Kauno apygardos teismo nutartis

2022-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-31-397/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-31
Bylos Nr.
AN2-31-397/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01213-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gytis Večerskas (pirm.)
Pažeidėjas
N. R.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK
Advokatai
Vytautas Geležinis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr.AN2-31-397/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01213-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. (toliau – pareiškėja) atstovo advokato Vytauto Geležinio (toliau – pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties N. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 23-ANR_N-924-2021, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-22654-2020, ROIK: 20122967803, N. R. buvo nubausta 500 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad ji 2021 m. kovo 7 d. apie 20.07 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 50, karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu būdama viešoje uždaroje vietoje, „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) , komercinio renginio „(duomenys neskelbtini)“ metu, buvo trijų asmenų grupėje kartu su K. K., G. A., nesilaikant Nutarimo Nr. 1226, 2.1.5.1. punkto (viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis), 2.1.5.2. punkto (vyresni nei 6 metų asmenys, viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną) punktų, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu pareiškėjos atstovas advokatas Vytautas Geležinis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną N. R. atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiškėjos atstovo skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą paliko galioti. Teismas minėta nutartimi patikslino Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 2021 m. gegužės 14 d. nutarime nurodytą administracinio nusižengimo padarymo laiką, nurodant, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas 20.07 val., taip pat iš nutarimo pašalino aplinkybę, kad N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus ir tai, kad nusižengimas padarytas komercinio renginio metu. Teismas nutartyje konstatavo, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.2 punkto reikalavimą ir sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, todėl pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį buvo nubausta pagrįstai.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui pareiškėjos atstovas prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo skundžiamą 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir administracinę nusižengimo bylą N. R. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde pažymima, kad muzikos grupė „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta dalyvauti audiovizualinių kūrinių filmavimuose - „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Šiuose audiovizualiniuose kūriniuose atliekant konkrečius vaidmenis N. R. vykdė savo darbines funkcijas laikydamasi sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų rekomendacijų, o taip pat šių kūrinių organizatorių nurodymų. Skundo autoriaus teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje buvo visiškai ignoruota aplinkybė, jog atvykus į minėtų audiovizualinių kūrinių filmavimą N. R. buvo padarytas COVID-19 testas ir tik gavus neigiamą atsakymą, ji buvo įleista į patalpas, kuriose vyko visas filmavimas.

4.2. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog N. R. taip pat nurodė, kad patalpose ji visą laiką buvo su kauke ir laikėsi atstumo ir tik tuo metu, kai buvo filmuojamos laidos ar ji buvo su makiažu ir ėjo iš vienos vietos į kitą, t.y. kitą filmavimo vietą, grimerinę papildomam grimui, ji galėjo būti nufilmuota, kad yra be kaukės, kas akivaizdžiai yra užfiksuota ir Institucijos pateiktame vaizdo įraše. Pareiškėjos atstovo pastebėjimu, šią aplinkybę pažymėjo ir Kauno apylinkės teismas nurodydamas, kad N. R. laikėsi atstumo, tačiau darydamas šią išvadą teismas padarė ginčytiną išvadą, kad N. R. veikiausiai ėjo iš filmavimo, o ne į filmavimą kaip nurodė pati N. R., ir būtent šios nepagrįstos išvados pagrindu Kauno apylinkės teismas nutarė, kad N. R. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Skundo autoriaus teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad iš administracinėje byloje esančio vaizdo įrašo matoma, kad N. R. laikydama vandens buteliuką ėjo be kaukės, tačiau visiškai priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, ji ėjo į audiovizualinio kūrinio filmavimą, o ne ėjo iš jo, ir prieš tai atsigėrė vandens, kad galėtų dainuoti.

4.3. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas visiškai neįvertino to, kad 2021 m. kovo 27 d. vyko dviejų audiovizualinių kūrinių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ ir N. R. dalyvavo abiejuose šiuose kūriniuose, todėl ji ne tik, kad galėjo eiti iš vieno audiovizualinio kūrinio į kitą, bet būtent tai ir darė, nes jie sekė vienas po kito. Ginčo atveju Kauno apylinkės teismas darydamas nutartyje aptartą išvadą nesilaikė įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, kad kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, aiškintinos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, tačiau šiuo atveju taikė jas N. R. ne naudai. Apelianto įsitikinimu, tokios Kauno apylinkės teismo išvados negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, o jų pagrindu priimta nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ji privalo būti panaikinta.

