų automobilio judėjimo trajektorijos iki pažeidimo vietos, nedaro parodymų nepatikimais ir keliančiais abejones. Šis atstumas nustatytas ir nurodytas įvykio vietos plane, t. y.100 metrų (b.l. 6). Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis teisės pažeidimo aplinkybėmis, kurias patvirtino pareigūnų parodymai. Nepaisant to, kad pareigūnų parodymai duoti teismo posėdžio metu dėl atstumo iš kurio jie pastebėjo pažeidimą skiriasi, tačiau tai nepaneigia pažeidimo padarymo fakto, kadangi pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir savo parodymuose nuosekliai nurodė, kad pažeidimą akivaizdžiai matė ir jiems abejonių nekilo, kad G. G. vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser valst .Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie geležinkelio pervažos. Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn skunde nurodoma aplinkybė, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko ir minėti liudytojai detaliai negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių, nėra esminė ir nepaneigia jų parodymų. Taigi, nustatytų įrodymų pakanka konstatuoti pažeidimo sudėtį, būtent, tai, kad G. G. vairuodamas automobilį nesustojo prieš geležinkelio pervažą prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“.

Apygardos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog dėl policijos pareigūnų veiksmų G. G. buvo pateikęs skundą Vidaus reikalų ministrui (b.l. 22,23), niekaip negalėjo įtakoti policijos pareigūno pirminio tarnybinio pranešimo turinio, kadangi tarnybinis pranešimas buvo surašytas ankščiau nei apeliantas apskundė pareigūnų veiksmus (tarnybinis pranešimas surašytas 2015 m. kovo 9 d., o skundas dėl pareigūnų veiksmų Vidaus reikalų ministerijoje gautas 2015 m. balandžio 13 d. (b. l. 23)). Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareigūnai duodami parodymus posėdžio metu patvirtino, kad tarnybinius pranešimus 2015-04-20 patikslino, kadangi iš Kelių policijos valdybos buvo gauta informacija, jog pilietis nesutinka su pažeidimu ir reikalingas išsamus tarnybinis pranešimas, o tik po savaitės buvo gautas skundas iš Vidaus reikalų ministerijos dėl pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Be to, pažymima, kad iš skundo Vidaus reikalų ministrui dėl pareigūnų veiksmų turinio matyti, kad pareigūnų veiksmų patikrinimas pažeidimo padarymo fakto nustatymui įtakos neturi. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad pareigūnai žinodami apie skundo padavimą duodami parodymus teisme siekė pabloginti G. G. teisinę padėtį, nepagrįsta. Apygardos teismui nėra pagrindo abejoti pareigūnų R. S. ir D. J. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis teisės pažeidimo aplinkybėmis, kurias tik patvirtino ir papildė iš esmės panašūs šių liudytojų parodymai duoti teismo posėdžio metu. Apeliantas skunde nurodo, kad R. S. tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilis net nestabtelėjo, o D. J. teisme parodė, kad automobilis prie pervažos sulėtino greitį, todėl pareigūnų parodymai yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei vienas iš pareigūnų nenurodė, kad G. G. sustojo prieš geležinkelio pervažą prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“, todėl skirtingas automobilio judėjimo sąvokų vartojimas pareigūnų parodymų nedaro prieštaringais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė ar pareigūnai įspėjo ar neįspėjo pažeidėją apie daromą garso įrašą, veikos numatytos ATPK 125 straipsnyje kvalifikavimui reikšmės neturi. Pareigūnų veiklos kontrolę vykdo atitinkamos institucijos, į kurias ir kreipėsi apeliantas paduodamas skundą dėl pareigūnų veiksmų Vidaus reikalų ministerijai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad G. G. skunde nurodomi, jo manymu, prieštaravimai tarp liudytojų parodymų (automobilis buvo stabdomas su švyturėliais ar su švyturėliais ir garsiniu signalu, automobilyje važiavusių keleivių skaičius) apeliacinės instancijos teismo laikomi bylos aplinkybių interpretacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovai, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu – pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais buvo nutarta vadovautis nesuinteresuotais bylos baigtimi policijos pareigūnų R. S. ir D. J. parodymais, ir atmetė liudytojų R. P. ir R. R. parodymus, kuriuos pripažino suinteresuotais bylos baigtimi. Jokių įrodymų, paneigiančių teisės pažeidimo padarymo faktą, nenustatyta.

ATPK 125 straipsnyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių. Atsakant į G. G. skundo argumentus dėl veikos vertinimo, pirmiausia pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo nutartyje nėra konstatuota, kad G. G. būtų sustojęs prieš geležinkelio pervažą prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“ ir nepažeidęs Kelių eismo taisyklių 170 punkto. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir kita byloje esanti vertintina medžiaga. Taigi į apeliacinio skundo argumentus dėl atstumo, kuriam esant privalu sustoti prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“ apeliacinės instancijos teismas neatsako. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių faktas, kad G. G. privalėjo laikytis teisės aktų reikalavimų, nepažeisti Kelių eismo taisyklių 170 punkto reikalavimų, kuris numato, kad duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pateiktos į bylą palydovinės nuotraukos, kuriose matyti ties (duomenys neskelbtini) esanti geležinkelio linija bei jomis grindžiamas skundo argumentas, jog šioje geležinkelio linijos atkarpoje nuo kelio matomumas yra didesnis nei 500 metrų nepaneigia G. G. padarytos veikos pavojingumo ir neatleidžia jo nuo pareigos laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, sustoti prieš geležinkelio pervažą prie „Stop“ linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“ kaip reikalauja Kelių eismo taisyklių 170 p. Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ar (duomenys neskelbtini) geležinkelio pervažoje „Stop“ linija, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“ pastatyti pagrįstai, laikantis vienokių ar kitokių rekomendacijų.

Taip pat apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, kad G. G. nuobauda paskirta ATPK 125 straipsnio sankcijos ribose ir nėra duomenų, kad paskirta nuobauda būtų aiškia neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. liepos 13 d. nutartį G. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. gegužės 13 d. nutarimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.