Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2415-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-14
Bylos Nr.
1-2415-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24643-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2415-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24643-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.2.1; 1.2.25.4.2.6; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, teistas:

2012-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2012-11-09;

2014-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2016-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. – 9 mėnesių laisvės apropojimo bausme;

2017 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 13 d.;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. A. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val., Gerosios Vilties g., ties 38-u pastatu, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,90 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Taip T. A. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, T. A. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val., Gerosios Vilties g., ties 38-u pastatu, Vilniuje, būdamas tarnybiniame Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiame automobilyje Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, žodžiu pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams V. G. ir E. K. 200 eurų kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas neregistruoti įvykio, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val., Gerosios Vilties g., ties 38-u pastatu, Vilniuje, vairavo automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Taip T. A. padarė BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

T. A. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val., jis vairavo Gerosios Vilties ir Naugarduko gatvių sankryžoje automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kol jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvui A. A.. Policijos pareigūnai jį sustabdė ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis teismo atimtas 2008 m. už automobilio vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Jį pareigūnai patikrino alkotesteriu ir nustatė (narkologiniame skyriuje) 2,19 promilių girtumą. Jis su pažeidimu sutiko ir prisipažino, kad yra neblaivus. Jis alkoholį vartojo gatvėje ir vairavo automobilį neblaivus, nes norėjo važiuoti į Trakus pas mamą. Mama jo prašė pagalbos tvarkant sudegusį namą. Jis suvokė, kad tai yra neleistina ir yra baudžiamoji atsakomybė, dėl to jis policijos pareigūnams išlipęs iš automobilio pasiūlė žodžiu 200 eurų kyšį. Sakė, kad už pusvalandžio būtų atvežęs pinigus, kad šie jo nesulaikytų ir nepatrauktų baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai jį įspėjo dėl atsakomybės. Kyšį jis pareigūnams siūlė porą kartų. Pareigūnai pasakė, kad jis bus patrauktas atsakomybėn dėl pareigūnų papirkimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b.l. 48, 50, 55);

- liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gegužės 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G. tarnybiniu automobiliu Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17.50 val., važiuodami Naugarduko g., Naugarduko ir Gerosios Vilties gatvių sankryžoje pastebėjo važiuojantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų, jog yra galimai neblaivus. Automobilis sustabdytas Gerosios Vilties g. 38. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo T. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Todėl asmeniui buvo patikrintas blaivumas. Nustatytas vidutinis 1,96 promilių girtumo laipsnis. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Apie 18.00 val. nutarė asmenį vežti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą tolesniems tyrimams. Stovėdamas lauke T. A. pradėjo jam siūlyti 200 eurų kyšį tam, kad jis šio nesulaikytų ir paleistų. Pasakė, jog su savimi pinigų neturi, tačiau gali paskambinti ir atvažiuos žmonės, kurie atveš nurodytus pinigus. Šis buvo įspėtas, jog už pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į jo įspėjimus nereagavo ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus. Siūlė susitarti, paėmęs į savo mobiliojo ryšio telefoną užrašė skaičių 200 ir jį rodė jam. Aiškino, kad būtent tokią sumą jam siūlo. T. A. ir toliau prašė nesulaikyti. Tada asmuo buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir vežamas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Važiuojant automobilyje liudytojas sėdėjo gale, prie sulaikytojo. Šis jam sakė šiuos žodžius: „kam jūs mane vežate, jeigu būtų atvežę pinigų“ (b.l. 28-29);

- liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. gegužės 20 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. tarnybiniu automobiliu Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17.50 val., važiuodami Naugarduko g., Naugarduko ir Gerosios Vilties gatvių sankryžoje pastebėjo važiuojantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sukėlė įtarimų, jog yra galimai neblaivus. Automobilis sustabdytas Gerosios Vilties g. 38. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo T. A., gimęs (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju, šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Todėl asmeniui buvo patikrintas blaivumas. Nustatytas vidutinis – 1,96 promilių, girtumo laipsnis. Taip pat nustatyta, kad vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Apie 18.00 val. nutarė asmenį vežti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą tolesniems tyrimams. Stovėdamas lauke, girdėjo, kaip T. A. siūlė 200 eurų kyšį jo kolegai E. K. tam, kad šio nesulaikytų ir paleistų. Asmuo sakė, jog su savimi pinigų neturi, tačiau gali paskambinti ir atvažiuos žmonės, kurie atveš nurodytus pinigus. Šis buvo įspėtas, jog už pareigūno papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į jų įspėjimus nereagavo ir toliau tęsė neteisėtus veiksmus. Siūlė susitarti, matė, kaip jo kolegai rodė mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau šis jam pasakė, jog asmuo rodė telefoną, kurio ekrane buvo užrašytas skaičius 200. T. A. ir toliau prašė nesulaikyti. Asmuo buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir buvo vežamas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą. Važiuojant automobilyje, liudytojas jį vairavo, o T. A. ir E. K. sėdėjo gale. Girdėjo, kaip T. A. pasakė šiuo žodžius: „Kam jūs mane vežate, jeigu būtų atvežę pinigų“. Tarnybiniame automobilyje Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, yra įrengta vaizdo ir garso įrašymo sistema (b.l. 24-25);