4.4. Skunde pažymima, jog asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia - tada, kai asmuo suvokia, kad jis sudaro sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, ir tai suprasdamas, to siekia ir taip nori elgtis. Pareiškėjos atstovo pastebėjimu, N. R. vykdydama savo darbines funkcijas ir filmuodamasi audiovizualiniuose kūriniuose negalėjo numanyti ir suprasti, kad turint neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą bei laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijų „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“, galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir tokiu būdu padaryti pažeidimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Apelianto teigimu N. R. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo požymio - subjektyviosios pusės, ko Kauno apylinkės teismas tinkamai neįvertino, nenustatė ir neištyrė. Iš N. R. parodymų yra akivaizdu, kad pastaroji neturėjo tyčios sudaryti sąlygų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Byloje nesant duomenų kokiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė N. R. kaltė filmuojantis audiovizualiniuose kūriniuose ar į juos einant, teismas nenustačius šios aplinkybės nepagrįstai konstatavo N. R. kaltę.

4.5. Skunde akcentuojama ir tai, kad 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijos „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“ numato, kad nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemonės) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu, jeigu asmenų kontaktas yra būtinas, tai turi būti apribotas laikas, ką ginčo byloje ir nurodė N. R., kad būtent šių rekomendacijų ir laikėsi. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje buvo pateiktas ir N. R. COVID-19 testo rezultatas, kuris patvirtino, kad audiovizualinių kūrinių filmavimų metu N. R. turėjo neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą, todėl negalėjo sudaryti sąlygų infekcijos išplitimui. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta, kad N. R. galėjo padaryti jai inkriminuojamą pažeidimą, o visos kilusios abejonės, kurių nebuvo galima pašalinti ir kurios nebuvo pašalintos, privalėjo būti aiškintos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

4.6. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jau išnagrinėjo bylą dėl analogiškos situacijos, tik kitos grupės „69 danguje“ narės analogiško epizodo ir konstatavo, kad G. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties (2021 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-665-53/2021). Skundo autoriaus pastebėjimu, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Apelianto įsitikinimu, ginčo atveju neabejotina, kad nenustačius pažeidimų dėl pačių audiovizualinių kūrinių „MAMA muzikos apdovanojimai“ ir „MAMA raudonasis kilimas“ filmavimų ir netgi dėl analogiško epizodo, negali būti ir pačios N. R. kaltės dėl filmavimosi šiuose audiovizualiniuose kūriniuose.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateiktą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pareiškėjos atstovo skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl N. R. kaltės padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.

8. Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

9. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjos atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl N. R. nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje apklausė liudytojus bei ištyrė byloje esančią rašytinę, vaizdinę medžiagą. Taigi apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje, palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, skundžiamoje nutartyje aiškiai išdėstė įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, o taip pat ir tų įrodymų įvertinimo bei kitų įrodymų atmetimo motyvus ir išsamiai argumentavo savo sprendimą. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, visiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Taigi vien tai, kad pareiškėja N. R. ir jos atstovas nesutinka su padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

10. ANK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą. Šios teisės normos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus, todėl kiekvienu atveju būtina nurodyti konkretų teisės akto reikalavimą, kurį kaltininkas pažeidė. Be to, 4 dalyje numatytos kvalifikuotos administracinių nusižengimų sudėtys, kuriose numatyta griežtesnė atsakomybė už 1 dalyje nurodytus pažeidimus, kai jie padaryti esant dviem papildomoms aplinkybėms: 1) minėtų teisės aktų pažeidimai padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą ir 2) sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms.

Žemesnės instancijos teismas

11. Institucijos nutarime N. R. buvo inkriminuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. ir 2.1.5.2. punktų pažeidimai. Minėto Nutarimo 2.1.5.1. punktas įpareigojo asmenis viešose uždarose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas), 2.1.5.2. punktas įpareigojo vyresniems nei 6 metų asmenims viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną). Kadangi apylinkės teismas skundžiama nutartimi iš Institucijos 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo pašalino aplinkybę, kad N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus ir tai, kad nusižengimas padarytas komercinio renginio metu, dėl šių aplinkybių ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, reaguodama į COVID-19 keliamą itin didelį pavojų visuomenės sveikatai, siekdama apsaugoti visuomenę, 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje šalyje paskelbė karantiną dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19, bet ir šiuo virusu dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų. Bylos duomenų visuma (Policijos registruojamų įvykių suvestinės duomenys, tarnybiniai pranešimai, liudytojų A. K., T. K. parodymai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai ir kiti duomenys) patvirtina, jog vykstant renginio „(duomenys neskelbtini)“ transliacijai per televiziją gauta daugybė pranešimų apie galimus karantino pažeidimus, t. y. kaukių nedėvėjimą viešoje vietoje, būriavimąsi, o peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, užfiksuota, jog 20.07 val. N. R. „(duomenys neskelbtini)“ koridoriumi eina nedėvėdama kaukės, paskui ją eina kiti asmenys.

13. Nors N. R. neneigė, kad nusižengimo padarymo metu buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir neneigė, kad ji vaikščiojo koridoriais nedėvėdama nosį ir veidą dengiančios veido kaukės, tačiau teigė, kad vyko filmavimas, kurio metu ji atliko savo darbines funkcijas. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, nepaisant to, kad inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu vyko audiovizualinio kūrinio filmavimas ir transliacija, tai neatleido nuo pareigos tiek filmuojantiems asmenims, tiek besifilmuojantiems asmenims laikytis Nutarimo reikalavimų dėl kaukių dėvėjimo su išimtimis, numatytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“. Pažymėtina, jog minėtų Rekomendacijų 5.1 punktas numatė pareigą visiems be išimties filmavime dalyvaujantiems asmenims, vyresniems nei 6 metų, t. y. tiek filmavimo grupės darbuotojams, tiek ir dalyviams, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, jeigu filmavimas vyksta atvirose erdvėse (turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose) ir viešose uždarose vietose. 5.3 punktas numatė, jog nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriai ar kitos priemones) nenaudojamos, jei dėl darbo specifikos asmuo negali jų dėvėti, pvz. aktoriai, masinių scenų dalyviai, filmavimo scenų metu. Minėtos Rekomendacijos numatė, kad apsaugos priemonės gali būti nenaudojamos tik tuo atveju, jeigu žmogus negali jų dėvėti dėl darbo specifikos, pavyzdžiui, aktoriai, masinių scenų dalyviai, tačiau tik filmavimo scenų metu. Tuo metu, kai nevyksta filmavimo veiksmas, ši išimtis negalėjo būti taikoma.

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad audiovizualiniuose kūriniuose atliekant konkrečius vaidmenis N. R. vykdė savo darbines funkcijas laikydamasi sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų rekomendacijų, o taip pat šių kūrinių organizatorių nurodymų, tačiau kaip jau minėta Rekomendacijos numatė, kad apsaugos priemonės gali būti nenaudojamos tik tuo atveju, jeigu žmogus negali jų dėvėti dėl darbo specifikos, pavyzdžiui, aktoriai, masinių scenų dalyviai, tačiau tik filmavimo scenų metu, t.y. išimtis nedėvėti kaukės buvo numatyta tik filmavimo scenų metu. Minėtas teisinis reglamentavimas nenumatė, jog kaukės galima nedėvėti tarp filmavimo scenų, o nagrinėjamu atveju, N. R. be kaukės kartu su kitais asmenimis buvo užfiksuota ne filmavimo metu ir ne filmavimo vietoje, o einanti koridoriumi. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas H. D. patvirtino, kad pagrindinė teritorija filmavimui buvo pagrindinė salė ir kaukių nedėvėjimas buvo susijęs tik išimtinai su filmavimu. Liudytojo teigimu, atliekant filmavimą bei vykdant darbines funkcijas, nebuvo nurodyta, jog galima nedėvėti kaukės ir neatliekant darbinių funkcijų. H. D. taip pat patvirtino, jog buvo vadovautasi tuo metu galiojusiomis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis. Nors skundo autoriaus teigimu N. R. nedėvėjo kaukės tik tuo metu, kai buvo filmuojamos laidos ar kai ji buvo su makiažu ir ėjo iš vienos vietos į kitą, t.y. į kitą filmavimo vietą, grimerinę papildomam grimui, tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų - vaizdo įrašo, nuotraukos, liudytojų A. K., liudytojo H. D. parodymų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, N. R. tuo metu kai buvo užfiksuota einanti koridoriumi be kaukės, nesifilmavo ir nesiruošė kitoms darbinėms funkcijoms atlikti. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta policijos pareigūnė A. K., nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje priėmusi nutarimą, tyrimo metu buvo nustatyta, kad N. R. filmavosi „(duomenys neskelbtini)“ -19.52 val., o jau einanti koridoriumi užfiksuota – 20.07 val., kitame filmavime pagal scenarijų N. R. turėjo dalyvauti – tik 21.27 val. Liudytojas H. D. taip pat patvirtino, jog buvo filmuojami du pasirodymai. Vienas –„(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo filmuojamas nuo 17.30 val. iki po 19 val., ir kurio metu dalyviai eina raudonu kilimu bei duodamas interviu. Kitas filmavimas – audiovizualinis kūrinys „(duomenys neskelbtini)“ nuo 19.30 val. iki 23.00 val. Vaizdo įraše taip pat matyti, jog grupės „(duomenys neskelbtini)“ narės, tame tarpe ir N. R. išeinančios iš filmavimo salės ir einančios koridoriumi užfiksuotos 20.07 val. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors skunde teigiama, kad N. R. dalyvavo audiovizualinio kūrinio filmavime ir tuo metu kai buvo užfiksuota be kaukės ji ėjo būtent į filmavimą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkti ir aukščiau aptarti duomenys patvirtina, jog būtent tuo metu, kai N. R. buvo užfiksuota einanti koridoriumi nedėvinti kaukės, filmavimas, kurio metu ji vykdė savo kaip atlikėjos veiklą, nevyko. Iš filmuotos medžiagos taip pat matyti, kad šioje patalpoje – koridoriuje didžioji dalis asmenų vykdė Nutarimo 2.1.5.1 punkto reikalavimus bei laikėsi Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintų rekomendacijų ir dėvėjo nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog N. R. vykdydama savo darbines funkcijas ir filmuodamasi audiovizualiniuose kūriniuose negalėjo numanyti ir suprasti, kad turint neigiamą COVID-19 ligos testo atsakymą bei laikantis Rekomendacijų galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir tokiu būdu padaryti pažeidimą numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog nusižengimo padarymo metu aktuali Nutarimo 2.1.5.2. punkto redakcija įpareigojo vyresnius nei 6 metų asmenis viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną). Įpareigojimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims, todėl šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir administracinėn atsakomybėn patraukta N. R.. Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, nors N. R. ir buvo nustatytas neigiamas COVID-19 ligos rezultatas, tačiau tai nesudaro pagrindo jos veiksmų laikyti nepavojingais ir savaime nešalina atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi, kaip pripažįstama teismų praktikoje, imdamasi priemonių grėsmei dėl COVID-19 suvaldyti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatė ribojimus ne tik sergantiems COVID-19, bet ir šiuo virusu dar neužsikrėtusiems asmenims, ir tai, kad asmuo tam tikru metu neserga ar nesijaučia sergantis, nereiškia, kad jis turi teisę nesilaikyti šalyje ar tam tikroje jos dalyje tam tikru metu nustatytų ribojimų, be to, COVID-19 ligos simptomai pasireiškia ne iš karto po apsikrėtimo, ir net testu jis gali būti nenustatomas praėjus trumpam laiko tarpui po galimo užsikrėtimo. Todėl šiuo atveju bet koks visuomenės sveikatos srities teisės aktų susijusių su COVID-19 pažeidimas, padarytas karantino metu sukelia pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamai ligai, t. y. COVID-19. Pažymėtina, jog N. R. neabejotinai buvo žinomi Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimai, be to, ji prieš vykdama filmuotis į „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo supažindinta (ko neneigė ir pati pažeidėja) su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijomis „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“, todėl ji, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, būdama suaugusi, brandi asmenybė, neabejotinai suvokė ir suprato, jog nedėvėdama kaukių kai jos privalomos, sukelia pavojų šiai ligai išplisti, net jeigu ji nusižengimo dieną ir turi neigiamą testą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog N. R. veikoje yra nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, t. y. kaltė. ANK 45 straipsnio 4 dalyje padaryto pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) nepriklausomai ar tai sukėlė kokias nors pasekmes kitiems asmenims, t. y. užkrėtė juos COVID-19 ar ne, be to pažeidimo kvalifikavimui visiškai nesvarbu ar pažeidėjas pats sirgo ar ne užkrečiama liga. Nagrinėjamu atveju toks faktas, kad nebuvo laikytasi nusižengimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ reikalavimų dėl kaukių dėvėjimo su išimtimis, numatytomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. gegužės 18 d. rekomendacijose „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių filmuojant“ nustatytas, todėl N. R. veika kvalifikuota teisingai.

16. Pareiškėjos atstovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka jau išnagrinėjo bylą dėl analogiškos situacijos, tik kitos grupės narės analogiško epizodo ir konstatavo, kad G. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nagrinėjamu atveju tokie argumentai nepaneigia N. R. atsakomybės, todėl jos veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažymėtina, kad vienas iš teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo aspektų yra teisėjo procesinis nepriklausomumas, apimantis taip pat ir teismo savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, – tik pats teismas sprendžia, kaip jam reikėtų nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimas). Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka yra išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą bei priėmęs procesinį sprendimą dėl to paties audiovizualinio kūrinio filmavimo, kitai grupės nariai inkriminuojant tuos pačius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1266 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” nuostatų pažeidimus, tačiau tai nagrinėjamu atveju neįpareigoja teismo priimti analogišką sprendimą, kadangi nusižengimo padarymo aplinkybės, kiti bylos duomenys yra vertinami individualiai, be to, apygardos teismas yra nepriklausomas daryti savarankiškas išvadas dėl bylos baigties.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei pareiškėjos atstovo skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinio skundo argumentai N. R. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. R. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Gytis Večerskas