- 2017 m. gegužės 20 d. apžiūros protokolu su priedais, kuriuo buvo apžiūrėtas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantis automobilis Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodyta, jog automobilio salone yra vaizdo kamera, nukreipta į automobilio priekį (b.l. 16-17; 130-132);

- 2017 m. gegužės 20 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriuo V. G. pateikė vaizdo įrašus (b.l. 18);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio AUDI A3 1.6 (1997 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1110 eurų (b.l. 19, 21);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. A. (b.l. 20);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4958/2017(01), kurioje konstatuota, jog T. A. kraujyje, paimtame 2017 m. gegužės 20 d., 18.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,90 promilės etilo alkoholio (b.l. 60).

- alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARBL-0760 rodmenimis, iš kurių matyti, kad T. A. 2017 m. gegužės 20 d., 17.58 val., buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas. Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b.l. 63, 64).;

- 2017 m. liepos 25 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas V. G. pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2017 m. gegužės 20 d. T. A. stabdomas vairuojamas automobilis AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 122-123).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad T. A. 2017 m. gegužės 20 d., apie 18.00 val. Vilniuje, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,90 promilės etilo alkoholio. Taigi pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes T. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Nagrinėjamu atveju minėti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad T. A., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas, savo tiesiogines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams siūlė 200 eurų kyšį už tai, kad jam nebūtų registruotas įvykis bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokie T. A. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. A. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau dėl sunkios turtinės padėties prašė leisti baudą sumokėti per dvejus metus (b. l. 127-128).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį T. A. - anksčiau teistas keturis kartus (b.l. 65-70), teistumai neišnykę ir nepanaikinti, daug kartų baustas administracine tvarka už KET ir kitos rūšies pažeidimus, taip pat ir už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 71-110), du kartus gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2016-12-21 iki 2016-12-29 (b.l. 112), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 113), nuo 2007 m. lapkričio 30 d. įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 114), skirti jam teismo medicinos psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 118).

Atsižvelgdamas į nurodytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 150 MGL (5649 eurų) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas, nebaustas administracine tvarka, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad T. A. šiuo metu nedirba, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra dvejus metus.

T. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,90 promilės neblaivumas bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad T. A. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat anksčiau buvo baustas administracine tvarka už vairavimą, esant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors T. A. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (jos nėra įgijęs), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė T. A. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1110 eurų. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – A. A. (b.l. 20).

Atsižvelgiant į T. A. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga konfiskuoti iš T. A. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio AUDI A3 vertę, t.y. 1110 eurų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, T. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 20 d., 18.00 val., iki 2017 m. gegužės 21 d., 11.55 val., (viena para) (b. l. 38, 43). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam T. A. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b.l. 56-57).

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas 2017 m. gegužės 20 d. įvykis, paliekamas saugoti prie bylos.

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis, priimtas T. A. atžvilgiu, kuriuo jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas yra atidėtas, šiuo metu yra įsiteisėjęs, tačiau šiuo nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu skirtos bausmės nebendrintinos, nes šiuo nuosprendžiu paskirta bauda vykdytina atskirai.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t.y. 3389,40 eurų baudą.

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 80 MGL, t.y. 3012,80 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bei skirti T. A. subendrintą bausmę – 150 MGL, t.y. 5649 (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt devynių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. skirti galutinę bausmę – 100 MGL, t.y. 3766 (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti T. A. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. gegužės 20 d., 18.00 val., iki 2017 m. gegužės 21 d., 11.55 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 98 MGL, t.y. 3690,68 eurų (trys tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų 68 centai).

Nustatyti dvejų metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti T. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Kaltinamajam T. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti iš T. A. automobilio AUDI A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1110 (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt) eurų valstybės naudai.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas 2017 m. gegužės 20 d. įvykis, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti T. A., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė